Kauno apygardos teismo sprendimas

2025-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-219-397/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2025-07-01
Bylos Nr.
eAN2-219-397/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00332-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pažeidėjas
G. B.
Advokatai
Paulius Škėrys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-219-397/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00332-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-4637-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265586021 G. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 00 ct) bauda, už tai, kad G. B. 2025 m. sausio 20 d. 08.05 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, važiavo per šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atlikinėjo posūkį į kairę. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir sužaloti „BMW“ keleiviai K. B. ir H. B.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Kauno skyriaus specialisto išvadose nustatyta, kad K. B. ir H. B. patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodyta, kad šiais veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 9, 73.11, 165, 167 punktus.

2. Institucijos nutarimą G. B. atstovas advokatas P. Š. apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. B. atžvilgiu nutraukti, taip pat priteisti iš Institucijos visas G. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi pažeidėjo įgalioto atstovo skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-4637-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265586021 paliktas nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2025 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos teisme gautas G. B. atstovo advokato P. Š. apeliacinis skundas, kuriame prašoma Institucijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4637-2025 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. B. atžvilgiu nutraukti, taip pat priteisti iš Institucijos visas G. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Skundo autorius nurodo, jog akivaizdu, jog būtent nukentėjusiojo E. K. sprendimas važiuoti degant geltonam šviesoforo signalui sukėlė grėsmę eismo saugumui ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės bylą išnagrinėjo lyg siekdamas pateisinti E. K. veiksmus ir galimai su išankstiniu neigiamu nusistatymu G. B. atžvilgiu. Primintina, kad G. B. važiavo su savo nepilnamečiais vaikais ir joks tėvas nerizikuoja jų gyvybėmis, jei mato galimą kliūtį kelyje. Apylinkės teismas nurodė, kad byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad G. B. dar tik artėjant link šviesoforo, E. K. jau buvo įvažiavęs į sankryžą ir sustojęs laukė galimybės atlikti manevrą – pasukti į kairę pusę, tačiau minėta vaizdo medžiaga niekaip nepatvirtina E. K. atlikto manevro teisėtumo. Apylinkės teismas taip pat nenurodė kuri konkrečiai video medžiagos dalis (valanda, sekundė ar panašiai) įrodo E. K. veiksmų teisėtumą, juolab, kad pats apylinkės teismas pripažino, kad iš video medžiagos galima nustatyti tik transporto priemonių judėjimo kryptį, dėl ko ginčo byloje nėra, kaip nėra ir ginčo, kad įvykio metu abiem šalims degė geltonas šviesoforo signalas, tačiau teismas siekdamas pateisinti E. K. veiksmus, nepagrįstai nurodė, kad jis posūkio manevrą pradėjo esant žaliam šviesoforo signalui, tuo tarpu jį bandė užbaigti jau degant geltonam šviesoforo signalui. Be to, E. K. teismo posėdžio apylinkės teisme metu nurodė, jog G. B. automobilis buvo toli, todėl jis drąsiai, norėdamas užbaigti manevrą pradėjo važiuoti. Taigi, byloje nustatyta, kad E. K. matė G. B. automobilį, tačiau vis tiek nusprendė sukti į kairę tuo sukeldamas akivaizdų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, šiuo atveju akivaizdžiai nukentėjo G. B. ir kartu su juo važiavę nepilnamečiai vaikai. Vadovaujantis KET, E. K. būdamas sankryžoje degant įspėjamajam šviesoforo signalui ir matydamas atvažiuojančią transporto priemonę, sukdamas į kairę turėjo duoti kelią, tačiau priėmė sprendimą to nedaryti, tuo iš esmės grubiai pažeisdamas KET 101-104 punktų, 157-158 punktų reikalavimus.

