Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2013-03-15 sprendime Nr. (10.1)3-33545 išaiškino, kad paskirtos senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijos buvo mažinamos vadovaujantis Laikinuoju įstatymu. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kuris buvo paskelbtas 2012-09-21, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo mažinamos pensijos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, tačiau šis Konstitucinio Teismo nutarimas taikytinas į ateitį. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus pateiktus duomenis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 B. D. neišmokėta 6 278,72 Lt pensijų nepriemoka.

VSDFV 2013-04-08 sprendimu Nr. (6.5)I-2220 pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė, kadangi praleistas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2012-12-31) 45 straipsnyje nustatytas trejų metų terminas. Atsakovas nurodė, kad pateiktas skundas galėtų būti nagrinėjamas tik jei būtų pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pažymėjo, kad valstybinio socialinio draudimo senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijos pareiškėjai buvo pervedamos į SEB banke esančią sąskaitą: senatvės pensija už 2010 m. sausio mėnesį buvo pervesta 2010-01-27, o nukentėjusių asmenų pensija už 2010 m. sausio mėnesį – 2010-02-25. Iki 2010-02-25 jokios bankinės pinigų pervedimo operacijos nebuvo vykdomos, todėl iki tol nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, jog jai už 2010 m. sausio mėnesį mokamos sumažintos pensijos. Į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių su skundu dėl Laikinojo įstatymo nuostatų, pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi 2013-02-22, t. y. nepraėjus Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nurodytam 3 metų terminui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu (išplėstinės teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2013-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-606/2013 ir kt.).

Tiek socialinio draudimo senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijos buvo perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį atsižvelgus į B. D. gaunamas draudžiamąsias pajamas ir sumažinta senatvės pensija buvo mokama iki 2011 m. gruodžio mėnesio, o nukentėjusių asmenų valstybinė pensija – iki 2012 m. liepos mėnesio. Jeigu Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2012-12-31) 45 straipsnyje nurodytas terminas būtų skaičiuojamas nuo skundo pateikimo VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui ar nuo skundo pateikimo VSDFV, jis nebūtų praleistas.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdį informuota teismo pranešimu, nedalyvavimo posėdyje priežasčių nepranešė.

2009-03-30 sprendimu Nr. 15-17-4630 nuo 2009 m. sausio 30 d. B. D. paskirta valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų pensija. Nuo 2010-01-01 nukentėjusiųjų asmenų pensijos dydis perskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, taikant Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu B. D. dirbo, todėl, remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 buvo išmokėta nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalis, apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį. Konstitucinis Teismas nutarė, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos nuostatai, o Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, todėl po oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo B. D. buvo tęsiamas nukentėjusiųjų asmenų pensijos mokėjimas, taikant galiojančio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą. Nuo 2012-08-01 mokamos nukentėjusiųjų asmenų pensijos dydis – 180 Lt kiekvieną mėnesį.

Pažymėjo, kad Lietuvos teisėje galioja teisėtumo prezumpcija. Tai reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Remdamasis Konstitucijos 107 straipsniu, atsakovas tvirtino, kad Konstitucinio Teismo nutarimas dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį.

