- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-26-397-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 52-1-01111-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- D. A., E. A.
- Advokatai
- Vilma Petrauskienė, Romaldas Brilius
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-597-397/2009
NUTARTIS
2010 m. spalio 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam R. Š., jo gynėjui advokatui Romaldui Briliui, nukentėjusiosioms D. A., E. A., jų atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. A. ir nuteistojo R. Š. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. Š. atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be pataisos inspekcijos žinios sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš dalies patenkinus nukentėjusiosios D. A. 10715,69 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisti jai iš AB Lietuvos draudimas 115,69 Lt, ieškinys dalyje dėl 1000 Lt atmestas; ieškinys dalyje dėl 9600 Lt (paminklo pastatymo išlaidos) paliktas nenagrinėtas, paliekant nukentėjusiajai teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka; patenkinus nukentėjusiosios E. A. 4056,21 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, priteista jai iš R. Š. 1736,21 Lt, iš AB Lietuvos draudimas - 2320 Lt.
Civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinus dalinai, priteista nukentėjusiesiems iš R. Š.: D. A. - 20 000 Lt, ieškinys dalyje dėl 80 000 Lt atmestas, E. A. - 60 000 Lt, ieškinys dalyje dėl 240 000 Lt atmestas, E. A. ieškinį P. A. naudai tenkinus dalinai, priteista iš R. Š. 40 000 Lt, ieškinys dalyje dėl 60 000 Lt atmestas, E. A. ieškinį G. A. naudai tenkintus dalinai, priteista iš R. Š. 40 000 Lt, ieškinys dalyje dėl 60 00 Lt atmestas. Iš dalies patenkinus R. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteista jam iš R. Š. 9 000 Lt, ieškinys dalyje dėl 61 000 Lt amestas.
Iš R. Š. priteista nukentėjusiosioms jų turėtų išlaidų advokatės, dalyvavusios jų atstove teisme, paslaugoms apmokėti: E. A. - 500 Lt, D. A. - 2000 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d., apie 13 val. 25 min. kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę-automobilį MITSUBISHI MONTERO SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas LR Kelių eismo taisyklių 53 p., 164 p., 171 p. reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesaugiai išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, nepaliko tarpo iš šono saugiam prasilenkimui su priešpriešiais artėjančiu automobiliu ir taip sudarė jam pavojingą kliūtį ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl ūmaus nukraujavimo į pilvo ertmę, kepenų dešinės skilties plyšimo, muštinės žaizdos kairės ausies srityje, tarpuakio srityje, pereinant į kairio antakio sritį, odos nubrozdinimų kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, žuvo automobilio HONDA CIVIC vairuotojas M. A., o dėl muštinės žaizdos veide, pilvo sumušimo, trauminio blužnies plyšimo, kairio žastikaulio lūžimo, galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, lengvos formos, galvos smegenų sukrėtimo R. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata; dėl dešinės rankos I piršto pagrindinės falangos lūžimo K. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata; dėl galvos sumušimo, pirmųjų kandinių dantų viršutiniame žandikaulyje sumušimo, poodinės kraujosruvos dešinio momens srityje, smakro srityje, nubrozdinimų dantenose K. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata; dėl galvos sumušimo, paviršinių odos nubrozdinimų veide, kairio kelio priekiniame paviršiuje P. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. A. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį pakeisti: R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 3 metams, o civilinį ieškinį tenkinti taip: priteisti iš R. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios D. A. naudai 12400 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantės teigimu, baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti švelnesnė už administracinę, todėl teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę tik vieneriems metams yra akivaizdžiai per švelni ir neatitinka bausmės paskirties. Nesutikdama su priteistu turtinės žalos dydžiu, nukentėjusioji nurodo, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo nukentėjusiosios patikslinto civilinio ieškinio dėl 13515, 69 Lt turtinei žalai atlyginti, o taip pat nepagrįstai civilinį ieškinį dalyje dėl 9600 Lt (paminklo pastatymo išlaidos) paliko nenagrinėtą ir paliko teisę į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka, kadangi