3.2. Apeliacinio skundo autorius pažymi, jog E. K. sprendimas atlikti veiksmus pažeidžiant KET taisykles buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas siekdamas pateisinti E. K. akivaizdžius KET pažeidimus apkaltino G. B. nurodydamas, kad neva G. B. iki sankryžos judėjo akivaizdžiai dideliu greičiu bei nestabdydamas. Vis dėl to, pagal LAT praktiką, vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti vien dėl teorinės galimybės, kad kiti eismo dalyviai gali pažeisti taisykles. Be to, kokiu greičiu važiavo pareiškėjas byloje nėra nustatyta, apylinkės teismas apsiribojo tik E. K., kuris yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, subjektyvia nuomone, todėl jo samprotavimai yra vertintini kritiškai. G. B. negalėjo numatyti, kad į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis E. K. automobilis. Be to, net ir tuomet, jei galimai abiejų vairuotojų veiksmai lėmė neigiamų padarinių atsiradimą, pirmosios instancijos teismas privalėjo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtos pareigos neįvykdė, tendencingai vertino tik G. B. neva padarytus KET pažeidimus laikydamas juos eismo įvykio priežastimi.

3.3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas siekdamas pašalinti bet kokias abejones ir nustatyti kaltą asmenį nekėlė klausimo ir neskyrė specialios teismo techninių ekspertizės eksperto, eismo įvykių specialisto, kurie įprastai pasitelkiami eismo saugumo pažeidimų bylose ir atlieka labai svarbų vaidmenį tokį priežastinį ryšį nustatant. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą dėl G. B. atsakomybės kilimo pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, nustatytos aplinkybės neleidžia padaryti išvadų dėl administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų buvimo, todėl protokole nurodyti reikalavimų nesilaikymai yra kvalifikuoti nepagrįstai. Nors Institucijos nutarime nurodoma, jog G. B. važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, su tokiu nurodytu kaltinimu faktinio pagrindo sutikti nėra, kadangi nei vienas iš įrodymų to neatskleidė, o išanalizavus vaizdo įrašus nėra objektyviai įmanoma nustatyti net G. B. vairuojamos transporto priemonės.

4. 2025 birželio 2 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame prašoma G. B. gynėjo P. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį nepakeistą.

Atsiliepimas

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų, kurie nebuvo išnagrinėti ir aptarti Kauno apylinkės teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje. Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

4.2. Institucija atsiliepime pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra išnaudotos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka apelianto kaltei dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų, įvykdymo, pagrįsti. Byloje nustatyta, kad dėl apelianto veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta dviejų keleivių sveikata, ką patvirtina ir VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas tyčia įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam – bylos duomenimis nustatyta, kad raudonam šviesoforo signalui, dėl ko sankryžoje atsitrenkė į kairę sukančią nukentėjusiojo transporto priemonę. Remiantis bylos duomenimis, nukentėjusysis dar prieš užsidegant geltonam šviesoforo signalui (įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui) buvo sankryžoje ir laukė kol galės pasukti į kairę pusę. Šiuo atveju byloje sugretinus nukentėjusiojo parodymus su vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, galima pagrįstai teigti, kad nukentėjusysis į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui ir turėjo teisę pabaigti manevrą. KET 162 punkte numatyta, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra kelio ženklas „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linija, vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo. Taigi byloje nėra gauta duomenų, kad nukentėjusysis į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, priešingai nei apeliantas, kurio manevravimas kelyje užfiksuotas vaizdo įrašuose, kuriuose aiškiai yra matoma, kad jis net nesustojęs prieš šviesoforą įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Šiuo atveju nukentėjusysis negalėjo objektyviai tikėtis, kad kitas vairuotojas pažeis KET reikalavimus.