Pažymėjo, jog pareiškėjo ir atsakovo sutartiniai santykiai nesiejo, todėl Civilinio kodekso 6.210 straipsnio nuostata dėl palūkanų negali būti taikoma, o Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas ar Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai palūkanų mokėjimo nenustato.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta senatvės pensija į B. D. sąskaitą banke buvo pervesta 2010-01-27, o pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta valstybinė pensija – 2010-02-25, taigi pareiškėja apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 metų sausio mėnesį, o apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta valstybinė pensija – 2010-02-25. B. D. su prašymu įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyrių išmokėti jai 2010–2011 m. negautą senatvės pensijos dalį ir 2010–2012 m. negautą valstybinės pensijos dalį į VSDFV kreipėsi 2013-04-01, o į Vilniaus apygardos administracinį teismą – su 2013-05-21 skundu, taigi ji praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Nurodė, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas apskundimo terminas negali būti siejamas su B. D. 2013-02-22 prašymu dėl senatvės ir valstybinės pensijų neišmokėtų dalių grąžinimo, kuriuo ji kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių. Pareiškėja nurodė, kad apie sumažintas senatvės ir valstybinę pensijas ji sužinojo 2010-02-25. Kadangi kreipdamasi į VSDFV su 2013-04-01 skundu B. D. praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą, reikalavimas įpareigoti VSDFV išnagrinėti jos 2013-04-01 skundą atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė bylą nutraukti. Sprendimai mokėti jai ne visas paskirtas senatvės ir valstybinę pensijas jau yra įvykdyti, todėl B. D. neišmokėtų pensijų atžvilgiu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata, taip pat Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas netaikytini.

VSDFV taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalių priteisimas sukeltų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomą finansinę naštą šiame biudžete šiuo metu nėra numatyta lėšų neišmokėtoms pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalims mokėti. 2013 m. pirmojo ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas yra 669 mln. Lt, o šio ketvirčio pabaigoje Valstybinio socialinio draudimo fondo skolintų ir negrąžintų lėšų suma sudarė 10 mlrd. 253,1 mln. Lt. Mokant priteistas neišmokėtas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijų dalies sumas, gali kilti grėsmė, kad negalės būti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, taigi būtų pažeistos ir kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir jų pusiausvyra. Jei B. D. reikalavimas priteisti neišmokėtas senatvės ir valstybinės pensijų dalių sumas būtų patenkintas, prašė priteisti šias sumas išmokėti dalimis.

Kitoje atsiliepimo dalyje trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės palaikė atsakovo poziciją.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta elektroninio ryšio priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2009-03-30 sprendimu Nr. 15-17-4628 nuo 2009-01-30 pareiškėjai paskirta 1 441,09 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 29), o 2009-03-30 sprendimu Nr. 15-17-4630 nuo 2009-01-30 – 200 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija (b. l. 32). VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2010-03-16 sprendimu Nr. 15-17-4201 B. D. nuo 2010-01-30 paskirta 1 467,46 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 30). VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-01-26 sprendimu Nr. 11-17-4505 pareiškėjai nuo 2011-02-01 paskirta 1 483,73 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 31). B. D. su 2013-02-22 prašymu dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijų mokėjimo kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių, kuris 2013-03-15 sprendime Nr. (10.1)3-33545 paaiškino pareiškėjai valstybinių socialinio draudimo senatvės bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skaičiavimo tvarką ir nurodė, kad neturi pagrindo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį (b. l. 5–8). Nesutikdama su šiuo sprendimu, B. D. VSDFV pateikė 2013-04-01 skundą, kuriame prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013-03-15 sprendimą Nr. (10.1)3-3354 ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių išmokėti pareiškėjai nuo 2010-01-01 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų, pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo susidariusias valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemokas (b. l. 39–40). VSDFV 2013-04-08 sprendimu Nr. (6.5)I-2220 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi jis buvo paduotas praleidus VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų apskundimo terminą (b. l. 41–42).

Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nurodo, jog nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Taip pat Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms socialinio draudimo pensijoms tvarka.

Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinio socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms išmokoms, iš jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas dar vieniems biudžetiniams metams – iki 2013-12-31.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Šio straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte, jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, šių asmenų išmokos perskaičiuojamos už atitinkamą mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į metinėje pajamų mokesčio ar metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ar apmokestinamojo pelno dydį, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Jeigu šie asmenys mokestiniu laikotarpiu valstybiniu socialiniu pensijų draudimu yra draudžiami ir pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus, mokėtina išmokos dalis apskaičiuojama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios.

Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (išskyrus nustatytas išimtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį jos dar kartą perskaičiuotos (sumažintos), atsižvelgiant į jų gaunamas draudžiamąsias pajamas. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą, ir tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama nuo 5 iki 20 procentų (didėjant išmokų sumai, jis didėja).

Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus.

Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje (2010-10-26 redakcija) įtvirtinta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo 8 straipsnis 2012-07-13 neteko galios.

Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje (2010-10-26 redakcija) įtvirtinta, kad pensijų gavėjams, nurodytiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte, mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, šių asmenų pensijos perskaičiuojamos už atitinkamą mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į metinėje pajamų mokesčio ar metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ar apmokestinamojo pelno dydį, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 8 straipsnis 2012-07-13 neteko galios.

VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius pareiškėjos valstybinę socialinio draudimo bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei 8 straipsnio 1 dalimi, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją – remdamasis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi (b. l. 5–8).

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820, 2010-10-26 redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820, 2010-10-26 redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012-12-31) buvo nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Teismas taiko teisinių santykių susidarymo metu galiojusią įstatymo redakciją, kadangi senaties teisės normos yra materialinės, o ne procesinės teisės normos. Materialinės teisės normos, priešingai nei procesinės, visada taikomos tos, kurios galiojo tuo metu, kai įvyko asmens teisių pažeidimas ir apie jį buvo sužinota. Dėl šios priežasties Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį keitusio ir šešių mėnesių terminą nustačiusio 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 teismas netaiko. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad pareiškėjos atžvilgiu sprendimas dėl pensijos sumažinimo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 8 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo priimtas apskaičiuojant pensiją už 2010 metų sausio mėnesį ir tęsėsi visą pensijos mokėjimo laiką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Teismas pažymi, kad nuo 2013-01-01 minėtas 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Todėl teismas, remdamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, ja vadovaujasi.

Iš AB SEB banko 2013-04-30 parengtos 2010-01-01–2010-03-01 sąskaitos išrašo matyti, kad senatvės pensija už 2010 m. sausio mėnesį B. D. buvo pervesta 2010-01-27, o nukentėjusių asmenų pensija už 2010 m. sausio mėnesį – 2010-02-25 (b. l. 9–10). Pareiškėja pažymėjo, kad iki 2010-02-25 jokios bankinės pinigų pervedimo operacijos nebuvo vykdomos, todėl iki 2010-02-25 nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, jog jai už 2010 m. sausio mėnesį yra mokamos sumažintos pensijos.

Į VSDFV pareiškėja kreipėsi su 2013-04-01 skundu, kuris VSDFV buvo užregistruotas 2013-04-03 (b. l. 39–40). Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 20 punktas įtvirtina, kad, jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą.

Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punktas nurodo, jog, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos. Tokia teisės akto nuostata reiškia, jog prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo VSDFV turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą priežastys nebuvo pagrįstos, VSDFV turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Taigi VSDFV 2013-04-08 sprendimas Nr. (6.5)I-2220, kuris buvo priimtas neatlikus Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 20 ir 31 punktuose numatytos procedūros yra neteisėtas ir turi būti panaikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Kadangi pareiškėjos skundas priimtas nagrinėti teisme ir visi proceso dalyviai yra išdėstę aiškias teisines pozicijas ginčijamu klausimu, tai teismas, siekdamas administracinių santykių efektyvumo ir operatyvaus sprendimo, negrąžina pareiškėjos 2013-04-01 skundo VSDFV nagrinėti iš naujo ir išspręsti termino atnaujinimo klausimą, o pats pasisako dėl pagrindų terminui atnaujinti buvimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pirmą kartą su skundu kreipėsi 2013-02-22 į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių. Pagal Asmenų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių, patvirtintų VSDF valdybos direktoriaus 2008 m. vasario 01 d. įsakymu Nr. V-69, 20 punktą Fondo administravimo įstaigoje gauti prašymai, kuriuos nagrinėti privalo kita Fondo administravimo įstaiga, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti persiunčiami nagrinėti toms įstaigoms. Taigi, gavusi pareiškėjos 2013-02-22 prašymą, kuriuo buvo skundžiamasi dėl pensijų sumažinimo, t. y. iš esmės prašoma pakeisti VSDFV skyriaus sprendimus dėl pensijų sumažinimo, šį prašymą turėjo persiųsti VSDF valdybai. Tokiu atveju pareiškėjos 2013-02-22 prašymas būtų buvęs peržiūrėtas kaip išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka pateiktas skundas. Kaip jau buvo minėta anksčiau pareiškėja pensijas už 2010 sausio mėnesį gavo 2010-01-27 ir 2010-02-25. Nors per žiniasklaidos priemones ir buvo informuojama apie Laikinąjį įstatymą, kurio pagrindu bus sumažinamos pensijos, tačiau nėra pagrįsta ir teisinga reikalauti, kad asmuo pensijos pervedimo dieną būtų sužinojęs apie jos sumažinimą. Pareiškėja neviršijo protingo laiko tarpo, per kurį atsakingas asmuo būtų galėjęs sužinoti apie teisių pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja kreipėsi su skundu į VSDFV Vilniaus skyrių 2013-02-22, kuris pagal gero administravimo taisykles turėjo būti persiųstas VSDFV kaip skundas paduotas išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, teismas laiko, jog yra pagrindas taikyti Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punktą ir atnaujinti terminą pareiškėjai skundui VSDFV paduoti.

Kadangi pareiškėjai abi pensijos buvo sumažintos taikant Konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus, o būtent - Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnius, tai jos skundo dalis dėl sutinkamai su draudžiamųjų pajamų gavimu patirto pensijos sumažinimo tenkinama. Iš atsakovo teismui pateikto 2013-05-31 rašto Nr. (10.1)3-67628 (b. l. 26) matyti, kad pareiškėjai už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnį neišmokėta 5008,12 Lt valstybinio socialinio draudimo pensijos, o nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nesumokėta 1270,60 Lt nukentėjusiųjų asmenų pensijos. Toliau abiejų rūšių pensijos mokamos netaikant Konstitucijai prieštaraujančių teisės normų.

Pareiškėja prašė priteisti palūkanas, tačiau palūkanų priteisimas teisiniuose pensijų santykiuose nenumatytas, o civilinės teisės normos viešojo teisėje netaikomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1565-08).

Pareiškėjos reikalavimas dėl VSDFV įpareigojimo jos skundą išnagrinėti iš naujo yra išspręstas šiuo teismo sprendimu. Tokio reikalavimo reiškimas nėra suderintas su kitais skundo reikalavimais, kadangi įpareigojus skundą iš naujo nagrinėti išankstine tvarka, teisiškai neįmanoma priteisti pensijos nepriemokos. Pareiškėjos reikalavimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013-03-15 sprendimo Nr. (10.1)3-3354 panaikinimo tenkinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes sprendimas buvo priimtas remiantis antikonstituciniais pripažintais įstatymais.

VSDFV prašo atidėti sprendimo vykdymą, motyvuodama tuo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete nėra pakankamai lėšų sprendimui įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra pensininkė, jos turtinė padėtis, sprendžiant iš paskirtos pensijos dydžio nėra gera bei įvertinus nuolat deficitinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklę, daroma išvada, kad sprendimo vykdymo atidėjimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-04-08 sprendimą Nr. (6.5)I-2220.

Panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013-03-15 sprendimą Nr. (10.1)3-3354.

Priteisti B. D. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 5008,12 Lt (penkis tūkstančius aštuonis Lt, 12 ct) valstybinio socialinio draudimo pensijos ir 1270,60 Lt (tūkstantį du šimtus septyniasdešimt Lt, 60 ct) nukentėjusiųjų asmenų pensijos, viso 6278,72 Lt (šeši tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt aštuoni Lt, 72 ct).

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.