Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-07 · Administracinė byla Nr. A-39-1699-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-07
Bylos Nr.
A-39-1699-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Stasys Gudynas (pran.)
Pareiškėjas
E. A. V., M. V.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
A. Z.
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A39-1699/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Laimučio Alechnavičiaus, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui R. L. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. A. V. ir M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. A. V. ir M. V. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo, sprendimų panaikinimo ir nuosavybės teisių atkūrimo (tretysis suinteresuotas asmuo A. Z. ).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai E.A. V. ir M. V. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu natūra grąžinamo 0,2730 ha žemės sklypo, esančio Islandijos plente 209b, Kaune, dalių paskaičiavimą; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 02-01-14384 ir 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimus Nr. 7047, Nr. 7048, Nr. 7049; 3) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją (toliau – KAVA) atkurti nuosavybės teises į V. ir V. V. turėtą žemę nepažeidžiant įpėdinių lygybės principo: A. Z. – į 0,0289 ha, V. V. įpėdiniams – į 0,1221 ha, Z. V. įpėdiniams – į 0,1220 ha. Pareiškėjai skunde nurodė, kad V. ir V. V. iki nacionalizacijos Eigulių kaime (šiuo metu - Kauno mieste) turėjo 3,6621 ha žemės. V. ir V. V. turėjo keturis vaikus: A. (V.) Z., V. V. (mirė 1978 metais), V. V. (mirė 1993 metais; įpėdinė M. V. ), Z. V. (mirė 1998 metais; įpėdinis E. A. V. ). Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė A. Z. , V. V. ir Z. V. . V. V. dukterys D. ir J. V. prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę nepateikė. Visiems trims pretendentams A. Z. , V. V. ir Z. V. priklauso atkurti nuosavybės teises lygiomis dalimis, t. y. po 1,2207 ha. Susipažinus su KAVA pateiktais dokumentais, paaiškėjo, kad: V. ir V. V. turėtoje žemėje numatyta atkurti nuosavybės teises natūra į 0,4862 ha laisvos (neužstatytos) žemės; 1998 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 1293 ir 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 7049 A. Z. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1806 ha žemės sklype Islandijos pl. 209b, Kaune, tuo tarpu V. V. ir Z. V. įpėdiniams 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimais Nr. 7048 ir Nr. 7047 – tik po 0,0928 ha. Dar numatoma atkurti nuosavybės teises visiems pretendentams į 0,12 ha projektuojamą žemės sklypą. Tačiau, net tuo atveju, jei nuosavybės teisės į šį projektuojamą žemės sklypą bus atkurtos tik V. V. ir Z. V. įpėdiniams lygiomis dalimis (po 0,06 ha), jiems nuosavybės teisės natūra būtų atkurtos į mažesnį žemės plotą, nei A. Z. . Pareiškėjų nuomone, nuosavybės teisės nagrinėjamu atveju atkuriamos pažeidžiant lygybės principą (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnis, Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai skunde taip pat nurodė, jog Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas 12 nustato, kad tais atvejais, kai piliečiai nesusitaria dėl grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Tvarkos 106 punkte kalbama apie susitarimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės dalių, tačiau sprendimas priimamas skaičiuojant proporcingai pagal negrąžintos žemės plotą. Ši aplinkybė nebuvo žinoma E.A. V. pasirašant jo ir jo atstovaujamos M. V. vardu natūra grąžinamos 0,2730 ha žemės sklypo Islandijos pl. 209b, Kaune, dalių paskaičiavimą. Tikėdamasis, kad projektuojama likusi žemė bus grąžinta vadovaujantis lygybės principu, E.A. V. dėl suklydimo pasirašė natūra grąžinamos 0,2730 ha žemės sklypo Islandijos pl. 209b, Kaune, paskaičiavimą (Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovas KAVA prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. ir V. V. iki 1940 metų nacionalizacijos Pažaislio valsčiuje, Eigulių kaime turėtą 3,6621 ha žemės sklypą pateikė savininkų dukra A. Z. (tenkanti žemės dalis – 1,2207 ha), sūnus V. V. (tenkanti žemės dalis – 1,2207 ha), sūnus Z. V. (tenkanti žemės dalis – 1,2207 ha). Kauno miesto valdybos 1996 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 1121 buvo patvirtintas naujo žemės sklypo Islandijos pl. 213b, Kaune, detalusis planas. KAVA 1998 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 01-819 ir 1998 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 1293 A. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį jai tenkančios žemės, perduodant neatlygintinai naują 0,0932 ha žemės sklypą, esantį Islandijos pl. 213b, Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A-2508 patvirtino 2730 kv.m. žemės sklypo, esančio Islandijos pl. 209b, Kaune, planą. Kauno apskrities viršininkas 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 02-01-14384 ir sprendimais Nr. 7047, Nr. 7048 bei Nr. 7049 atkūrė nuosavybės teises į šį žemės sklypą A. Z. (tenkanti žemės sklypo dalis – 0,0874 ha), V. V. (tenkanti žemės sklypo dalis – 0,0928 ha) ir Z. V. (tenkanti žemės sklypo dalis – 0,0928 ha). Atsižvelgiant į tai, kad A. Z. ir V. V. bei Z. V. įpėdiniai nepateikė susitarimo dėl grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustatė proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą, kaip numato Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas. Su natūra grąžinamo 0,2730 ha žemės sklypo Islandijos pl. 209b, Kaune, dalių paskaičiavimu pareiškėjas E.A. V. susipažino ir dėl jo neprieštaravo.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. Z. prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Savo prašymą tretysis suinteresuotas asmuo grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjų skundą. Papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjai neprašė jo atnaujinti.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas numato, jog tais atvejais, kai piliečiai nesusitaria dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Tai reiškia, kad apskrities viršininkas natūra grąžintinos žemės sklypo dalis nustato proporcingai ne pagal kiekvienam bendraturčiui tenkančią atkurti buvusio iki žemės nacionalizacijos savininko turėtos žemės sklypo dalį, o proporcingai likusiam atkurti (grąžinti) žemės plotui. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje (archyvo Nr. 1183) nėra duomenų, kad A. Z. ir V. V. bei Z. V. įpėdiniai pateikė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui tarpusavio susitarimą dėl grąžinamo natūra žemės sklypo, esančio Islandijos pl. 209b, Kaune, dalių. Pareiškėjas E.A. V. patvirtino, kad tokio susitarimo nebuvo, nes kilo ginčas su A. Z. įgaliotu atstovu. Todėl Kauno apskrities viršininkas, vadovaudamasis minėtos Tvarkos 106 punktu, grąžintinos natūra laisvos žemės sklypo, esančio Islandijos pl. 209b, Kaune, dalis nustatė proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą (b. l. 39). Pareiškėjas E.A. V. , veikdamas kaip Z. V. paveldėtojas ir pareiškėjos M. V. įgaliotas asmuo, sutiko su natūra grąžinamo 0,2730 ha žemės sklypo Islandijos pl. 209b, Kaune, dalių paskaičiavimu ir tai patvirtino savo parašu. E.A. V. taip pat pasirašytinai susipažino su pažymomis „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“ ir ginčijamų sprendimų projektais, kuriose nurodytos grąžintinos ginčo žemės sklypo dalys (b. l. 41-43, 51, 53). Atsižvelgiant į tai, kad A. Z. 1998 m. vasario 13 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0932 ha žemės, visas jai likusios grąžinti žemės plotas yra 1,1275 ha; 1,1275 ha sudaro 32 procentus nuo 3,5689 ha; natūra grąžinamo žemės sklypo plotas – 0,2730 ha, o 32 procentai nuo 0,2730 ha yra 0,0874 ha. Būtent tokia grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, Islandijos pl. 209b, Kaune, dalis ir buvo nustatyta A. Z. . V. V. grąžintinos žemės plotas – 1,2207 ha; 1,2207 ha sudaro 34 procentus nuo 3,5689 ha; 34 procentai nuo 0,2730 ha yra 0,0928 ha. Analogiškai nustatyta ir Z. V. grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, Islandijos pl. 209b, Kaune, dalis. Teismas konstatavo, kad toks grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių nustatymas atitinka aukščiau nurodytos Tvarkos 106 punkto reikalavimus, todėl skundžiami Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimai Nr. 7047, Nr. 7048, Nr. 7049 ir įsakymas Nr. 02-01-14384 laikytini teisėtais ir pagrįstais. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju jokio sandorio suklydimo įtakoje nebuvo sudaryta, todėl pareiškėjai nepagrįstai grindžia savo skundą Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalimi, nustatančia sandorio, sudaryto suklydimo įtakoje, pripažinimo negaliojančiu sąlygas. Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalis numato mirusiojo asmens turto paveldėjimo lygiomis dalimis sąlygas. Tačiau nuosavybės teisės atkuriamos vadovaujantis specialiu įstatymu – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta šio įstatymo įgyvendinimo tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas lygybės principo pareiškėjų atžvilgiu nepažeidė, nes, laipsniškai atkurdamas nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, tiksliai vadovavosi minėto įstatymo ir tvarkos normomis. Be to, nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar nebaigtas, šiuo metu formuojamas apie 1200 kv.m. žemės sklypas buvusioje V. ir V. V. žemėje (b. l. 61-62).

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai E.A. V. ir M. V. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Pareiškėjai nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog A. Z. nuosavybės teisės atkurtos į dvigubai didesnį žemės sklypą, nors įpėdinių dalys turi būti lygios. Nuosavybės teisės natūra į visą V. ir V. V. turėtą žemės sklypą nebus atkurtos, nes tiek laisvos (neužstatytos) žemės neišliko. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas nustato, kad tais atvejais, kai piliečiai nesusitaria dėl grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Pareiškėjų nuomone, šioje nuostatoje yra loginė klaida, kadangi kalbama apie laisvos (neužstatytos) žemės grąžinimą, o nuosavybės teisės atkuriamos skaičiuojant proporcingai pagal likusios grąžinti žemės plotą, t. y. tokiu atveju neįvertinama, į kokią dalį žemės nuosavybės teisės jau yra atkurtos, taip pat neįvertinama, į kokią laisvos neužstatytos žemės dalį nuosavybės teisės bus atkurtos. Pareiškėjų nuomone, aukščiau nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostata prieštarauja Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 daliai, 5.11 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatytam lygybės principui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą atsakovas KAVA prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 207 m. gruodžio 27 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas savo prašymą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne vieną kartą pabrėžęs, jog santykiams, susijusiems su nuosavybės teisių atkūrimu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, paveldėjimo santykius reguliuojančios normos netaikomos. Nagrinėjamu atveju pagal pretendentų A. Z. , V. V. ir Z. V. pateiktus prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. ir V. V. iki nacionalizacijos turėtą 3,6621 ha žemės sklypą, jiems visiems tenka po lygią žemės dalį – 1,2207 ha. Į tokias žemės sklypo dalis ir vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, kuris šiuo metu dar nėra baigtas.

Atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo A. Z. prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad visiems pretendentams bus atkurtos nuosavybės teisės į lygias dalis, t. y. po 1,2207 ha žemės. Šiuo metu vėl formuojamas laisvos žemės sklypas, į kurį numatoma atkurti nuosavybės teises. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tai, kad ne visiems pretendentams nuosavybės teisės bus atkurtos tuo pačiu būdu (pvz., natūra), nelaikytina lygybės principo pažeidimu. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti, todėl jų skundas negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ir tretysis suinteresuotas asmuo yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į V. ir V. V. nuosavybės teisėmis valdytą 3,6621 ha žemės sklypą buvusiame Eigulių kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį natūra turėtoje vietoje grąžinama žemė, jeigu ji pagal šio įstatymo 12 straipsnį nėra valstybės išperkama. Nustatyta, kad V. ir V. V. turėtos žemės vietoje yra 2730 kv.m. laisvos (neužstatytos) žemės. Ginčijamais sprendimais ir įsakymu kiekvienam pretendentui atkurtos nuosavybės teisės į lygią laisvos (neužstatytos) žemės dalį. Tai atitinka Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto reikalavimus, nes pretendentai dėl grąžinamos natūra žemės dalių nesusitarė. Prieš atkuriant nuosavybės teises pretendentai buvo supažindinti su grąžintino žemės sklypo ribomis ir visi su jomis sutiko. Ginčijamais sprendimais pareiškėjams nuosavybės teisės į tenkančią kiekvienam žemės valdos dalį 1,1279 ha žemės numatyta atkurti vėliau. Trečiajam suinteresuotam asmeniui 1998 m. vasario 13 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0932 ha žemės suteikiant jai neatlygintinai naują žemės sklypą (b. l. 49). 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 7049 nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui vėliau bus atkurtos nuosavybės teisės į 1,0401 ha žemės, t. y. atitinkamai mažesnę žemės valdos dalį nei pareiškėjams. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie teisingos išvados, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę natūra turėtoje vietoje pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjams nebuvo suvaržyta teisė atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančią nuosavybės dalį. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų E. A. V. ir M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasVaida Urmonaitė