Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1288-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-10
Bylos Nr.
2S-1288-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19158-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Suinteresuotas asmuo
Danieliaus Stanišo
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1288-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19158-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 34.5.; 95.5.; 129.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Danieliaus Stanišo, atstovaujamo įstatyminės atstovės Danutės Stanišienės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio Rimanto Vižainiškio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

antstolis R. Vižainiškis 2011-12-16 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su prašymu pakeisti skolininką vykdymo procese (b.l. 1-2) Nurodė, kad vykdo skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0128/11/09433 išieškotojo E. Robačevskio naudai pagal vykdymui pateiktą Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro 2011-11-28 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 9969 dėl 25 183 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Stanišo. 2011-08-11 skolininkas V. Stanišas mirė. Testamentų registro duomenimis palikėjo V. Stanišo palikimą priėmė jo nepilnametis sūnus D. Stanišas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-12-23 nutartimi (b.l. 4) antstolio R..Vižainiškio prašymą patenkino ir pakeitė pradinį skolininką V. Stanišą, vykdant išieškojimą pagal Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro 2011-11-28 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 9969 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Stanišo išieškotojo E. Robačevskio naudai, naujuoju skolininku D. Stanišu, paveldėjusiu pradinio skolininko teises ir pareigas.

Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0128/11/09433 medžiagos nustatė, jog skolininkas V. Stanišas mirė, o po jo mirties palikimą priėmė palikėjo sūnus D. Stanišas, kuriam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. D. Stanišas pagal turto apyrašą perėmė visas skolininko V. Stanišo teises ir pareigas, todėl yra pagrindas vykdymo procese pakeisti pradinį skolininką naujuoju.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo D. Stanišas, atstovaujamas įstatyminės atstovės Danutės Stanišienės, 2012-03-26 atskiruoju skundu (b.l. 12-15) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-23 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka, priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas, įtraukti trečiuoju asmeniu notarą R.Kirlį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Terminas atskirajam skundui pateikti nebuvo praleistas, kadangi nei apie bylos nagrinėjimą, nei apie priimtą nutartį D. Stanišas ar jo įstatyminė atstovė nebuvo informuoti ir 2011-12-23 nutartis nebuvo įteikta nei apeliantui, nei jo įstatyminei atstovei. Pagal CPK nuostatas teismai bylas nagrinėdami rašytinio proceso tvarka raštu informuoti suinteresuotų byloje asmenų apie bylos nagrinėjimą neprivalo, tačiau apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką jie privalo pranešti specialiame teismo internetiniame puslapyje, kaip tai numatyta CPK 133 str. Tačiau ir šios pareigos teismas neatliko. Tai laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Panaikinus 2011-12-23 nutartį, byla iš naujo turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis bei pareigomis, o tokio pobūdžio bylose pirmenybė teikiama ne rašytiniam, o žodiniam procesui.

2. Palikimą priėmus pagal apyrašą, įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto verte. Palikėjo kreditoriniai įsipareigojimai gali būti dengiami tik iš palikimo, tačiau reikalavimai ir tuo labiau išieškojimas negali būti nukreiptas tiesiogiai į paveldėtojo asmeninį turtą. Teismo nutartyje nurodoma formuluotė, jog skolininkas V. Stanišas pakeičiamas naujuoju skolininku D. Stanišu, tačiau nenurodoma, jog skolininkas atsako tik paveldėtu turtu. Skundžiamoje nutartyje nurodyta teismo formuluotė ateityje leidžia kreditoriui reikalauti padengti visus V. Stanišo įsiskolinimus ne tik paveldėtu turtu, bet asmenine nuosavybe priklausančiomis lėšomis ar kitu turtu. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog D. Stanišas perėmė visas mirusiojo teises bei pareigas.

3. Taikant laikinąją apsaugos priemonę stabdytinas vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr.0128/11/09433 iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas bei priimtas galutinis sprendimas byloje. Nesustabdžius vykdymo proceso bei antstoliui išieškojus visą 25 000 Lt sumą iš asmeninių D. Stanišo lėšų kyla reali grėsmė, jog atgręžtinis vykdymas taps neįmanomas ar itin apsunkintas, kadangi išieškotojas išieškotas lėšas ar turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, iš kurių turto išreikalauti nebus galima.

4. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą 2011-11-15 išdavęs notaras R. Kirlys jį surašė klaidingai. Tokio neteisingo paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimo pagrindu 2011-12-01 buvo išduota pažyma, kurioje nurodomi bei ištaisomi paveldėjimo pagal įstatymą liudijime padaryti apsirikimai. Todėl mano, jog su V. Stanišo palikimo priėmimu susiję nesusipratimai bei netinkamas teisės normų taikymas ateityje gali turėti įtakos ir notaro teisėms bei pareigoms, šis turėtų būti traukiamas į bylą trečiuo9ju asmeniu.

Atsiliepimas

Antstolis R. Vižainiškis 2012-05-07 atsiliepimu (b.l. 34-35) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-23 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog mirus skolininkui V. Stanišui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas paveldėjimo byloje, o mirusiojo įpėdinis yra jo sūnus D. Stanišas. Tuo pagrindu antstolis pasinaudojo jam suteikta įstatymu teise ir kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Teismo nutartis dar 2012-01-09 buvo įteikta asmeniškai D. Stanišienei, ir kaip D. Stanišo įstatyminei atstovei. Todėl apelianto teiginys, kad apie priimtą nutartį įstatyminė atstovė nebuvo tinkamai informuota, neatitinka tikrovės bei yra klaidinantis teismą. Terminas teikti atskirąjį skunda yra senai praleistas ir todėl atskirasis skundas nenagrinėtinas, arba atmestinas. 2011-12-23 nutartyje teismas yra pasisakęs, kad D. Stanišas perėmė V. Stanišo teises ir pareigas pagal turto apyrašą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu yra keliamas nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo klausimas tokiais dviem aspektais: pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias tokio pobūdžio antstolių prašymo nagrinėjimo tvarką ir teismui tenkančią šalių informavimo pareigą; teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nekonstatavo palikimo priėmimo pagal apyrašą fakto, kas gali ateityje sudaryti prielaidas netinkamoms išieškojimo procedūroms vykdomojoje byloje taikyti. Dėl tokių skundo argumentų apeliacinės instancijos teisumas ir pasisako (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Procesinio teisių perėmimo instituto esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 str. 1 d., 3 d.). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-18/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2011-12-06 antstolio R. Vižainiškio kontoroje buvo priimtas vykdymui Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro 2011-11-28 išduotas vykdomasis įrašas Nr. 9969 dėl 25 183 Lt ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Stanišo išieškotojo E. Robačevskio naudai ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0128/11/09433 (v.b.l. 1-2, 11). Vykdomojoje byloje esantis Gyventojų registro tarnybos išrašas patvirtina, jog skolininkas V. Stanišas 2011-08-11 mirė (v.b.l. 12). Testamentų registro duomenimis skolininko palikimą priėmė jo nepilnametis sūnus D. Stanišas bei sutuoktinė D. Stanišienė (v.b.l. 22). Antstolio R. Vižainiškio kontoroje pateiktas 2011-12-06 Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro pranešimas, kuriame nurodoma, jog po V. Stanišo mirties jo palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis sūnus D. Stanišas (v.b.l. 32). Taip pat vykdomojoje byloje yra pateiktas 2011-09-28 paveldimo turto apyrašas, sudarytas po V. Stanišo mirties (v.b.l. 29-30), kurį vykdydama Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-09-02 nutartį c.b. S2-16553-101/2011 sudarė antstolė D. Milevičienė.

Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 str. normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, kuriame buvo išnagrinėta byla. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Įgyvendindamas minėtos teisės normos bei CPK 593 str. nuostatas, antstolis R. Vižaniškis 2011-12-13 su prašymu ir kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo (v.b.l. 45-46). Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas pakeitė vykdymo procese skolininką 2011-12-23 nutartimi (b.l. 4), kurios teisėtumą bei pagrįstumą ir kvestionuoja apeliantas.

Paminėtina tai, jog procesinio teisių perėmimo pagrindas – materialinių subjektinių teisių perėmimas, todėl būtent materialinių teisių perėmimo galimybė ir apimtis apsprendžia procesinio teisių perėmimo galimybę ir apimtį. Tuo atveju, kai teisių perėmimas procese vyksta mirus fiziniam asmeniui, materialinės teisės normų, reglamentuojančių palikimą priėmusių įpėdinių pareigą atsakyti paveldėtu turtu, aiškinimas ir taikymas lemia proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą vykdymo procese, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-490/2008). Taigi siekiant nustatyti galimybę vykdomojoje byloje Nr. 0128/11/09433 pakeisti skolininką V. Stanišą jo įpėdiniu, būtina įvertinti, ar jo įpėdinis perėmė pareigą atsakyti už V. Stanišo skolas ir, jei taip, kokia apimtimi.