kartu su ieškiniu buvo pateikti ir patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai, tad ieškinys yra visiškai įrodytas, dėl ko teismas turėjo priteisti paminklo pastatymo išlaidas. Be to, teismas nepasisakė dėl patikslintu ieškiniu prašytų priteisti 2000 Lt už antkapį ir 800 litų už gedulingus pietus, ką patvirtina teismui pateikti dokumentai. Nukentėjusiosios nuomone, teismas nepagrįstai sumažino jos reikalaujamą priteisti 100000 Lt neturtinės žalos sumą iki 20000 Lt, kadangi ji dėl sūnaus, su kuriuo ją siejo ypatingas dvasinis ryšys bei artumas, žūties patyrė didelį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir sunkius dvasinius išgyvenimus, iki šiol gyvena nuolatiniame ilgesyje ir kančioje.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas, vertino tik tuos įrodymus, kuriais galima grįsti pastarojo kaltę. Nuteistojo nuomone, byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Be to, nuosprendyje išdėstyti motyvai neatitinka BPK 305 str. 1 d. reikalavimų, nes teismas visumoje nevertino įrodymų, nenurodė, kodėl vienas bylos aplinkybes laiko įrodymais ir jais grindžia nuosprendį, o kodėl kitas atmeta. Nuteistasis teigia, kad teismas nuosprendį grindė ekspertizės aktu Nr. 11-431-07, 2007-08-10 specialistės išvada, 2008-06-18 komisijinės ekspertizės aktu Nr. 11-2866-07, kurių išvadas patvirtino nukentėjusysis R. B., liudytojai P. G., D. R., R. K., tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodė, ar liudytojo R. Ž. parodymus laiko įrodymais ir jais vadovaujasi, ar juos atmeta. Be to, teismas nuosprendyje nenurodė, kuria iš penkių autotechninių išvadų remiasi, konstatuodamas, kad ekspertizės aktas negali būti neginčijamas byloje, jeigu jo išvadas paneigia kiti bylos įrodymai. Anot apelianto, nuosprendyje visiškai neanalizuotos bei teisiškai neįvertintos specialisto Valentino Mitunevičiaus išvados, byloje nepašalinti šio specialisto bei eksperto V. Leipaus ir specialistės O. Lukoševičienės išvadų bei paaiškinimų prieštaravimai. Teigdamas, jog 2007-04-19 ekspertizę Nr. 11-421(07) padaręs ekspertas Vidas Leipus atliko neišsamų autoįvykio ekspertinį tyrimą, neištyrė daugelio aplinkybių (vizualiai neapžiūrėjo abiejų automobilių, jų nenufotografavo, neapžiūrėjo įvykio vietos, nenustatė, kuris automobilis ir kokiomis dalimis paliko įbrėžimus asfalte, koks jų susidarymo mechanizmas, kurioje vietoje yra įbrėžimo pradžia ir kokia kryptimi jis driekiasi, neatsižvelgė į dinaminius procesus, nustatydamas automobilių susidūrimo vietą pagal skysčio dėmę ant asfalto), apeliantas nesutinka, kad šios išvados nekelia abejonių. Nuteistojo teigimu, 2008-06-18 komisijinė ekspertizė, kurioje nėra pateikta bendra išvada, negali būti laikoma komisijos išvada, juolab, kad ekspertai V. Leipus ir O. Lukoševičienė buvo suinteresuoti pagrįsti anksčiau atskirai savo duotas išvadas, o taip pat ši išvada yra duota nevisapusiškai ištyrus autoįvykį (neapžiūrėta autoįvykio vieta, automobiliai). Be to, 2009-05-06 teisme apklausiant minėtus ekspertus, jie davė prieštaringus parodymus apie įbrėžimo ant asfalto susidarymo mechanizmą, tad minėtų asmenų parodymai negali būti laikomi įrodymais. Apeliantas, nurodydamas savo teiginį patvirtinančius motyvus, tvirtina, kad išteisinamasis nuosprendis jo atžvilgiu turi būti grindžiamas eksperto Valentino Mitunevičiaus autoįvykio tyrimo 2007-07-31 Nr. MV 2007-20 ir 2008-07-22 Nr. 2008-11 išvadomis. Neigdamas savo kaltę ir nesutikdamas su teismo išvada, jog nukentėjusysis M. A. transporto priemonę vairavo neapsvaigęs nuo alkoholio, nuteistasis teigia, kad teismas netyrė, ar nukentėjusiojo M. A. apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant automobilį nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kelių eismo taisyklių pažeidimu, autoįvykiu ir pastarojo žuvimu, o taip pat neįvertino, ar, nustatant apsvaigimą, tinkamai buvo taikyti tai reglamentuojantys teisės aktai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios E. A., D. A., jų atstovė advokatė Vilma Petrauskienė, prokuroras prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo R. Š. skundą atmesti, nuteistasis R. Š., jo gynėjas advokatas R. B. prašė nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios D. A. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusios D. A. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Pirmos instancijos teismas, kiek tai liečia įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įvertinimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai R. Š. pripažino kaltu pagal BK 281 str. 5 d.
