Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro D. S. skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria Šiaulių apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. A. panaikinimo atmestas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, A. A. buvo nuteistas pagal BK 249 str. 2 d., 181 str. 2, 3 d., 180 str. 1 d., 289 str., 206 str. Vadovaujantis BK 63 str., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;kas mėnesį padengti po 60 Eur priteistos žalos atlyginimo pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Prokuroro teigimu, teismas net ir esant įstatyme numatytiems asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusią bausmės dalį pagrindams, savaip interpretavo ir nepagrįstai plečiamai aiškino bei taikė Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. įtvirtintą nuostatą, t. y. nepagrįstai konstatavo, jog nepakanka nustatyti, kad nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų, t. y. būtina, jog nuteistasis piktybiškai pažeidinėtų jam nustatytas pareigas, taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistojo A. A. padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra priskiriami prie grubių pažeidimų.

Prokuroro įsitikinimu, teismas tinkamai neįvertino esminės faktinės aplinkybės: nepaisant to, kad A. A. ir buvo supažindintas su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo tvarka ir teisinėmis pasekmėmis, nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų bei nesilaikant probacijos sąlygų, vis tiek ir toliau elgėsi netinkamai, be to, net ir pakartotinis įspėjimas dėl naujų pažeidimų teisinių pasekmių nebuvo pakankamas, jog nuteistasis laikytųsi visų jam nustatytų įpareigojimų.

Prokuroras pažymi, jog nuteistasis A. A. privalėjo suprasti, kad būtent jis privalo suteikti visas sąlygas pareigūnams jį patikrinti ir nustatyta tvarka užfiksuoti, kaip yra laikomasi teismo paskirtų lygtinio paleidimo sąlygų. Vien formalios ir deklaratyvios priežastys, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų, negali būti pripažintos pateisinamu pagrindu nesilaikyti nustatytų įpareigojimų. Be to, teismas nepagrįstai teismo nutartyje rėmėsi išimtinai vien tik A. A. paaiškinimu dėl 2015 m. spalio 8 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 4 str. 1 d. nustatyta, kad probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d.).

Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Remiantis teismų praktika, svarstydamas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, teismas turi atsižvelgti į padarytų pažeidimų pobūdį, nuteistojo padarytų pažeidimų pobūdis turi parodyti jo nenorą taisytis ir turi sudaryti pagrindą teismui spręsti, kad asmuo ateityje darys naujus nusikaltimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo A. A. elgesį Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2015 m. gegužės 26 d. A. A. 2015 m. gegužės 26 d. buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos tvarka sąlygomis, savo teisėmis bei pareigomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, teisės pažeidimų darymą (asmens bylos 9, 15–16 l.). 2015 m. gegužės 26 d. jis buvo įvertintas pagal teisės pažeidėjo keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo įvertinimo metodiką OASys ir buvo priskirtas vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei (55 balų). Su A. A. buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas.

Probacijos tarnybos teikime dėl lygtinio paleidimo panaikinimo nurodoma, kad A. A. be pateisinamų priežasčių nevykdė jam nustatyto įpareigojimo: 2015 m. gegužės 31 d., apie 02.15 val., ir 2016 m. kovo 27 d. A. A. nerastas namuose. Šiuo savo elgesiu A. A. pažeidė teismo jam paskirtą pareigą būti namuose nustatytu laiku. Tačiau iš A. A. paaiškinimo matyti, kad 2015 m. gegužės 31 d. jis galėjo negirdėti pareigūnų, kadangi neveikė jo durų skambutis, po šio atvejo durų skambutį susitvarkė (asmens bylos 32 l.). Taigi, A. A. užtikrino pareigūnams sąlygas jį tikrinti. Netikėti šiuo nuteistojo paaiškinimu nėra pagrindo, kadangi iš plano matyti, jog A. A., 2015 m. gegužės 26 d. buvo nurodęs, jog jam reikės susitaisyti durų skambutį (asmens bylos 18 l.). Dėl 2016 m. kovo 27 d. A. A. paaiškino, kad jis nesupranta, kaip jo galėjo nerasti namuose, kadangi durų skambutis veikė, niekur nebuvo išvykęs (asmens bylos 126 l.). Pažymėtina, kad iš 2015 m. gegužės 26 d. individualaus aprobuojamojo priežiūros plano matyti, kad daugelį kartų A. A. buvo tikrinamas pareigūnų, bet nei karto nefiksuoti pažeidimai, išskyrus anksčiau paminėtus du atvejus (asmens bylos 22 l.). Todėl teigti, kad A. A. 2016 m. kovo 27 d. piktybiškai pažeidė pareigą nustatytu laiku būti namuose, nėra pakankamo pagrindo. Taip pat iš plano matyti, kad A. A. vykdė kitą jam teismo nustatytą įpareigojimą – kas mėnesį mokėti po 60 Eur turtinei žalai atlyginti (asmens bylos 23 l.). Be to, probacijos teikime nurodyta, kad A. A. registravosi darbo biržoje, dirbo dvejose įmonėse, o nuo 2016 m. gegužės 25 d. dirba V. B. individualioje įmonėje, dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, savo noru išklausė elgesį keičiančią programą. Duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nuteistajam pateiktoje byloje nėra. Aukštesniojo teismo nuomone, aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nuteistasis dėjo pastangas tam, kad vykdytų teismo skirtus įpareigojimus, ir leidžia daryti išvadą, kad A. A. siekia pakeisti savo gyvenimo būdą.

Pabrėžtina, kad sprendžiant lytinio paleidimo panaikinimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, sprendžia, kad patenkinus prokuroro skundą, būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi nuteistojo padaryti administracinės teisės pažeidimai – naudojimasis mobiliojo ryšio priemone rankomis, vairuojant automobilį, ir konkretus A. A. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas (asmens bylos 144 l.), pagal pažeidimų sistemingumą ir piktybiškumą nelaikytini tokiais, kad būtų galima konstatuoti, jog tolesnis nuteistojo taisymas galimas tik izoliavus jį nuo visuomenės.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. A. elgesys probacijos vykdymo metu buvo netinkamas, tačiau, teismo nuomone, toks elgesys negali būti vertinamas kaip sistemingas ir piktybiškas, parodantis jo nenorą taisytis. Esant aptartoms aplinkybėms laikytina, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Aukštesnysis teismas kartu atkreipia nuteistojo A. A. dėmesį į tai, kad jis turi būti itin pavyzdingas ir pateisinti aukštesniojo teismo jam parodytą pasitikėjimą, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nedaryti naujų pažeidimų, priešingu atveju lygtinis paleidimas jam gali būti panaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro D. S. skundą ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.