4.3. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad būtent apelianto padaryti KET 9, 73.11, 165, 167 punktų pažeidimai buvo esminiai ir pagrindinė priežastis eismo įvykio kilimui. Byloje esančiame vaizdo įraše „T6_Marvele_Marvele_20250120075524_20250120082527_43627896.mp4“ užfiksuota visa eismo įvykio eiga, nuo pat apelianto automobilio pasirodymo vaizdo įraše iki pat susidūrimo sankryžoje. Visa įvykio eiga užfiksuota nuo vaizdo įrašo 05:44 min (vaizdo įraše matomas laikas 01-20-2025 Mon 08:01:07) iki 05:50 (vaizdo įraše matomas laikas 01-20-2025 Mon 08:01:14). Vaizdo įraše matoma apelianto transporto priemonės judėjimo kryptis, šviesoforo signalai ir pats susidūrimo momentas, po susidūrimo matomas avarinio sustojimo signalas, kuris įsijungia vienoje iš transporto priemonių, vėliau matomas ir specialiųjų tarnybų atvykimas į įvykio vietą, kas neabejotinai leidžia teigti, kad aprašytos aplinkybės, kurios užfiksuotos vaizdo įraše ir yra aptariamas įvykis. Be to, pirmoje byloje esančioje nuotraukoje matyti G. B. vairuojamo automobilio padėtis kelyje užsidegus geltonam šviesoforo signalui. Apskritimais pažymėta G. B. transporto priemonė ir sankryžoje degantis eismą draudžiantis – geltonos spalvos šviesoforo signalas. Antroje nuotraukoje matoma oranžiniu apskritimu pažymėta G. B. transporto priemonė, raudonu apskritimu – nukentėjusiojo transporto priemonė, geltonu apskritimu – geltonas šviesoforo signalas. Trečioje nuotraukoje matyti G. B. vairuojamo automobilio padėtis kelyje užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Apskritimais pažymėta G. B. transporto priemonė ir sankryžoje degantis eismą draudžiantis – raudonos spalvos šviesoforo signalas bei sankryžoje esantis nukentėjusiojo automobilis. Ketvirtoje nuotraukoje matoma juodu apskritimu pažymėta G. B. transporto priemonė, raudonu apskritimu – sankryžoje esanti nukentėjusiojo transporto priemonė ir degantis raudonas šviesoforo signalas. Penktoje nuotraukoje matyti raudonu apskritimu pažymėta G. B. transporto priemonė, juodu apskritimu – degantis raudonas šviesoforo signalas, geltonu apskritimu nukentėjusiojo transporto priemonė. Šeštoje nuotraukoje matomas juodu apskritimu pažymėtas transporto priemonių susidūrimas. Taigi, vaizdo įraše užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės, įrodančios, kad apeliantas įvažiavimo į sankryžą degant draudžiamam – raudonam šviesoforo signalui. Raudonos šviesoforo spalvos signalas apeliantui degė iš anksto, kitos transporto priemonės sustojo prieš šviesoforą, taip pat vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad apelianto važiavimo greitis aiškiai buvo didesnis nei kitų transporto priemonių. Tai, kad greitis buvo nesaugus ir neatitinkantis KET 127 punkto reikalavimų, rodo ir transporto priemonių apgadinimai bei jų išsidėstymas po eismo įvykio. Toliau vaizdo įraše matyti, kad apeliantas važiavo antra eismo juosta, o pirmojoje eismo juostoje transporto priemonės jau stovi ir stoja, kadangi dega raudonas šviesoforo signalas. Tuo tarpu apeliantas nesustodamas prieš šviesoforą tiesiog važiuoja toliau, nepaisydamas, kad tai draudžia raudonas šviesoforo signalas. Vaizdo įraše užfiksuota ir tai, kad nukentėjusysis jau iš anksto buvo sankryžoje ir laukė galimybės pasukti į kairę kelio pusę, pastarasis į sankryžą įvažiavimo apeliantui dar tik artėjant link šviesoforo. Jokių duomenų, kad nukentėjusysis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui nėra, nukentėjusysis tiek paaiškinime, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad į sankryžą neįvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, o šiam užsidegus jau buvo sankryžoje ir atlikinėjo manevrą, kitiems eismo dalyviams taip pat degė geltonas šviesoforo signalas, kas reiškia, kad į sankryžą jis įvažiavo degant leistinam signalui ir tokiu atveju nukentėjusysis turėjo teisę pabaigti manevrą ir negalėjo tikėtis, kad kitas eismo dalyvis įvažiuos į sankryžą degant raudonam signalui, kai kiti automobiliai pirmoje eismo juostoje jau stovėjo.

4.4. Institucijos vertinimu, jeigu apeliantas nebūtų į sankryžą įvažiavęs degant draudžiamam šviesoforo signalui ir laikęsis KET bei elementarių saugumo reikalavimų, akivaizdu, kad nebūtų įvykęs ir eismo įvykis. Apelianto padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. Šias aplinkybes įrodo susidariusi transporto priemonių spūstis ir į įvykio vietą atvykstančios specialiosios tarnybos, eismo įvykio schema, fotonuotraukos. Be to, Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą, atsižvelgė į apelianto asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija atkreipia dėmesį ir į tai, kad aptariamas nusižengimas buvo ne atsitiktinio pobūdžio, kadangi apeliantas nuo 2017 m. administracine atsakomybe dėl KET pažeidimų baustas net 72 kartus, buvo netgi praradęs teisę vairuoti transporto priemones, taip pat baustas ir už važiavimą per draudžiamą šviesoforo signalą. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo yra nedrausmingas ir nelinkęs laikytis taisyklių.