Nors nuteistasis neigia savo kaltę, tai yra nurodo, kad jo vairuojamas automobilis „Mitsubishi Montero Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant Alytaus link, aplenkus sunkvežimį, grįžo į savo eismo juostą ir tik po to staiga susidūrė su į priešingą eismo juostą priekiniu ratu išvažiavusiu nukentėjusiojo M. A. vairuojamu automobiliu „Honda Civic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) toks jo aiškinimas paneigtas autotechninių ekspertizių, specialistų išvadomis, nukentėjusiųjų R. B., P. G., liudytojo R. K. parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais.
2007 04 19 ekspertizės aktu Nr. 11-43 (07) (t-2 b.l. 28-32), 2007 07 15 specialisto išvada (t-2 b.l. 44-65), 2008 06 18 ekspertizės aktu Nr. 11-2866 (07) ( t-2 b.l. 99-106), 2010 03 03 ekspertizės aktu Nr. 11-3464 (09)/11-3510(09) (t-3 b.l. 202-209) nustatyta, kad pagrindinė autoavarijos kilimo priežastis buvo automobilio „Mitsubishi Montero Sport“, važiavusio kelio (duomenys neskelbtini), įvažiavimas kaire puse į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir priešingoje važiuojamosios dalies pusėje, arčiau kelio vidurio, kaire puse susidūrimas (smūgiavimas) su priešinga kryptimi savo važiuojamosios dalies puse važiavusio automobilioHonda Civic“ priekinės dalies kaire puse. Ekspertizes atlikę ekspertai tokis savo išvadas grindė automobilių apžiūros protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais, jų metu nustatytomis aplinkybėmis. Nors autotechnines ekspertizes ( t- 2 b.l. 44-65, 111-127) atlikęs ekspertas V. Mitunevičius davė priešingą išvadą, kad pagrindinė autoįvykio kilimo priežastis – automobilio „Honda Civic“ išvažiavimas į priešigos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pirmiau paminėtomis ekspertizių išvadomis, nes tapačias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis R. B. bei liudytojas R. K., kurie parodė, kad automobilių susidūrimas įvyko automobilio „Honda Civic“ važiuojamojoje dalyje, tai yra automobiliui „Mitsibishi Montero Sport“ išvažiavus į priešingą važiuojamosios dalies pusę. Šių duomenų nepaneigia ir kelio dangoje išlikę pėdsakai (Įbrėžimai), kurių atsiradimo vietos nustatymu savo išvadas grindė ekspertas V.Mitunevičius, tuo labiau, kad byloje esančiais duomenimis nenustatytas tikslus šių pėdsakų atsiradimo mechanizmas.
Nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog nukentėjusiojo R. B., liudytojo R. K. parodymus apie autoavarijos aplinkybes paneigia liudytojo R. Ž. parodymai. Kaip seka iš šio liudytojo paaiškinimo teisme, jis tiesiogiai autoįvykio nematė, nes pats važiavo paskui sunkvežimį, ir pastebėjo tik virstantį „džipą“ (Automobilį „Mitsubishi Montero Sport“), tad jo parodymai nėra informatyvūs ir todėl jais remiantis daryti vienokias ar kitokias išvadas nėra pagrindo.
