Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-301-354-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-14
Bylos Nr.
1A-301-354-2011
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00319-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Boleslovas Kalainis
Nuteistasis
A. P., M. P.
Nukentėjusysis
R. M.
Advokatai
Edmundas Jankaitis, Vidas Peikštenis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-301-354/2011Proceso Nr. 1-73-1-00319-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1., 1.1.11.10., 1.2.14.10., 2.4.6.3.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Boleslovo Kalainio,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Andruškevičiui,nuteistojo A. P. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nukentėjusiosios R. M. atstovui advokatui Vidui Peikšteniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiajai R. M. priteista solidariai iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 64700 Lt turtinės ir 9 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nepilnamečiams M. P. ir M. K. neturint turto ar uždarbio, kurių pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, priteista subsidiariai iš M. P. motinos R. T. M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., atitinkamai 21567 Lt ir 3000 Lt, ir iš M. K. motinos R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., atitinkamai 21567 Lt ir 3000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista solidariai iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 480 Lt proceso išlaidų už nukentėjusiajai R. M. suteiktą teisinę pagalbą valstybės naudai.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas M. P., o M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir jo atžvilgiu byla nutraukta, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad kartu su M. P. ir M. K. tyčia sunaikino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – padegant, o būtent: būdami apsvaigę nuo lakiųjų medžiagų – benzino, susitarę daryti nusikalstamą veiką kartu, 2010 m. gegužės 9 d. apie 15:00 val. pro atviras duris įsibrovė į R. M. priklausančią pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., ir 2010 m. gegužės 10 d., 08:30 val., panaudoję nenustatytos kilmės degų skystį bei pašalinį ugnies šaltinį – žiebtuvėlį, degtukus ir žarijas, tyčia padegė surinktą medinių daiktų krūvą, sukėlė gaisrą ir taip tyčia sugadino ir sunaikino didelės vertės svetimą, R. M. priklausantį, turtą – pirtį ir joje buvusį inventorių, padarydami 200000 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendį, jam paskirtą bausmę sušvelninti ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o klausimą dėl nukentėjusiajai R. M. priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Skunde apeliantas pažymi, kad už tą pačią nusikalstamą veiką tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir M. P., kuriam paskirta bausmė buvo subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau teismas pastarajam paskyrė daug švelnesnę bausmę, kurios vykdymą atidėjo. Todėl prašo ir jam sušvelninti bausmę, atidėti galutinės bausmės vykdymą, paskiriant auklėjimo ar kitas priemones.

Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad ateityje nedarys jokių nusikaltimų, gyvens sąžiningai ir elgsis tik gerai, nurodo, kad šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 10 klasėje ir nori ją baigti. Teigia padaręs atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir supratęs, kad taip gyventi negalima.

Šalies argumentai

Be to, apeliantas skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajai R. M. turtinę ir neturtinę žalą, neatsižvelgė į visų kaltinamųjų šeimų sunkią turtinę padėtį, į tai, kad jis dar mokosi ir darbinių pajamų neturi, o motina uždirba tik minimumą, todėl prie žalos atlyginimo prisidėti negali. Nuteistasis mano, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teisme nebuvo pilnai įrodytas, kadangi nukentėjusioji kiekvieną kartą keitė jai padarytos žalos, ieškinio dydį.

Nuteistasis A. P. skundu atkreipia dėmesį, kad jis, kaip ir kiti kaltinamieji, teismo posėdžių metu norėjo nukentėjusiajai R. M. atlyginti dalį turtinės ir neturtinės žalos, tačiau pastaroji atsisakė pinigus priimti.

Nukentėjusioji R. M. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji teigia, kad teismas apeliantui pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes jis už tyčinius nusikaltimus teisiamas jau ne pirmą kartą ir ankščiau A. P. jau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Be to, R. M. nurodo, kad per visą laiką nuteistieji nedėjo jokių pastangų atlyginti nei dalies padarytos žalos, o kai ji, atsižvelgusi į nuteistųjų ir jų tėvų finansines galimybes, sumažino prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą, jos advokatui pasiūlius sudaryti taikos sutartį dėl žalos sumokėjimo terminų, nuteistasis ir su tuo nesutiko, tik pabandė įduoti 100 Lt, taip eilinį kartą pasityčiodamas. Nukentėjusioji tvirtina, kad jos prašoma priteisti turtinė žala yra pagrįsta byloje esančiais dokumentais, o patirta neturtinė žala pagrįsta jos civiliniu ieškiniu ir parodymais teisme.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras ir nukentėjusiosios R. M. atstovas prašė nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. P. pripažino kaltu tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadinus ir sunaikinus didelės vertės svetimą turtą pagal BK 187 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam taikytos baudžiamosios atsakomybės apimtimi ir teismo sprendimu dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Dėl taikytos baudžiamosios atsakomybės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnametis, į tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl to, ir šią aplinkybę teismas pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl dar sykį vertinti nuteistojo skunde deklaruojamos šios aplinkybės nėra pagrindo. Teismas taip pat atsižvelgė į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o būtent, kad A. P. apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, į eilę jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą be jokios aiškios dingsties – tik dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių lakiųjų medžiagų, kas, be abejonės, turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 1 p. 3 p., 9 p.). Nors apeliantas nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, tačiau visuma aptartų aplinkybių rodo aiškiai didesnį nuteistojo A. P. asmens pavojingumą visuomenei, todėl kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti nuteistajam griežčiausią BK 187 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė, mažesnė už BK 187 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis 2 metai 6 mėnesiai 22 dienos), atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK XI skyriuje numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. P. taikytinos baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą, paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas kiekvienu atveju, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos sunkumą ir kaltininko asmenybę, parenka baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę konkrečiam asmeniui, pripažintam kaltu konkrečios nusikalstamos veikos padarymu. Todėl apelianto argumentas, kad teismas, atidėjęs laisvės atėmimo bausmės vykdymą kitam nuteistajam šioje byloje M. P., bausmės vykdymo atidėjimo institutą turėjo taikyti ir jo atžvilgiu, yra teisiškai nepagrįstas.

