- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-356-557/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00091-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Arvydas Daugėla
- Nuteistasis
- S. A.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-356-557/2015
Teisėja V. Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00091-2014-4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. rugsėjo 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Arvydo Daugėlos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A. nuteistas už tai, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2014 m. vasario 8 d. apie 23 val. pro išdaužtą langą įsibrovė į Z. Š. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė 20 butelių alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė 115,85 Eur (400 Lt), 3 kilogramus saldainių „Raudonoji aguona“, kurių bendra vertė 15,64 Eur (54 Lt), taip nukentėjusiajai Z. Š. padarė turtinę žalą už 131,58 Eur (454 Lt).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, ir vadovaujantis BK 75 str. atidėti bausmės vykdymą dvejiems metams. Nurodo, kad yra visiškai prisipažinęs ir labai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog buvo įlindęs pro išdaužtą langą, kai jau kažkas buvo apiplėšęs ir išnešęs nukentėjusiosios minėtus daiktus, nes ir liudytoja V. N., kuri matė ir atpažino S. A. darius kažką namo viduje nurodė, kad prieš tai matė, kaip du vyriškiai išėjo iš to namo nešini maišu, prikrautu daiktų, ir dujų balionu. Nesupranta, kodėl ši liudytoja, pamačiusi minėtus vyriškius iš to namo su vogtais daiktais neiškvietė policijos, o tik kitą vakarą, kai matė S. A., iškvietė policiją, nors pats jis nematė nei liudytojos, nei policijos pareigūnų. Mano, kad liudytoja meluoja ir žino, kas įvykdė šį nusikaltimą ir iš savanaudiškų paskatų peikia S. A., kad atsakomybė už visą nusikaltimą būtų priskirta jam. Pati nukentėjusioji motyvuoja nepagrįstais faktais ir pagal pirminius parodymus teisėsaugos pareigūnams teigė, kad ji išvyko iš namų 2013-12-14 ir dar langai nebuvo išdaužyti, o 2014-02-09 nukentėjusiajai paskambino S. P., kuri pasakė, kad yra išdaužtas namo langas. Nukentėjusioji grįžusi pamatė, kad yra pagrobtas jos turtas, kaip pati nurodė, raudonos spalvos balionas (vertė 80 Lt). Pavogti alkoholiniai gėrimai (konjakas, romas, degtinė) – iš viso apie 20 butelių, kurių vertė 500 Lt, 3 kg saldainių „Raudonoji aguona“, kurių vertė 50 Lt, didelės šokolado plytos, kurių nenurodo nei pavadinimo, nei kainos, bei 20 000 Lt, kurie buvo slėptuvėje namuose 50 Lt, 100 Lt ir 200 Lt nominalų kupiūromis. Tuo tarpu papildomai duodama parodymus, ji nurodė, kad iš namo jau dingo nebe 20 butelių, o 40 butelių, kurių vertė jau ne 500 Lt, o 800 Lt, saldainių vertė ne 50 Lt, o 54 Lt. Taip pat jau nurodo, kad pavogta 3 vnt. didelių šokolado plytelių „Pergalė“, kiekvienos vertė po 7 Lt, viso 21 Lt vertės, taip pat 20 vienetų mažų šokolado plytelių „Pergalė“, bendra vertė 70 Lt. Taip pat nurodė apie dingusius elektrinius radiatorius 250 Lt vertės, dvi metalines vonias, padėtas lauke prieš 20 metų (vienos vonios vertė 50 Lt). Dėl to įvykio jai yra padaryta žala ir dėl sugadinto lango, yra išdaužtas lango stiklas, dėl stiklo išdaužimo jai padaryta 100 Lt žala. Buvo sugadintos ir durys vedančios iš koridoriaus į virtuvę, buvo nuplėšta durų stakta, buvo išplėšta durų spyna, dėl jų padaryta 100 Lt žala. Iš viso pagal nukentėjusiąją jai padaryta 21 295 Lt materialinė žala ir 300 Lt dėl sugadinto turto. Apeliantas nurodo, kad akivaizdžiai matyti, jog nukentėjusioji matydama, kad gali per teismą pasipelnyti ir gauti naudos, išsigalvoja, keičia parodymus, nurodo vis didėjančias kainas, kad būtų kuo didesnė žala padaryta. Ji minėjo, kad viskas pirkta dar rubliais, o kainas atsimena, lyg būtų pirkusi prieš kelias dienas. Atkreipia dėmesį į tai, kad S. A. paimtuose buteliuose (apie 20 butelių) tikrai buvo grynas medicininis spiritas, o ne konjakas, romas ar degtinė. Buteliai buvo be etikečių, kai kurie po pusę butelio. Mano, kad spiritas tikrai įgytas nelegaliu būdu, o nukentėjusiosios pasisavintas jai dirbant ligoninėje medicinos sesele. Pažymi, kad nukentėjusioji teismui turėtų pateikti faktinius įrodymus (čekius), kiek kas kainavo perkant, o ne motyvuoti savo išgalvotais skaičiais.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis S. A. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau ginčija pagrobto turto vertę bei prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, ir taikant BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis nepadarė nukentėjusiajai 21 295 Lt žalos, kad ji nurodė per dideles pagrobtų daiktų vertes, o Z. Š. namas jau buvo apiplėštas prieš jam atliekant nusikalstamą veiką. Pabrėžia ir tai, kad Z. Š. papildomos apklausos metu nepagrįstai nurodė, jog pavogtų alkoholinių gėrimų butelių buvo 40, o ne 20, o jų vertė yra ne 500 Lt, o 800 Lt. Apygardos teismas pažymi, kad S. A. skundžiamu Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad pagrobė 20 butelių alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė 115,85 Eur (400 Lt), 3 kilogramus saldainių „Raudonoji aguona“, kurių bendra vertė 15,64 Eur (54 Lt), taip nukentėjusiajai Z. Š. padarydamas turtinę žalą už 131,58 Eur (454 Lt), taigi kitas iš Z. Š. pagrobtas ar sugadintas turtas ir jo vertė šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodinėjimo dalykas. Tai, kad iš nukentėjusiosios pagrobė apie 20 butelių alkoholio, nuteistasis pats patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, to neginčija ir apeliaciniame skunde. S. A., ginčydamas pagrobtų gėrimų vertę nurodo, kad nukentėjusioji nepateikė jokių faktinių įrodymų (kasos čekių), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagrobto daikto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte išaiškino, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Šiuo išaiškinimu vadovaujasi teismai, nustatydami pagrobto turto vertę.