Tad ištirti įrodymai patvirtina, kad automobilio „Mitsubishi Montero Sport“ vairuotojos R. Š. pažeidė tuo metu galiojusių kelių eismo taisyklių 53 str., 164 str., 171 str. reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, lenkdamas kitą automobilį nesaugiai išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, sudarė pavojingą kliūtį priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui ir taip su juo susidūrė, ko pasekoje žuvo automobilio „Honda Civic“ vairuotojas M. A., kitiems keleiviams sutrikdyta sveikata. Tokie nuteistojo veiksmai buvo pagrindinė autoavarijos kilimo priežastis.
Pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad R. Š. vairuodamas automobilį ir darydamas kito automobilio lenkimo manevrą nepaliko tarpo iš šono saugiam prasilenkimui su priešpriešais važiavusiu automobiliu „Honda Civic“, kolegijos nuomone laikytina nepagrįsta. Kaip seka iš virš paminėtų autotechninių ekspertizių tyrimo medžiagos ir išvadų, ekspertų O. Lukoševičienės, V. Leipaus paaiškinimų pirmos instancijos teismo posėdyje, automobiliai susidūrė arčiau kelio vidurio, todėl įvertinant, kad automobilio „Honda Civic“ važiuojamosios kelio dalies plotis sudarė 4,50 m , automobilio „Honda Civic“ plotis 1,68 m, automobiliui „Honda Civic“ prasilenkimui su priešais atvažiuojančiu automobiliu buvo likusi laisva kelio dalis, sudaranti daugiau kaip 2 metrus. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo tirtos, nebuvo tirta ir tai, ar automobilio „Honda Civic „ vairuotojas turėjo galimybę pastebėti priešais atvažiuojantį automobilį, prieš kokį atstumą jį galėjo pastebėti ir ar turėjo techninę galimybę važiuodamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, saugiai prasilenkti su priešpriešais atvažiuojančiu, lenkimo manevrą darančiu automobiliu. Taip pat kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai , tik tuo pagrindu, kad nebuvo nurodyta kraujo mėginio paėmimo valanda ir mėginys po 20 dienų pateiktas tirti laboratorijoje, neįvertino žuvusiojo M. A. girtumo laipsnio, kas vėlgi galėjo turėti įtakos pastarojo elgesiui vairuojant automobilį ir situacijos vertinimui. Tad tinkamai neištyrus ir neįvertinus šių duomenų negalima nustatyti ar dėl autoavarijos kilimo iš dalies ir kokiu laipsniu nebuvo kaltas ir automobilio „Honda Civic“ vairuotojas, o tai svarbu nustatant nuteistojo bei AB Lietuvos draudimas civilinės atsakomybės dydį ir laipsnį. Dėl šios priežasties nuosprendžio dalis, kuria patenkinti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, panaikintina, civiliniams ieškovams pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.), atitinkamai ir apeliacinio skundo argumentai dėl civilinio ieškinio priteisimo nenagrinėtini.
Skiriant bausmę nuteistajam, pirmos instancijos teismas BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, kaltės formą- nusikaltimas neatsargus, tačiau pasekmės sunkios- žuvo žmogus, nuteistojo asmenybę – turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, išlaiko du vaikus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir pagrįstai skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams. Taip pat teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs šių aplinkybių visumą, sprendė, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir be realus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir skirtos bausmės vykdymą LR BK 75 straipsnio pagrindu atidėjo 2 metams bei skyrė įpareigojimą be pataisos inspekcijos žinios sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Taip pat, atsižvelgiant įtai, kad nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemonę, teisėjų kolegijos manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių kilo sunkios pasekmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai LR BK 68 straipsnio pagrindu skyrė R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Bausmė R. Š. paskirta nepažeidžiant bausmės skyrimo taisyklių, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą, todėl yra būtina ir pakankma, kad būtų pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Dėl šių aplinkybių griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas civilinių ieškinių išsprendimo klausimas, pripažįstant civiliniams ieškovams teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, panaikinamas ir nuteistajam skirtas įapreigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Teisėjų kolegija, remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR BPK 115 str. 2d., 326 str. 1d. 3p., 328 str. 4p.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nukentėjusiosios D. A. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių patenkinimo panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms D. A. ir E. A. pripažinti teisę į civilinių eiškinių patenkinimą, ieškinių dydžio klausimus perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.
Panaikinti R. Š. įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.