- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- 1-1798-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-00175-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- A. R.
dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, kaltinamajam A. R., jo gynėjai advokatei Jurgitai Žiužnienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 228 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. būdamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu 2020-05-28 apie 8.00 val. įnešė į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją neleistinus daiktus, t. y. SIM kortelių „EŽYS“ (10 vnt.), įkroviklio adapteriai (20 vnt.), įkrovimo laidai (2 vnt.), laisvų rankų įrangą (1 vnt.), 2 mobiliojo ryšio telefonus "HUAWEI", 2 mobilaus ryšio telefonus "IPHONE", SIM kortelę „LABAS“ (1 vnt.), kurie yra įtraukti į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-262 (Suvestinė redakcija nuo 2016-04-01) patvirtinto Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašo 1-ajame priede Draudžiamų įsinešti ir turėti į laisvės atėmimo vietų įstaigose daiktų sąrašo 2 punkte ir 2.8 papunktyje nustatyto draudimo laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojams ir kitiems asmenims „<...> į laisvės atėmimo vietų įstaigas įsinešti ir turėti <...> garso, vaizdo įrašymo (fiksavimo) prietaisus, optinius prietaisus, bet kokias ryšio priemones (telefonus, jų dalis, priedus, SIM korteles, informacijos laikmenas ir pan.)“, be to, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.4. papunktį „sąžiningai atlikti tarnybines pareigas“, 3.1.6. papunktį „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir duotos priesaikos“ ir 3.4.1. papunktį „Saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas.“, tuo jis, A. R., pažemino pareigūno vardą bei piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi padarė didelės žalos valstybei.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo A. R. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2020 m. gegužės 28 d. apie 7.30 val. važiavo į darbą - Pravieniškių pataisos namus. Dar apsipirko parduotuvėje „Pas Lizą“. Išėjo iš parduotuvės, ėjo link darbo ir susitiko juodais plaukais, apie 180 metrų ūgio, 30-35 metų vyrą, apsirengusį firmos ADIDAS treningais, kuris pasiūlė jam įnešti tuos draudžiamus daiktus, už tai gaunant 100 eurų atlygį. Tas vyras pasiėmė jo telefono numerį, dar pasakė, kad tuos daiktus įdėtų į šiukšlių dėžę, esančią 2-ojoje KPP. Jei bus viskas gerai jis jam paskambins ir perduos sutartus 100 eurų. Sutiko. Du telefonus įsidėjo į kišenę, du - į kitą ir vieną paketą į viršutinę kišenę. Ėjo per 1-ąją KPP padavė kuprinę, striukę tikrinimui ir ten rado korteles. Dar buvo paklaustas ar neturi draudžiamų daiktų. Tada jis dar ištraukė ir padėjo ant stalo. Padarė pilną kratą. Nežino, kodėl taip padarė, labai gailisi. Tas vyras jam padavė visus tuos draudžiamus daiktus, kurie nurodyti prokuroro pareiškime. Pripažįsta, kad tuos visus išvardintus daiktus ketino įnešti į Pravieniškių pataisos namus. Tiesiog susisuko galva ir taip gavosi.
Liudytojas A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gegužės 28 d. nuo 8.00 val. iki 17.00 val. atliko tarnybą Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto pareigose. Kai jis atėjo į įstaigos introskopo patalpą, esančią prie KPP Nr. 1, patalpoje, matė Saugumo valdymo skyriaus specialistus D. R. ir R. Z., bei SVS jaunesnįjį specialistą A. R. Tada pareigūnė R. Z. paaiškino, kad pas pareigūną A. R. striukės kišenėje rado „SIM“ korteles, įkrovimo laidą, įkrovimo adapterius ir laisvų rankų įrangą. Matė ant stalo padėtą kuprinę, ant kuprinės tarnybinę striukę ir ant striukės viršaus buvo permatomas plastikinis maišelis, kuriame buvo sudėti pareigūnės nurodyti daiktai. Tuo metu pareigūnė R. Z. jo paprašė iš Saugumo valdymo skyriaus atnešti fotoaparatą ir jis išėjo. Sugrįžus jau su fotoaparatu, girdėjo kaip SVS specialistas teiraujasi A. R. ar jis dar turi neleistinų daiktų, o šis jam atsakė, kad „kad nieko daugiau neturi“. Tada A. R. buvo pranešta, kad bus atliekama jo asmens apžiūra ir jis pats iš savo kelnių abiejų kišenių ištraukė 4 mobilaus ryšio telefonus, SIM kortelę ir įkrovimo laidą. Tada pareigūnas D. R. jį nusivedė į asmenų tikrinimo kabiną apžiūrai. Po apžiūros D. R. pranešė, kad daugiau nieko nerado. A. R. nieko nekalbėjo ir nieko nepasakojo. Vėliau atėjo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai ir A. R. išsivedė su savimi, jis liko toliau tikrinti į įstaigą įeinančius asmenis (b. l. 38-40)