BK 92 str. numato bausmės vykdymo atidėjimo galimybę nepilnamečiui asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Iš esmės, teismas galėtų taikyti šį institutą, jei nuspręstų, esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau daryt tokią išvadą dėl A. P., kolegijos nuomone, nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas jau nuo 2007-02-27 yra įrašytas į policiją dominančių vaikų įskaitą už tai, kad sumušė kitą nepilnametį (1 t., 147 b. l.), tačiau tai pozityviai apelianto elgesio nepakeitė. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu A. P. buvo skirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės, o 2009 m. rugsėjo 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. P. jau buvo nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – viešieji darbai (1 t., 112-113, 115-117 b. l.), tačiau praėjus vos mėnesiui po bausmės atlikimo apeliantas dėl chuliganiškų paskatų, bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (2010-05-09 – 2010-05-10) visuotinai pavojingu būdu tyčia sugadino ir sunaikino didelės vertės svetimą turtą, už ką yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, o 2009-12-22 ir 2010-05-14 A. P. bendrininkų grupėje įvykdė du plėšimus, numatytus BK 180 str. 1 d., už kuriuos buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis atitinkamai 2010 m. rugpjūčio 6 d. ir 2011 m. sausio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais (1 t. 118-132; 3 t. 3-10 b. l.), kuriais paskiros laisvės atėmimo bausmės buvo atidedamos. Iš paminėtų nuosprendžių matyti, kad ankščiau, kaip ir šį kartą, A. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir deklaravo kritišką savo elgesio vertinimą, tačiau neišnykus teistumui pagal 2009 m. rugsėjo 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį toliau dėsningai pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Akivaizdu, kad tokį nuteistojo elgesį įtakoja susiformavęs aiškiai klaidingas įspūdis apie nebaudžiamumą už daromas nusikalstamas veikas. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. P. toliau formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.

Skunde apeliantas tvirtina, kad nori pabaigti mokyklą, kurioje mokosi (3 t., 66 b. l.), žada daugiau nebedaryti nusikaltimų ir teigia supratęs negatyvų savo elgesio pobūdį. Visa tai, be abejonės, apibūdina A. P. teigiamai, tačiau tai nemenkina jo asmens ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Suprantama, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos kaltininko socialiniams ryšiams, tačiau savaime tai negali lemti teismo sprendimo neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės, tuo labiau, kad pataisos įstaigose nuteistiesiems organizuojamas bendrasis lavinimas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 147 str.).

Dėl to, kas aptarta, keisti nuosprendį šioje dalyje, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. M. (1 t., 43 b. l.) pasinaudojo įstatymais numatyta savo teise ir byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurio klausimą apylinkės teismas išsprendė skundžiamu nuosprendžiu.

Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų A. P., M. P. ir M. K. veiksmų nukentėjusioji R. M. patyrė turtinę ir neturtinę žalą. To apeliaciniu skundu iš esmės neneigia ir apeliantas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Apylinkės teismas pagrįstai, nustatęs nuteistųjų bendrininkavimą nusikalstamos veikos padaryme, priteisė A. P., M. P. ir M. K. žalas nukentėjusiajai atlyginti solidariai, o skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dar nepilnamečiams M. P. ir M. K. neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, teisingai nusprendė subsidiariai išieškoti žalą iš pastarųjų įstatyminių atstovių – civilinių atsakovių R. T. M. S. ir R. K. (CK 6.276 str. 2 d.).

