Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-09-20 · Civilinė byla Nr. 2-33509-861/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-20
Bylos Nr.
2-33509-861/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26774-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
D. Ž., M. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-33509-861/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26774-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.4.; 2.5.21.; 3.2.6.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams D. Ž. ir M. L. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 478,48 EUR nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas: 20 EUR žyminio mokesčio. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015-04-16 Pramonės-Skydo, Vilniuje, dėl D. Ž., vairavusio M. L. priklausančią transporto priemonę BMW 523, valst. Nr. BZS868, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MITSUBISHI PAJERO, valt. Nr. CRA982. Eismo įvykio dieną atsakovas M. L. buvo transporto priemonės BMW 523, valst. Nr. BZS868, savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė BMW 523, valst. Nr. BZS868, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas įstatymų nustatyta tvarka išmokėjo 478,48 EUR išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą. Paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovo M. L. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta, ieškovas įgijo atgręžtino reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovų M. L. ir D. Ž. solidariai atlyginti išmokėtą draudimo išmoką. Pažymėjo, jog ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovai ieškovui padarytų nuostolių neatlygino.

Atsiliepimas

Atsakovui M. L. teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 130 str. nurodyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu 2016-09-06, o atsakovui D. Ž. CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka 2016-08-03.

Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-04-16 Pramonės-Skydo, Vilniuje, dėl D. Ž., vairavusio M. L. priklausančią transporto priemonę BMW 523, valst. Nr. BZS868, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MITSUBISHI PAJERO, valt. Nr. CRA982. Eismo įvykio dieną atsakovas M. L. buvo transporto priemonės BMW 523, valst. Nr. BZS868, savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Byloje nėra duomenų apie eismo įvykio metu galiojusią draudiminę apsaugą. Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonės BMW 523, valst. Nr. BZS868, valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo drausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Biurų tarybos vidaus nuostatais, atlygino padarytą žalą, išmokėdamas 478,48 EUR dydžio draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 str. nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). TPVCAPDĮ 4 str. 3 d. nustatyta, kad TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas M. L., būdamas transporto priemonės savininkas, neturėjo teisės naudotis ir leisti naudotis kitam asmeniui transporto priemone, nes ši nebuvo apdrausta. Remiantis TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., ieškovas (draudikų biuras) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. pagrindu, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Pagal CK 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, jog byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 str.), vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 478,48 EUR draudimo išmoka (CK 6.6 str.).

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 20 EUR ieškovo sumokėto žyminio mokesčio.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 142 str. 4 d., 285-288 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, naudai 478,48 EUR (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 48 euro ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (478,48 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 EUR (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė