Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria nutarta pripažinti ir vykdyti Norvegijos Karalystės Romerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį V. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimu persiųstas Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos prašymas dėl Norvegijos Karalystės Romerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio V. J. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą bylos medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

7. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

8. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis Įstatymo nuostatomis, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, dėl V. J. Norvegijos Karalystės Romerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos įstatymu. Pagrindžiant šią išvadą pažymima, kad V. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis V. J. su Norvegija nesieja jokie ryšiai. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatytos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytos Europos Sąjungos valstybės narės –Norvegijos Karalystės – sprendimų baudžiamojoje byloje pripažinimo ir vykdymo sąlygos.

9. Įstatymo 8 straipsnyje 1 dalyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta: nėra pagrindo spręsti, kad sprendimo vykdymas pažeistų nuteistojo pagrindines teises ir / ar laisves; nusikalstama veika, dėl kurios padarymo nuteistas V. J., laikoma nusikalstama ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK); nėra suėję BK 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; nuteistasis yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė; taip pat nelaikytina, kad sprendimo pripažinimas ir vykdymas pažeistų non bis in idem (lot. ne du kartus už tą patį) principą; nenustatyta liudijimo dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje tarpusavio pripažinimo principo taikymo, skiriant laisvės atėmimo bausmę, siekiant ją vykdyti Europos Sąjungoje, trūkumų; nenustatyta, kad V. J. naudotųsi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos; likusi neatliktos bausmės dalis yra ilgesnė nei šeši mėnesiai, t. y. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė; nuteistasis asmeniškai dalyvavo šį klausimą nagrinėjant teismuose; taip pat nenustatyta kitų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų trukdžių pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti Norvegijos Karalystės Romerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį, kuriuo V. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė.

10. Apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nuosprendžio vykdymas Lietuvoje pažeistų nuteistojo pagrindines teises ir laisves, nes jam būtų suteikiamos blogesnės kalėjimo sąlygos, tačiau toks nuteistojo argumentas nepagrįstas. Vien tai, kad nuteistasis nenori būti perkeliamas į Lietuvos kalėjimą likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui, siekdamas sau geresnių kalinimo sąlygų, nelaikytina pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti Norvegijos Karalystės teismo nuosprendžio ir jo vykdyti Lietuvoje.

11. Skunde nurodoma, jog Norvegijos Karalystėje yra geresnė socialinės reabilitacijos sistema, todėl ten reabilitacija būtų efektyvesnė bei geriau būtų pasiekiami bausmės tikslai. Tačiau tokie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti. Pažymima, kad pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas laisvės atėmimo vietų įstaigoje atitinkamai sąlygoja asmens teisių bei laisvių suvaržymą, tačiau Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė garantuoja visų nuteistųjų socialinę reabilitaciją, kad grįžimas į visuomenės gyvenimą būtų efektyvesnis ir bausmės tikslai būtų pasiekti. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Norvegijos migracijos direktoratas 2024 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo V. J. yra išsiunčiamas iš Norvegijos ir jam visam laikui uždraudžiama atvykti į šalį. Taigi, akivaizdu, kad Norvegija negali užtikrinti sąlygų nuteistojo socialinei reabilitacijai, nes jis neturi teisės būti ir gyventi šioje šalyje. Be to, esant tokiam sprendimui dėl nuteistojo deportacijos, jo sutikimas dėl bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje nereikalingas (Susitarimo 6 straipsnio 2 dalis).

12. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutiko, jog Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas nėra būtinas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Įvertinus tokį teisinį reguliavimą yra visiškai akivaizdu, kad nuteistojo V. J. nesutikimas su tuo, jog jo atžvilgiu Norvegijos Karalystėje priimtas nuosprendis būtų pripažintas ir juo paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje, neužkerta kelio teismui priimti priešingą, nei pageidauja nuteistasis, procesinį sprendimą.

13. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės neabejotinai atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir apylinkės teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas dėl V. J. Norvegijos Karalystės Romerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta bausme.

14. Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, be to, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai suderino V. J. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Norvegijos Karalystės Romerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, nustačius jos atitiktį BK 260 straipsnio 3 daliai.

15. Atsižvelgiant į minėtas Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, V. J. teisingai palikta Norvegijos Karalystės Romerikės ir Glomdalio apylinkės teismo paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat, nenukrypdamas nuo nurodyto reglamentavimo, tinkamai ir teisingai įskaitė Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės bausmės bei kardomojo kalinimo laiką.

16. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad nuteistojo V. J. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 punktu, 365⁵ straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.