Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Virginijaus Kučinsko teikimą dėl nuteistajam T. Z. paskirtos bausmės - baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas antstolio Virginijaus Kučinsko (toliau – ir antstolis) teikimas, kuriuo prašoma T. Z. paskirtą 2400,00 Eur dydžio baudą pakeisti laisvės apribojimu.

2. Teikime nurodoma, jog antstolis siekdamas nustatyti skolininko faktinę gyvenamą vietą ir jam įteikti procesinius dokumentus, su juo mėgino susisiekti vykdomajame dokumente nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), Kaunas. Visi šiuo adresu siųsti dokumentai grįžo į antstolio kontorą kaip neatsiimti adresato, o pats Skolininkas su antstoliu nesusisiekė, nors jo pašto dėžutėje AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai jam buvo palikę pranešimus apie antstolio siųstus dokumentus. Vykdant baudos išieškojimą nustatyta, kad Skolininko vardu yra registruota transporto priemonė - automobilis Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos metai 1998, kurią 2021-09-28 antstolis V. Kučinskas areštavo (turto arešto akto identifikavimo kodas: 2021030648), tačiau šiai transporto priemonei areštus taiko ir kiti antstoliai. Antstolio V. Kučinsko areštas chronologiškai yra tik devintas. Paminėjo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės antstoliui V. Kučinskui realizuoti Skolininkui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, nes Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 p. nurodyta, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, - tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Būtent antstolė A. K. nuo 2019 m. birželio 6 d. vykdo išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iš Skolininko (vykdomoji byla Nr. 0133/19/01372) ir yra areštavusi Skolininkui priklausančią transporto priemonę - automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šios rūšies išieškojimai yra pirmos eilės, todėl teisę realizuoti aptariamą transporto priemonę turi antstolė A. K.. Nuo vykdomosios bylos pradėjimo iki dabar antstolis periodiškai tikrino Skolininko turtinę padėtį. Skolininkas neturi nekilnojamojo turto, piniginių lėšų kredito įstaigose nelaiko, nėra juridinių asmenų dalyvis bei šiuo metu negauna pajamų, į kurias būtų galima nukreipti priverstinį baudos išieškojimą. Patikrinus Antstolių informacinės sistemos (AIS) vieningą vykdomųjų bylų sąvadą nustatyta, kad nuo 2019 m. iki šio teikimo parengimo dienos Lietuvos antstoliai yra užvedę ir vis dar vykdo 15 (penkiolika) vykdomųjų bylų dėl piniginių lėšų išieškojimo ir turto konfiskavimo iš T. Z., todėl įvertinus visas aplinkybes bauda keistina kita bausmės rūšimi.

3. Teismo posėdžio metu antstolis prašė palikti teikimą nenagrinėtą, nes pasikeitė situacija. Prasiėjus teismui su juo susisiekė T. Z., jo atstovė ir buvo sutarta, kad bauda su vykdymo išlaidom bus sumokėta dalimis, per tris kartus. Pirmą įmoką 1000 Eur sumoje T. Z. atliko.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą atmesti, nes nuteistasis dalį baudos jau sumokėjo, siekia sumokėti visą baudą.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo T. Z. atstovė prašė teikimą atmesti. Nurodė, jog nuteistasis išvyko į užsienį, ten dirbo, grįžęs sužinojo apie vykdomąsias bylas, todėl siekia su valstybe atsiskaityti. Jis įmokėjo dalį baudos, įsipareigojo likusią baudos dalį sumokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas netenkinamas.

6. Byloje nustatyta, kad T. Z. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme (1 para). Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nuteistajam T. Z. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą ir 48 MGL, t. y. 2400 eurų dydžio baudą.

7. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku įvykdoma. Pagal BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

8. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir BK 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus (BK 47 straipsnio 7 dalis); kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 8 dalis).

9. Antstolis, pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalį, yra baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas, ir būtent jis vykdymo eigoje turėtų išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 6 dalies ir 7 dalies pagrindu.

10. Susipažinus su teismui pateikta antstolio Virginijaus Kučinsko vykdomąja byla Nr. 0072/21/00654 dėl 2400,00 Eur dydžio baudos iš nuteistojo T. Z. išieškojimo, nustatyta, kad priverstinio bausmės vykdymo procesas vykdomas nuo 2021 m. gegužės 31 d., t. y. tik daugiau nei metus laiko neišieškota 2400,00 Eur bauda. Antstolis, vykdydamas baudos išieškojimą, patikrino Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenis, Įtariamųjų, kaltinamųjų nuteistųjų registrą, antstolių informacinę sistemą, SODRA duomenų bazę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo vykdomojo dokumento pateikimo dienos iki teikimo pateikimo teismui dienos 2400,00 Eur bauda nebuvo sumokėta savanoriškai ir nebuvo išieškota priverstinai. Teismui antstolio pateikta medžiaga patvirtina, kad T. Z. piniginių lėšų banko sąskaitose, nekilnojamojo ar kitokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, o jo turimas vienintelis kilnojamasis turtas automobilis Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuotas net devynių antstolių vykdomosiose bylose. Pirmenybę išieškoti iš šios rūšies turto pirmąją eile, ir teisę realizuoti aptariamą transporto priemonę turi antstolė A. K., kuri vykdo išlaikymo išieškojimą iš nuteistojo. Dėl šių aplinkybių antstolis teikimu prašė pakeisti baudą į laisvės apribojimo bausmę.

11. Pažymėtina, kad baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta.

12. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų leidžiančių konstatuoti, kad nuteistasis vengia sumokėti jam paskirtą baudą. Priešingai bylos nagrinėjimo metu pats antstolis nurodė, jog su juo susisiekęs T. Z. nurodė baudą ir vykdymo išlaidas sumokėsiąs dalimis per tris kartus, vieną mokėjimą 1000 Eur sumoje jau atliko, tai patvirtina pateiktas mokėjimo nurodymas, kuriuo antstolis gavęs lėšas jas paskirstė ir pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai baudos dalį, sumoje 727,38 Eur.

13. Be to, šiuo atveju nėra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, kadangi nuosprendis jau yra pradėtas vykdyti, bauda jau pradėta išieškoti.

14. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad nenustatyta, jog nuteistasis T. Z. piktybiškai vengtų jam nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėti, į tai, kad nuteistasis baudos dalį sumokėjo ir įsipareigojo likusią dalį sumokėti, antstolio teikimas dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam netenkintinas.

15. Pažymėtina, kad nesumokėjus baudos, antstolis turi teisę ir pareigą vėl kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Antstolio Virginijaus Kučinsko teikimo netenkinti.

T. Z. išaiškinti, kad nesumokėjus baudos, antstolis turi teisę ir pareigą vėl kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.