Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui Ž. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 9 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „mogo LT“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. RNT09112018/0019, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė už užmokestį atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemone VOLKSWAGEN TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas UAB „mogo LT“ kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. UAB „mogo LT“ 2019 m. sausio 23 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų. 2017 m. vasario 28 d. UAB „mogo LT“ ir Risk Management Services OU sudarė skolų perleidimo sutartį, pagal kurią buvo atlygintinai perleistos visos reikalavimo teisės atsakovo, kuris su pradiniu kreditoriumi neatsikaitė, atžvilgiu. 2017 m. kovo 1 d. ieškovas ir Risk Management Services OU sudarė reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 2017/03/01-1, pagal kurią ieškovas įgijo Management Services OU iš pradinio kreditoriaus perimtas teises į atsakovo skolą. 2019 m. balandžio 25 d. atsakovui pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.522 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovas pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.200, 6.205 straipsnių nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 1 022,72 Eur skola.

6. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalis). Ieškovė savo teisę į netesybas baudos forma kildina iš atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytos sutarties bendrųjų nuostatų 10.8 papunktyje įtvirtinto susitarimo, nustatančio, kad, jei sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, jis privalo mokėti 5 procentų dydžio netesybas nuo pagrindinės nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu. Ieškovė savo teisę į netesybas delspinigių forma kildina iš atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytos sutarties bendrųjų nuostatų 10.3 papunktyje įtvirtinto susitarimo, nustatančio, kad, atsakovas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti iki 1 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

7. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Teismo nuomone, ieškovo reikalavimas kartu priteisti ir baudą, ir delspinigius vertintinas kaip reikalavimas taikyti baudines netesybas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad baudinės netesybos yra draudžiamos, ieškovui iš atsakovo priteistina tik 187,15 Eur bauda.

8. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinys teisme priimtas 2019 m. spalio 17 d., todėl ieškovui iš atsakovo nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 209,87 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

9. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 29,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkintinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas 26,97 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93 straipsniai).

10. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,98 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovės priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi ir 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, kodas 11919806, 1 022,72 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt dviejų eurų 72 ct) skolą, 187,15 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 15 ct) baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 209,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,97 Eur (dvidešimt šešių eurų 97 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 4,98 Eur (keturių eurų 98 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.