Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų J. B. ir E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „Swedbank lizingas“, AB DNB bankas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas.

2016 m. sausio 25 d. pareiškėjų bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą be 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime nurodytų sąlygų bei nustatant 80 Eur išlaidų sumą per mėnesį administravimo išlaidoms atlikti; prašė panaikinti 2015 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimo 7 nutarimą dėl administravimo išlaidų nustatymo; prašė panaikinti 2015 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimo 6 nutarimą dalyje dėl pranešimo ir visos kreditorių susirinkimui skirtos medžiagos siuntimo registruotu paštu. Paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkime nebuvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Planas buvo patikslintas (nederinant su administratoriumi dėl administravimo išlaidų sumažinimo), tačiau ir 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimas jam pritarė tik su išlygomis: išlaidas rūbams ir avalynei mažinant nuo 200 Eur iki 100 Eur/mėn.; išlaidas vaistams, vitaminams, regos korekcinėms priemonėms sumažinant nuo 90 Eur iki 30 Eur/mėn.; išlaidas transportui mažinant nuo 145 Eur iki 75 Eur; lėšas gautas sumažinus išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo 1381,75 Eur iki 1151,75 Eur, t. y. 230 Eur skirti kreditorių reikalavimams tenkinti; transporto priemonė turi būti pardavinėjama iš karto po nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pardavimo kainą ir tvarką nustatant kreditorių susirinkimui; įpareigojant pareikšti kreditorinį reikalavimą debitorių A. Ž. ir L. Ž. bankroto procese, debitorinį įsiskolinimą pardavinėjant iš karto po nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą, pardavimo kainą ir tvarką tvirtinant kreditorių susirinkimu. Sąlygos dėl transporto priemonės ir debitorinio įsiskolinimo pardavimo yra perteklinės, nes plane aiškiai nurodoma, jog turto pardavimas prasidės po plano patvirtinimo. Tokios sąlygos taip pat nebuvo pateiktos pirmo susirinkimo metu. Kreditorių susirinkimas, keisdamas planą, viršijo savo kompetenciją. Pareiškėjų šeima turi 4 nepilnamečius vaikus, todėl sumažinus išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti, pareiškėjai plano negalės įgyvendinti. Plano patikslinimas dėl administravimo išlaidų įvyko tik dėl to, kad pareiškėjai visomis išgalėmis siekė kreditorių pritarimo planui. 80 Eur/mėn. administravimo išlaidoms užtikrins sklandų bankroto procedūrų administravimą. Tačiau 2015 m. gruodžio 15 d. susirinkimo metu kreditoriai nutarė, kad administravimo išlaidos mėnesiui sudarys 30 Eur, todėl pareiškėjai tokią sumą įrašė į patikslintą planą. Tačiau dviejų asmenų administravimas reikalauja dvigubai daugiau darbo bei išlaidų. Kai kurios išlaidos (telefono ryšio išlaidos, sugaištas laikas, konsultacijų teikimas kreditoriams ir pareiškėjams, vykimas pas pareiškėjus, bendravimas su potencialiais turto pirkėjais, vykimas aprodyti turtą) administravimo išlaidose neatsispindi, tačiau jos yra įtraukiamos į bendras administravimo išlaidas. Vien varžytinių paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje kainuoja 27,77 Eur. Kreditoriai taip pat nepagrįstai patvirtino kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, pagal kurią jiems administratorius turi pranešti registruotu paštu ir elektroniniu paštu. Tačiau pranešimas registruotu paštu nepagrįstai didina administravimo išlaidas ir neatitinka šiuolaikinių tendencijų dėl dokumentacijos perkėlimo į elektroninę erdvę. Be to, tai prieštarauja pačiam kreditorių nutarimui patvirtinti labai mažą sąmatą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Prieš atskirojo skundo nagrinėjimą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl suinteresuoto asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus argumentų, jog bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto administratorius negali atstovauti pareiškėjų jų vardu teisminiame procese. Fizinių asmenų bankroto administratoriaus teisės ir pareigos numatytos FABĮ 12 str., kurio 1 dalis numato, jog nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos bankroto administratorius: 1) disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis šio įstatymo nustatyta tvarka; 2) tvarko visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą; 3) šaukia kreditorių susirinkimus; 4) be balsavimo teisės dalyvauja kreditorių susirinkimuose; 5) teikia duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai; 6) atstovauja fiziniam asmeniui (arba įgalioja kitą asmenį atstovauti) iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų fizinio asmens naudai; 7) kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo; 8) organizuoja ir atlieka kitas šio įstatymo nustatytas procedūras. Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui suteikiamos dar platesnės teisės ir pareigos administruojant bankrutuojantį fizinį asmenį (FABĮ 12 str. 2 d.). Taigi bankroto administratorius tai asmuo, kuris atstovauja fizinio asmens interesus iki teismo sprendimo ir po jo, administratoriaus pagrindinė pareiga yra užtikrinti bankroto proceso kontrolę, kad procedūra vyktų skaidriai ir aiškiai, užtikrinant tiek fizinio asmens, tiek jo kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju bankroto procedūra buvo nutraukta, teismui nepatvirtintus bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano projekto. Atskiruoju skundu yra skundžiama tokia pirmosios instancijos nutartis, t. y. siekiama, jog bankroto procedūra būtų tęsiama. Fizinių asmenų bankroto įstatymo pagrindinis tikslas yra atkurti asmens mokumą, todėl teismas sprendžia, jog nors atskirasis skundas ir yra pasirašytas administratoriaus, tačiau tai nereiškia, jog administratorius veikia ne pareiškėjų vardu, o savo interesais. Atskirojo skundo siekis patvirtinti fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą neprieštarauja pagrindiniam Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui, pareiškėjai nėra pateikę prieštaravimų, jog nesutinka su atskirojo skundo pareiškimu, todėl laikoma, jog atskirasis skundas yra pateiktas bankrutuojančių fizinių asmenų – pareiškėjų J. B. ir E. B. vardu.