CK 5.1 str. paveldėjimą apibrėžia kaip mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių teisių perėjimą jo įpėdiniams. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Įstatyme numatytos dvi išimtys, kai mirusio asmens teisės ir pareigos jo įpėdiniams visa apimtimi nepereina. Pirma, tam tikros mirusio asmens teisės ir prievolės pagal įstatymą apskritai negali būti paveldimos (CK 5.1 str. 3 d.). Šiuo atveju, vadovaujantis CPK 48 str., procesinis mirusio asmens teisių perėmimas negalimas, kadangi negalimas atitinkamų materialinių subjektinių teisių perėmimas. Antra, mirusio asmens įpėdiniai priimdami palikimą gali apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, priimdami palikimą pagal apyrašą (CK 5.53 str.). Šiuo atveju, vadovaujantis CPK 48 str., procesinis mirusio asmens teisių perėmimas galimas, tačiau nukreipiant reikalavimus į mirusio asmens teisių perėmėjus turi būti atsižvelgiama į tai, kad jų atsakomybė už palikėjo skolas pagal įstatymą negali viršyti jų paveldėto turto vertės.

Vykdomojoje byloje, kurioje buvo prašoma pakeisti skolininką V. Stanišą jo teisių perėmėju, pareikštas turtinis reikalavimas. Palikėjo turtinės teisės ir prievolės po mirties pereina jo įpėdiniams (CK 5.1 str. 2 d.), taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, procesinis skolininko V. Stanišo teisių perėmimas šioje byloje buvo galimas, kadangi galimas atitinkamas materialinių subjektinių teisių ir pareigų perėmimas. Duomenys, pateikti vykdomojoje byloje, patvirtina, kad materialinių subjektinių skolininko V. Stanišo teisių ir pareigų perėmimas materialinėje teisėje realiai įvyko – jo turtą įstatymų nustatyta tvarka paveldėjo sūnus D. Stanišas (v.b.l. 29-30, 32). Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad V. Stanišo įpėdiniui palikimo priėmimo metu buvo žinoma apie E. Robačevskio reikalavimą, kylantį iš 2010-11-17 išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio, kurio suma 25 000 Lt – šis reikalavimas įstatymų nustatyta tvarka įtrauktas į paveldimo turto apyrašą (v.b.l. 29-30). Taigi nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo išvadai, jog įpėdiniui – apeliantui D. Stanišui - galėjo kilti būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema.

CPK 48 str. ir 596 str. nuostatų analizė leidžia teigti, kad kliūtimi teismui pakeisti skolininką vykdymo procese yra tik atitinkamų materialinių subjektinių teisių perėmimo negalimumas, dėl ko tampa negalimu ir procesinis teisių perėmimas. Tuo tarpu įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas apribojimas, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nėra kliūtis teismui pakeisti skolininką vykdomojoje byloje jo teisių perėmėju. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog į tokį atsakomybės apribojimą turi būti atsižvelgiama atliekant atitinkamus procesinius veiksmus, šiuo atveju vykdant išieškojimą pagal Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro 2011-11-28 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 9969. Kadangi D. Stanišo atsakomybė už V. Stanišo skolas materialinėje teisėje yra apribota paveldėto turto verte (CK 5.53 str. 1 d.), tuo atveju, jei įvertinus po V. Stanišo mirties paveldėtą turtą, neužtektų lėšų kreditoriaus E. Robačevskio reikalavimui patenkinti, į kitą D. Stanišo turtą išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-19 nutartį c. b. Nr. 3K-3-40/2004).

Atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi konstatavus, kad apeliantas parėmė visas mirusiojo V. Stanišo teises ir pareigas, bus galima nukreipti kreditoriaus reikalavimus ir į asmeninį apelianto turtą, atmestini kaip faktiškai bei teisiškai nepagrįsti. Viena vertus, iš ginčijamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. Stanišo teisės ir pareigos buvo perduotos apeliantui pagal apyrašą (b.l. 4). Kita vertus, kaip minėta aukščiau, apelianto D. Stanišo atsakomybė už V. Stanišo skolas pačiu įstatymu yra apribota jo paveldėto turto verte (CK 5.53 str. 1 d.), ir atliekant vykdymo veiksmus į šias atsakomybės ribas turi būti atsižvelgiama. Taigi klausimas dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo iš esmės yra išspręstas teisingai ir tinkamai.

Pasisakytina ir dėl antstolio pareiškimo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nagrinėjimo tvarkos. Pagal CPK 593 str. 2 d. pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (CPK 618 str.), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 str.), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 str.), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (CPK 619 str.), dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (CPK 744 str.), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų priėmimo dienos. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta būtinu žodinį nagrinėjimą (CPK 593 str., nuo 2011-10-01 įsig. įst. red.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinumo žodiniam bylos nagrinėjimui ir neinformavęs internetiniame tinklapyje byloje dalyvaujančių asmenų apie rašytinio proceso tvarka nagrinėjamą antstolio pareiškimą, aukščiau minėtų normos nuostatų nepažeidė. CPK 133 str. 3 d. nuostata, reglamentuojanti paskelbimo apie rašytiniu procesu iš esmės nagrinėjamą bylą tvarką bei formą, kitokio vertinimo nesuponuoja, kadangi sprendžiant kitus procesinius klausimus (pavyzdžiui, šalies vykdymo procese pakeitimą), dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. Kaip minėta, tokio pranešimo CPK 593 str. ar 596 str. nenumato. Todėl apelianto skundo argumentai dėl netinkamo jo informavimo apie šį teismo procesą pripažintini nepagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad teisę būti išklausytam apeliantas realizavo, kad ir itin pavėluotai, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį savo atsiliepime antstolis (b.l.36), bet pateikdamas atskirąjį skundą. Teismas savo rezoliucija šį atskirąjį skundą priėmė, tokiu būdu atnaujindamas praleistą procesinį terminą (CPK 78 str. 5 d.). Taigi ir šiuo aspektu apelianto procesinė teisė išdėstyti savo argumentus dėl antstolio paduoto teismui pareiškimo nebuvo pažeista ar nepagrįstai apribota.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0128/11/09433. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantui pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismas 2011-12-23 nutarties, kuria buvo pakeistas pradinis skolininkas, kitaip tariant, esant neįsiteisėjusiai pirmosios instancijos nutarčiai dėl teisių perėmimo vykdymo procese, egzistuoja CPK nustatytas privalomas pačiam antstoliui vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas (CPK 626 str. 1 d. 1 p.), todėl poreikio taikyti papildomas prevencinio pobūdžio (laikinąsias apsaugos) priemones nagrinėjimu atveju nekilo.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė vykdomojoje byloje Nr. 0128/11/09433 pakeisti skolininką V. Stanišą jo įpėdiniu D. Stanišu, nutarties aprašomojoje dalyje įvardijo ir palikimo priėmimo pagal turto apyrašą faktą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista, patikslinant jos rezoliucinę dalį (CPK 328 str.), t.y. papildant, kad naujasis skolininkas dėl savo nedidelio amžiaus yra atstovaujamas įstatyminės atstovės, motinos D. Stanišienės, bei įrašant, kad jis paveldėjo turtą pagal paveldimo turto apyrašą, nors pastarasis įrašas savaime ir neįtakoja D. Stanišo atsakomybės už tėvo skolą apimties, nustatytos pagal įstatymą.

Kiti skundo argumentai teisiškai neaktualus, dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį:

„Pradinį skolininką Viktorą Stanišą (asmens kodas 37703090213), vykdant išieškojimą pagal Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro 2011 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 9969 dėl skolos išieškojimo iš skolininko Viktoro Stanišo išieškotojo Emilio Robačevskio naudai, pakeisti naujuoju skolininku Danieliu Stanišu, asmens kodas 50310200052, gyv. S. Nėries g. 109-162, Vilniuje, kurio atstovė pagal įstatymą yra jo motina Danutė Stanišienė, asmens kodas 47906210072, gyv. S.Nėries g. 109-162, Vilniuje, paveldėjusiu pradinio skolininko teises ir pareigas pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. paveldimo turto apyrašą Nr. 0012/11/02166“.

Teisėja Dalia Kačinskienė