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad buteliuose su romo, konjako ir nuluptomis etiketėmis buvo tik medicininis spiritas ir dėl to nurodyta per didelė pagrobto alkoholio vertė, tačiau šis jo aiškinimas proceso metu nebuvo nuoseklus. Iš S. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis nurodė, kad „kai kuriuose buteliuose buvo spiritas, kituose konjakas“ (t. 2, b. l. 36-37), prie šių savo parodymų, tame tarpe ir duotų dėl pagrobtų butelių turinio, pasiliko ir papildomos apklausos metu (t. 2, b. l. 40-41). Versiją, kad pagrobtuose buteliuose buvo vien spiritas, S. A. iškėlė bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 2, b. l. 165), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų tokią apelianto keliamą versiją. Atvirkščiai, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad iš jos buvo pagrobta 20 butelių įvairių alkoholinių gėrimų, pirktų dar sovietmečiu: konjako, romo, degtinės (t. 2, b. l. 25). Tai, kad pagrobti seniai pagaminti alkoholiniai gėrimai, matyti ir iš apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 101) bei fotolentelės (t. 1, b. l. 102), kuriuose užfiksuoti seni buteliai su seno leidimo etiketėmis, atitinkančiomis nukentėjusiosios aiškinimą. Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad ji namie laikė parduotuvėje įsigytus alkoholinius gėrimus, įsigytus už nuvertėjančias rublines santaupas prieš pinigų keitimo reformą. Apelianto argumentas, kad buteliuose buvo ne alkoholiniai gėrimai, o spiritas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog byloje nėra prieštaravimo dėl to, kad visuose buteliuose buvo ne vien konjakas – iš nukentėjusiosios, jos teigimu, buvo pagrobtas ir romas bei degtinė. Todėl visiškai tikėtina, kad išgėręs kelis pagrobtus butelius daugiau nei 20 metų laikyto konjako ir toliau vartodamas kitus pagrobtus alkoholinius gėrimus, S. A., nebūdamas alkoholinių gėrimų degustacijos specialistu, apsvaigimo nuo alkoholio įtakoje galėjo ir sąžiningai klysti dėl kituose pagrobtuose buteliuose buvusio turinio. S. A. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. pagrobto turto vertė nėra jo veiką kvalifikuojantis požymis, todėl ji neturi įtakos jo nuteisimui. Be to, nors apeliantas taip pat nurodo, kad nukentėjusioji, matydama, kad gali per teismą pasipelnyti ir gauti naudos, išsigalvoja, keičia parodymus, nurodo vis didėjančias kainas, kad būtų padaryta kuo didesnė žala, tačiau pastebėtina, kad nukentėjusioji byloje nėra pareiškusi civilinio ieškinio dėl patirtos žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo sutikti ir su šia apelianto keliama versija. Remdamasis išvardintu, ir atsižvelgdamas į rinkoje esančias alkoholinių gėrimų kainas, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nukentėjusiosios pirmosios apklausos metu nurodyta ir apylinkės teismo nustatyta pagrobtų 20 butelių vertė –115,85 Eur (400 Lt), t. y. po 5,79 Eur (20 Lt) už butelį yra atitinkanti šių daiktų (konjako, romo, degtinės) analogų vidutinę rinkos kainą.
Apeliaciniame skunde S. A. taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausmė, prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas S. A. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str. 1 ir 2 d.), t. y. įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių: jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai, kad jis įvykdė tyčinę veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas, turi neišnykusį teistumą. Apylinkės teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į kaltinamojo ankstesnius teistumus, neišnykusį teistumą ir įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas S. A. paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis ženkliai mažesnis už straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį. Kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir paskyrė per griežtą bausmę.
Nuteistasis taip pat prašo taikyti jam BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 str. 1 d. nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamoje byloje S. A. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau pirmosios instancijos teismas nemanė, kad S. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir BK 75 straipsnio netaikė. Vien tai, kad S. A. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir dėl to gailisi, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 str. Nuteistasis nenurodo jokių kitų aplinkybių, kurios rodytų, kad bausmės tikslai galėtų būtu pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie teistumą (t. 2, b. l. 46-53), S. A. nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, prieš tai ne kartą teistas (tame tarpe ir užsienyje) už nusikalstamas veikas, nukreiptas į asmens nuosavybę. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). S. A. sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, nukreiptus į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – nuosavybę (t. 2, b. l. 46-53), nuo 2007 m. legaliai nedirba (t. 2, b. l. 54), todėl galima pagrįstai manyti, kad savanaudiškų nusikaltimų darymas yra vienas iš jo pragyvenimo šaltinių. Tai kartu su S. A. padarytų nusikalstamų veikų kiekiu ir šių veikų pavojingumu rodo, jog jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią. Tokios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, todėl manytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be tolimesnio realaus bausmės atlikimo.
Konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. A. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.
Iš anksčiau išdėstytų argumentų matyti, kad nuteistojo S. A. apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia mažinti jam paskirtos bausmės trukmės ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Esant tokioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.