Apelianto nuomone, teismas turėjo perduoti civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka dėl to, kad nukentėjusioji ne sykį keitė prašomos atlyginti žalos dydį. Iš tikrųjų, pareikštu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji R. M. iš pradžių prašė jai priteisti 200000 Lt turtinės žalos už sudegintą pirtį (1 t., 41-42 b. l.) ir 50000 Lt neturtinės žalos (2 t., 121 b. l.). Vėliau, teisiamajame posėdyje, R. M. kaltininkų ir civilinių atsakovių naudai sumažino prašomą priteisti sumą pinigų iki 90000 Lt, prašydama priteisti jai 25300 Lt neturtinės žalos ir 64700 Lt turtinės žalos (3 t., 22 b. l.), ir apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šia nukentėjusiosios pozicija, spręsdamas klausimą dėl jai priteistinos žalos, nes Baudžiamojo proceso įstatymas numato, jog civilinis ieškinys gali būti reiškiamas iki įrodymų tyrimo proceso pabaigos. Tai, kad nukentėjusioji sumažino prašomą priteisti žalos sumą, nereiškia, kad nėra galimybės apskaičiuoti civilinio ieškinio, todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo perduoti civilinio ieškinio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Neteisus apeliantas teigdamas, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti turtinė žala neįrodyta. Byloje yra VĮ ,,Registrų centras“ Mažeikių filialo 2006-12-01 pažyma, kad R. M. priklausančios pirties, kurią padegė A. P. su bendrais, vidutinė rinkos vertė 2000-04-25 buvo 37264 Lt (1 t., 19-20 b. l.). Be to, byloje yra 2010-01-01 VĮ ,,Registrų centro“ duomenys, iš kurių matyti, kad minimos pirties vertė pakilo iki 64700 Lt (2 t., 140 b. l.). Pažymėtina, kad turtinės žalos priteisimu siekiama maksimaliai grąžinti nukentėjusįjį asmenį į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Kolegijai nekelia abejonių byloje esantys duomenys apie nukentėjusiosios deklaruotą sudegintos pirties (227,58 m²) rinkos vertę, nes yra aišku, kad Lietuvoje pastaruosius 5 metus ženkliai kilo viso nekilnojamo turto vertė, todėl teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui priteisti R. M. visą prašomą turtinės žalos atlyginimą (64700 Lt).

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog nukentėjusiosios sveikata pablogėjo dėl kaltininkų padarytos nusikalstamos veikos. Tuo pačiu pritariama išvadai, kad R. M. dėl padaryto nusikaltimo ir atsiradusių padarinių, sugadinus ir sunaikinus jai brangų dar 1992 metais įsigytą turtą, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kas, be abejonės, atitinka neturtinės žalos turinį. Tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiosios, bet ir į pagrįstus kaltininkų interesus (CK 6.282 str.). Kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikaltimu tiesiogiai buvo kėsintasi į nuosavybę, o ne į nukentėjusiosios gyvybę ar sveikatą – griežčiausiai baudžiamaisiais įstatymais saugomas vertybes. Iš R. M. parodymų galima susidaryti įspūdį, kad jos turto sunaikinimas ir sugadinimas negalėjo būti jai netikėtas, nes, kaip nurodė pati nukentėjusioji, pirtis buvo praeityje ne sykį niokojama (daužomi langai ir pan.), duris laikė neužrakintas (2 t. 129 b. l.), todėl nėra pagrindo išvadai, kad ji patyrė itin stiprius, besitęsiančius negatyvius dvasinius išgyvenimus dėl sugadinto ir sunaikinto turto. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nukentėjusiajai priteista visa prašoma turtinės žalos suma, lygi VĮ ,,Registrų centras“ nustatytai pirties vertei.

Kolegija, atsižvelgusi į visumą aptartų aplinkybių, daro išvadą, kad R. M. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma turi būti sumažinta, o skundžiamas nuosprendis civilinio ieškinio dalyje pakeistas tiek apelianto, tiek nuteistojo M. P. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. K. atžvilgiu, nes teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą (BPK 320 str. 5 d., 328 str. 4 p.). Kadangi M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra pilnametis, pasibaigė jo atstovei pagal įstatymą R. K. prievolė atlyginti M. K. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (CK 6.276 str. 3 d.).

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 str. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau pirmosios instancijos teismas valstybės išlaidas nukentėjusiosios atstovo advokato paslaugoms apmokėti iš nuteistųjų priteisdamas solidariai pažeidė BPK 105 str. 3 d. nuostatą, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, kaip ir kitos proceso išlaidos, iš nuteistųjų išieškomos taikant dalinę atsakomybę. Todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

Kaip matyti iš nukentėjusiosios R. M. atstovo apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos, nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje sudaro 320 Lt (3 t., 86 b. l.). Šias išlaidas kolegija pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia valstybės naudai iš nuteistojo A. P., pagal kurio apeliacinį skundą nagrinėjama byla (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendį pakeisti:

Nukentėjusiajai R. M. iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3000 Lt. Nuteistajam M. P. neturint turto ar uždarbio, kurių pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš M. P. motinos R. T. M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., priteistą R. M. neturtinės žalos atlyginimo dalį sumažinti iki 1000 Lt.

Priteisti valstybės naudai iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 160 Lt proceso išlaidų už nukentėjusiajai R. M. suteiktą teisinę pagalbą. Nuteistajam M. P. neturint turto ar uždarbio, kurių pakaktų proceso išlaidoms atlyginti, išieškoti iš jo motinos R. T. M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.

Priteisti valstybės naudai iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 320 Lt proceso išlaidų už nukentėjusiajai R. M. suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Nijolė MatuzevičienėTeisėjai Irena IvanovienėBoleslovas Kalainis