Liudytojas D. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gegužės 28 d. nuo 8.00 val. pradėjo vykdyti tarnybą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Antrajame sektoriuje Saugumo valdymo skyriuje specialisto pareigose. Apie 8.00 val., pataisos įstaigos Antrajame sektoriuje prie Kontrolės ir praleidimo punkto Nr. 1 esančioje introskopo patalpoje tikrino įeinančius asmenis į pataisos įstaigos teritoriją. Saugumo valdymo skyriaus specialistė R. Z. paklausė pareigūno A. R. ar jis turi draudžiamų įsinešti ir turėti į pataisos įstaigą daiktų sąraše nenumatytų daiktų į ką pareigūnas atsakė, kad neturi. Tuomet pareigūnė R. Z. paprašė A. R. pateikti asmeninius daiktus patikrinimui. A. R. pateikė savo kuprinę ir tarnybinę striukę, kurią turėjo savo rankose. Pareigūnei R. Z. tikrinant pareigūno A. R. asmeninius daiktus, kuprinę ir tarnybinę striukę, jos kišenėje rado SIM kortelių „EŽYS“ (10 vnt.), įkroviklio adapterių (20 vnt.), įkrovimo laidą (1 vnt.) ir laisvų rankų įrangą (1 vnt.). Tuomet pareigūnė R. Z. pakartotinai pasiteiravo A. R. ar jis dar turi neleistinų daiktų, jis tuomet iš savo kelnių kišenių išėmė ir padavė mobiliojo ryšio telefonus (4 vnt.), įkrovimo laidą (1 vnt.) ir SIM kortelę „LABAS“ (1 vnt.). Tuomet jis dar kartą pasiteiravo A. R. ar jis dar turi neleistinų daiktų, šis atsakė „viskas, daugiau nebeturiu, gali nebetikrinti“, tačiau siekdamas įsitikinti ar pareigūnas daugiau neslepia prie savęs neleistinų daiktų, jį nusivedė į asmenų tikrinimo kabiną, kurioje A. R. liepė nusivilkti drabužius iki apatinių. Jam nusivilkus, atliko jo kūno vizualinę apžiūrą, taip pat įdėmiai patikrino pareigūno A. R. drabužius, batus. Daugiau neleistinų daiktų nerado (b. l. 26-28).
Liudytoja R. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gegužės 28 d. nuo 8.00 val. iki 17.00 val. atliko tarnybą Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriaus specialistės pareigose. Tik atvykusi į darbo vietą ji atėjo į prie KPP Nr. 1 esančią introskopo patalpą, kurioje tikrino kartu su Saugumo valdymo skyriaus specialistu D. R. į įstaigą įeinančius asmenis, vėliau prie jų prisijungė Saugumo valdymo skyriaus specialistas A. G. Prie stalo stovėjo viena, kaip priėjo Saugumo valdymo skyriaus jaun. specialistas A. R., jis savo rankose laikė kuprinę ir tarnybinę striukę, kuriuos padėjo ant stalo. Prieš atliekant A. R. daiktų patikrinimą, jo paklausė ar jis turi draudžiamų įsinešti ir turėti į pataisos įstaigas daiktų sąraše nenumatytų daiktų. A. R. atsakė, kad neturi. Tikrinant A. R. asmeninius daiktus, t. y kuprinę ir tarnybinę striukę, striukės kišenėje rado ir paėmė 10 vnt. SIM kortelių „EŽYS“, 20 vnt. įkroviklio adapterių, 1 vnt. įkrovimo laidą ir 1 vnt. laisvų rankų įrangą. Ji A. R. neklausė iš kur tie daiktai, jis nieko nesakė ir neaiškino. Ji pakartotinai pasiteiravo ar jis turi dar neleistinų daiktų turėti ir įsinešti į pataisos įstaigą, tada A. R. iš savo kelnių abiejų kišenių ištraukė, 4 mobilaus ryšio telefonus, 1 vnt. įkrovimo laidą ir 1 vnt. SIM kortelę „LABAS“ ir juos padėjo ant stalo. Tuo metu Saugumo valdymo skyriaus specialistas D. R. paklausė A. R. ar jis dar turi neleistinų daiktų, A. R. SVS specialistui D. R. atsakė, kad „viskas daugiau nebeturiu, gali nebetikrinti“, tuomet D. R. atliko A. R. asmens apžiūrą, tačiau daugiau draudžiamų daiktų nerado (32-34).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, visas faktines aplinkybes, kad eidamas tiesiogines tarnybines pareigas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Kaltinamojo parodymus sulyginus su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, abejonių dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir A. R. kaltės nekyla.
Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes.
BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014).
BK 228 straipsnyje numatyta alternatyvi veika - įgaliojimų viršijimas – aiškinamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju vertintina situacija, kuomet įkalinimo įstaigos pareigūnas pažeisdamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-262 (Suvestinė redakcija nuo 2016-04-01) patvirtinto Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašo 1-ajame priede Draudžiamų įsinešti ir turėti į laisvės atėmimo vietų įstaigose daiktų sąrašo 2 punkte ir 2.8 papunktyje nustatytą draudimą į laisvės atėmimo vietų įstaigas įsinešė ir turėjo bet kokias ryšio priemones (telefonus, jų dalis, priedus, SIM korteles, informacijos laikmenas ir pan.), be to, būdamas pareigūnas tyčia pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.4., 3.1.6. ir 3.4.1. papunkčius nesąžiningai atliko tarnybines pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir duotos priesaikos, taip pat nesaugojo nepriekaištingos pareigūno reputacijos ir nesusilaikė nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas.
Vertinant didelės žalos požymį, pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už tarnybos įgaliojimų viršijimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Tokia institucija yra ir Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija. Dėl to, jei institucijos darbuotojas, viršydamas savo tarnybinius įgaliojimus, padaro net ir nedidelę žalą, tokia žala savaime vertintina kaip didelė žala BK 228 straipsnio prasme ne tik nukentėjusiajam, bet ir statutinių pareigūnų prestižui.
Taigi, šiuo atveju nustačius, kad A. R. veiksmai yra neteisėti, t. y. atlikti viršijant įgaliojimus, faktinė žala nors ir nebuvo padaryta, šis požymis taip pat inkriminuotas pagrįstai.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei.
Kadangi pareikštas prašymas kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos, numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Byloje yra pateiktas laiduotojo V. R. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo atsakomybei. Laiduotojas yra artimas kaltinamojo giminaitis-tėvas ir laiduoja už A. R. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, jis yra neteistas, metų bėgyje nebaustas administracinėmis nuobaudomis, gyvena kartu su kaltinamuoju, charakterizuojamas kaip pareigingas, darbštus ir sąžiningas bendruomenės narys, sumokėjo 300 Eur užstatą (b. l. 148-157).
Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, jog kaltinamasis A. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, reali žala padaryta nebuvo, pasekmių nekilo, tyčia veikti - spontaniško pobūdžio, kas rodo mažesnį veikos pavojingumą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip asmenybė iki įvykio charakterizuotina teigiamai, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. R. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir laiduotoją bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, esant įstatyme numatytų sąlygų visumai, galima A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą V. R. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui, su užstatu ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo amžių, tai, kad laiduotoją ir kaltinamąjį sieja artimas ryšis, V. R. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad juo galima pasitikėti kaip laiduotoju, jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju, byloje nėra.
Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad veika įvykdyta darbo metu atliekant profesines pareigas turi būti paskirta BK 68² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas.
Nustatydamas laidavimo ir BK 68² straipsnyje numatytos poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia, kad byloje nustatyta tik kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, galimybę padaryti poveikį, kad daugiau nenusikalstų, teismas sprendžia, kad laidavimas 1 metų terminui su 300 Eur užstatu ir draudimas dirbti 2 (dvejiems) metams bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 vnt. SIM kortelių „EŽYS“, 2 mobilaus ryšio telefonai „HUAWEI“, 2 mobilaus ryšio telefonai „IPHONE“, laisvų rankų įranga, 2 vnt. įkrovimo laidų, 20 vnt. įkroviklio adapterių, 1 vnt. SIM kortelė „LABAS“ – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu 305 straipsniu 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. R. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą su 300 (trijų šimtų) Eur užstatu, V. R. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 68² str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę A. R. atimti 2 (dvejiems) metams teisę dirbti valstybės tarnautojo darbą.
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. išaiškinti, kad tuo atveju, jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK40 str. 7 d.). Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK40 str. 8 d.). Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), numatyta atsakomybė pagal LR BK 243 straipsnį.
Išaiškinti laiduotojui V. R., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 str. 6 d.).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus – 10 vnt. SIM kortelių „EŽYS“, 2 mobilaus ryšio telefonai „HUAWEI“, 2 mobilaus ryšio telefonai „IPHONE“, laisvų rankų įranga, 2 vnt. įkrovimo laidai, 20 vnt. įkroviklio adapterių, 1 vnt. SIM kortelė „LABAS“ – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.