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn G. B. atstovo advokato Pauliaus Škėrio apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 417 straipsnio 4 dalyje atsakomybė numatyta už kelias alternatyvias veikas: 1) važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui; 2) važiavimą esant draudžiamam reguliuotojo gestui; 3) nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą atsako tas, kas KET pažeidimo metu sukėlė nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą.

7. G. B. pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, Institucijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. sausio 20 d. 08.05 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, važiavo per šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atlikinėjo posūkį į kairę. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir sužaloti „BMW“ keleiviai K. B. ir H. B.. Tokiais savo veiksmais apeliantas pažeidė KET 9, 73.11, 165, 167 punktų reikalavimus.

8. Eismo reguliavimo signalus numato KET X skyrius. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 73.11. punkte nustatyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. KET 165 punkte nurodyta, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. KET 166 punkte numatyta, jog vairuotojui, kuris užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. KET 29 straipsnyje nurodyta, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.

9. Iš ankstesnėje pastraipoje aptarto teisinio reglamentavimo seka, jog atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį užtraukia važiavimas esant ne tik raudonam, bet ir geltonam šviesoforo signalui. Iš paminėtų KET nuostatų taip pat matyti, jog esant draudžiamam geltonam ar raudonam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

10. Susipažinus su apeliacinio skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga nustatyta, kad apelianto padarytas administracinis nusižengimas, buvo užfiksuotas vaizdo kamera. Vaizdo įrašas padarytas tokiu būdu, kad iš jo aiškiai matyti kada užsidegė geltonos, kada raudonos spalvos šviesoforo signalai ir kada G. B. vairuojamas automobilis kirto prieš šviesoforą esančią „Stop“ liniją ir įvažiavo į sankryžą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nekyla jokių abejonių, kad „Stop“ liniją apeliantas kirto ir į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Apeliantas tuo tarpu, šias aplinkybes apeliaciniame skunde ginčija, iškraipydamas ir savaip interpretuodamas apylinkės teismo išdėstytus argumentus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas pripažino, kad įvykio metu abiem šalims degė geltonas šviesoforo signalas, todėl, anot G. B., nesuprantama, kodėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas apeliantas, net neanalizuojant to, kad E. K. būdamas sankryžoje degant įspėjamajam šviesoforo signalui ir matydamas atvažiuojančią transporto priemonę, sukdamas į kairę turėjo duoti kelią, tačiau priėmė sprendimą to nedaryti ir būtent dėl to kilo eismo įvykis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis byloje esančia medžiaga, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas į sankryžą įvažiavo degant raudonam, o ne geltonam šviesoforo signalui, negana to, kaip teisingai atsiliepime nurodė institucijos atstovas, tai, kad dega raudonos šviesoforo spalvos signalas apeliantas turėjo matyti iš anksto, nes kitos transporto priemonės, važiavę pirmąja juosta, į tai atsižvelgdamos, jau buvo sustoję arba stojo, tačiau antrąja eismo juosta važiavęs apeliantas, net nestabtelėjęs prieš šviesoforą tiesiog važiavo toliau. Tuo tarpu iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nors nukentėjusysis posūkio į kairę manevrą atlikinėjo degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau į sankryžą jis buvo įvažiavęs kol jam dar degė žalias šviesoforo signalas. Pažymėtina, kad nors nukentėjusysis stovėjo šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, tačiau be papildomos rodyklės, kas reiškia, jog posūkio į kairę atlikimui reikalinga praleisti iš priešpriešais atvažiuojančias transporto priemones, todėl tokiu atveju esant dideliam automobilių srautui ir nespėjus posūkio manevro atlikti degant žaliam šviesoforo signalui, remiantis KET, leistina posūkio manevrą pabaigti užsidegus geltonam šviesoforo signalui, kuris ir yra skirtas įspėti priešprieša važiuojančius automobilius, apie tai, kad važiuoti sankryža nebegalima bei išskyrus pabaigti manevrus.