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 5 d. plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjams bankroto bylą iškėlė 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kuria taip pat nustatė 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 22 d., taigi paskutinė nutarties apskundimo buvo 2015 m. rugsėjo 21 d., todėl plano projektas turėjo būti pateiktas iki 2016 m. sausio 22 d., o ne iki 2016 m. sausio 25 d. (sausio 23-24 ne darbo dienos). Administratorius netinkamai interpretuoja CPK 73 str. 3 d. nuostatą dėl atskaitos taško planui pateikti, nors 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartyje yra aiškiai apibrėžta termino pradžia – per 4 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo, t. y. terminą mėnesiais skaičiuojant nuo pirmos nutarties įsiteisėjimo dienos – 2015 m. rugsėjo 22 d. Planas teismui buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 25 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą, kurio nebuvo prašoma atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bankroto bylą, procesinių teisės normų nepažeidė, nes tuo metu egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti FABĮ 10 str. 1 d. 2 p. teisinius padarinius. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad fizinių asmenų bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl tam, kad būtų užtikrinta teisinga fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra bei išlaikytas proporcingumo principas, vien formalus įstatymo normų taikymas ne visuomet yra pateisinamas. Apeliantų bankroto byla yra nagrinėjama beveik pusantrų metų, terminas mokumo atkūrimo planui pateikti buvo praleistas tik viena diena, nenustatyta, jog pareiškėjai iki tol piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus. Atkreiptinas dėmesys, jog bankrutuojančių asmenų interesus atstovauja administratorius, todėl dėl jo netinkamo terminų skaičiavimo negali nukentėti bankrutuojantys fiziniai asmenys (FABĮ 8 str. 2-5 d., 12 str. 1 d.). Teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo atveju būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais – nutraukus bylą, pareiškėjai vėl galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi visa procedūra prasidėtų iš naujo, tuo tarpu tęsiant bylos nagrinėjimą būtų vertinamos plano nepatvirtinimo priežastys, užtikrinama pareiškėjų ir jų kreditorių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Net jei ir planas nebūtų patvirtintas ir byla nutraukta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 2 p. pagrindu, vėliau pareiškėjams kreipiantis į teismą su analogišku prašymu iškelti bankroto bylą, būtų vertinamas pareiškėjų sąžiningumas pirmo bankroto proceso metu. Todėl įvertinus, jog teismas turi teisę spręsti plano pateikimo teismui tvirtinti termino pratęsimo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju bylos nutraukimas praleidus terminą planui pateikti, būtų formalus įstatymo normų aiškinimas, o jo taikymas prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui – atkurti asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano išnagrinėjo iš esmės, nes kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas dėl plano esmės visiškai nepasisakė konstatavęs, jog plano tvirtinimo klausimas 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas pirmą kartą. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dar 2015 m. gruodžio 15 d. įvyko pirmasis fizinio asmens kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl pritarimo mokumo atkūrimo planui. Kreditorių susirinkimui buvo pasiūlytas administratoriaus parengtas mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam pareiškėjų kreditoriai nepritarė (t. II, b. l. 188-196). 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimas neįvyko, nes jame dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma nesudarė daugiau kaip pusės visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (t. III, b. l. 2). 2016 m. sausio 18 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kuriam buvo pateiktas patikslintas plano projektas (t. III, b. l. 5-17), tačiau kreditoriai taip pat jam nepritarė (t. III, b. l. 3-4). Taigi pareiškėjai tinkamai laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog planas 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime svarstytas pirmą kartą. Vadovaujantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti bei atnaujinti pareiškėjams terminą mokumo atkūrimo planui pateikti teismui tvirtinti. Kadangi toks planas, kreditoriams jam nepritarus, teismui buvo pateiktas, teismas turi posėdyje žodinio proceso tvarka patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis (FABĮ 8 str. 3, 6 d.). Nagrinėjant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo iš naujo, pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų įvertinti ar administratorius tinkama procesine forma ir ar nėra praleidęs įstatyme nustatyto termino ginčija 2015 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus (FABĮ 25 str. 11 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

Atnaujinti pareiškėjams J. B. ir E. B. terminą mokumo atkūrimo planui pateikti teismui tvirtinti.