11. Šiuos aukščiau aptartus argumentus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuris nors ir nėra labai geros kokybės, tačiau aiškiai matyti skundžiamo įvykio aplinkybių tai netrukdo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad apeliantui artėjant prie sankryžos, jam jau degė raudonas šviesoforo signalas. Atsižvelgiant į tai, matoma, kaip kitos transporto priemonės, judėjusios ta pačia eismo kryptimi kaip ir apeliantas, joms užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo ir stovėjo prieš šviesoforą, kai tuo tarpu apeliantas į tai nereagavo ir važiavo nesustodamas toliau, nors akivaizdu, kad raudonas šviesoforo signalas degė ir jam. Vaizdo įraše taip pat matyti, kad tuomet, kai apeliantas artėjo link šviesoforo, nukentėjusysis E. K. jau buvo įvažiavęs į sankryžą ir sustojęs laukė galimybės atlikti manevrą – pasukti į kairę pusę. Be to, iš įrašo aiškiai matyti, kad E. K. posūkio manevrą pradėjo jam degant žaliam šviesoforo signalui, tik jį užbaigti bandė jau degant geltonam šviesoforo signalui, kai priešprieša važiavusios transporto priemonės jau buvo sustojusios, o E. K. turėjo ir galėjo saugiai pabaigti posūkio manevrą. Įraše aiškiai matoma, kad E. K. posūkio į kairę manevrą atlikinėjo, nors ir šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, tačiau be papildomos rodyklės, todėl posūkio į kairę atlikimui buvo reikalinga praleisti priešpriešais atvažiuojančias transporto priemones, ką jis ir darė. Aptarti vaizdo įrašo duomenys perkelti ir į fotonuotraukas.

12. Be to, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog apylinkės teismas, nurodydamas, kad apeliantas važiavo dideliu greičiu apsiribojo tik E. K., kuris yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, subjektyvia nuomone. Pažymėtina, kad apie tai, jog apeliantas važiavo dideliu greičiu, pirmosios instancijos teismas sprendė ne tik apklausęs nukentėjusįjį, tačiau ir peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą, kuriame matoma, kad apelianto vairuojamas automobilis ne tik, kad važiuoja degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau ir iki sankryžos juda akivaizdžiai dideliu greičiu bei nestabdydamas, taip pat iš fotonuotraukų, kuriose matomos automobilių padėtys po eismo įvykio, automobilių apgadinimo mastas. Apeliacinės instancijos teismas šiai apylinkės teismo išvadai visiškai pritaria, kadangi iš minėtų fotonuotraukų matyti, jog nors automobiliai priklauso E („BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir J klasėms („Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog abu automobiliai priklauso didesnių ir tvirtesnių automobilių tipui, tačiau jų abiejų apgadinimai yra akivaizdūs: visiškai sumaitotos priekinės dalys, išsiskleidę oro pagalvės, taip pat nuotraukose matomi ir atvykę ugniagesiai gelbėtojai. Akivaizdu, jog tuo atveju jeigu apelianto vairuojamo automobilio greitis būtų buvęs nedidelis, tokių žymių apgadinimų nebūtų buvę, juolab, kad nukentėjusiojo vairuojamo automobilio greitis, atsižvelgiant į tai, kad jis eismo įvykio metu atliko posūkio manevrą, tikrai negalėjo būti didelis.

13. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama tai, kad net nustačius, jog abu eismo dalyviai pažeidė KET, pirmosios instancijos teismas privalėjo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Vis dėl to, pirmosios instancijos teismas minėtos pareigos neįvykdė, tendencingai vertino tik vieno eismo dalyvio (G. B.) neva padarytus KET pažeidimus laikydamas juos eismo įvykio priežastimi, tačiau kito eismo dalyvio KET pažeidimai, nors ir turėjo akivaizdžią įtaką eismo įvykiui kilti, vertinti iš esmės nebuvo. Aukštesnysis teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad šiuo atveju apylinkės teismas neturėjo pagrindo vertinti abiejų eismo dalyvių neva padarytų KET pažeidimų ir lyginti juos tarpusavyje, nustatant, kurio iš eismo dalyvių veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, kadangi iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog tik G. B. atliko teisei priešingus veiksmus, tuo tarpu nukentėjusysis KET taisyklių nepažeidė, nes kaip jau paminėta, jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o degant geltonam šviesoforo signalui tik užbaigė sukimo manevrą, kas pagal KET taisykles yra leidžiama. Tuo tarpu net jei apeliantas nagrinėjamu atveju būtų važiavęs ir ne per raudoną šviesoforo signalą, kaip nustatyta bylos duomenimis, o per geltoną, kaip teigia jis pats – tai esmės nekeistų, kadangi, kaip jau paminėta, degant geltonam šviesoforo signalui remiantis KET galima tik užbaigti manevrus, tačiau įvažiuoti į sankryžą – neleidžiama. Be to, apeliacinio skundo argumentas, jog jei E. K. būdamas sankryžoje degant įspėjamajam šviesoforo signalui ir matydamas atvažiuojančią transporto priemonę, būtų priėmęs sprendimą ne sukti į kairę, bet duoti kelią atvažiuojančiai transporto priemonei, kurią jis matė, nebūtų įvykęs eismo įvykis, taip pat laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi akivaizdu, jog nukentėjusysis negalėjo tikėtis, kad G. B., važiuodamas antrąja juosta ir net nestabtelėdamas, kirs sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, juolab, kad ta pačia kryptimi kaip ir apeliantas, tik pirmąja eismo juosta važiavę automobiliai, jau stovėjo ir laukė, kol jiems užsidegs leidžiamas šviesoforo signalas, todėl logiška ir suprantama, kad nukentėjusysis jautėsi galintis saugiai užbaigti manevrą.

14. Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau konstatuojama, jog šiuo atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog G. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodamas automobilį, įvažiavo į sankryžą, reguliuojamą šviesoforu, ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta dviejų keleivių sveikata, tokiais veiksmais pažeisdamas KET 9, 73.11, 165, 167 punktų reikalavimus. Tokia G. B. veika visiškai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 4 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Išimtinių, itin teigiamai apeliantą charakterizuojančių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pažeidėjui turėtų būti taikoma KET 29 ir 166 punkte numatyta išimtis, nenustatyta. Taigi, KET reikalavimus pažeidžiantys apelianto veiksmai kvalifikuoti ir jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, pagrįstai, dėl to tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti tiek skundžiamą apylinkės teismo nutartį, tiek Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo keisti apylinkės teismo nutartį bei ne teismo tvarka priimtą nutarimą dėl G. B. paskirtos nuobaudos dydžio. Pagal 417 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. B. paskirta 150,00 Eur bauda, kuri lygi ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam minimaliam jos dydžiui, pažeidėjui paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, G. B. asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Tuo tarpu mažesnės nei 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas vertinant G. B. asmenybę, neatitiktų auklėjamosios funkcijos. Pastebėtina, jog nagrinėjami nusižengimai nebuvo įvykdyti atsitiktinai, kadangi pažeidėjo priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš ankščiau ir sistemingai kartojasi: jis teistas, nuo 2017 m. administracine tvarka dėl KET pažeidimų baustas net 72 kartus, buvo netgi praradęs teisę vairuoti transporto priemones, taip pat baustas ir už važiavimą per draudžiamą šviesoforo signalą. Be to, akivaizdu, kad apeliantas nesivadovauja tuo, jog visi eismo dalyviai yra lygūs ir privalo laikytis įstatymų bei moralės normų, kadangi elgiasi neatsakingai, rizikuoja ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių, o nagrinėjamu atveju – net ir savo paties nepilnamečių vaikų, kurie eismo įvykio metu buvo apelianto automobilyje, sveikata ir gyvybe. Pažymėtina ir tai, kad remiantis bylos medžiaga, apeliantas, vietoje to, kad įsitikintų, kad kitas eismo įvykio dalyvis eismo įvykio metu nenukentėjo, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, šaukė ant jo, apkaltino sukėlus eismo įvykį, kas rodo, kad apeliantas yra linkęs elgtis itin nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir atsakomybę perkelti kitiems pats jos neprisiimdamas, nedarydamas tinkamų išvadų ir nesiekdamas taisytis.

16. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartis bei Institucijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo juos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais nors kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestinas.

17. Be to, nors G. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš Institucijos visas apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, jog byla buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, kuris atmestinas ir administracinė teisena jo atžvilgiu nėra nutraukiama, šis apelianto gynėjo skundas atmestinas ir apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos iš Institucijos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. atstovo advokato P. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas