Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant nuotoliniu būdu pareiškėjo A. Č. atstovei advokatei D. R., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. A., nedalyvaujant pareiškėjui A. Č., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjo motina Z. Č.. Jos vardu yra registruotas nekilnojamas turtas: 600/1420 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Minėtą gyvenamąjį namą, garažą ir kiemo statinius pareiškėjo motina Z. Č. įgijo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, tačiau 600/1420 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo įgytos 2005 m. kovo 30 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. pareiškėjo tėvams Z. Č. ir K. Č. dar esant santuokoje, todėl notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į nurodytą nekilnojamą turtą. Pagal 2005 m. kovo 30 d. sudarytą Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P91/05-0428, Z. Č. už perkamą žemės sklypo dalį sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 9,72 Lt. Z. Č. motina E. G. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius žemės sklype, todėl turėjo teisę pirkti jai nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypo dalį be aukciono, todėl E. G. 1992 m. liepos 27 d. už 0,15 ha namų valdos sumokėjo 1215 rublius valstybės vienkartinių išmokų, tačiau E. G. iki mirties neatvyko sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties. Po E. G. mirties jos sumokėtas valstybės vienkartines išmokas 1215 rublius investicinių čekių (atitinka 12,15 Lt) sumokėtų už žemę, esančią (duomenys neskelbtini), lygioms dalimis paveldėjo E. G. dukterys Z. Č. ir I. N., jos taip pat paveldėjo pagalbinio ūkio paskirties pastatus, esančius žemės sklype. Z. Č. 2005 m. kovo 30 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P91/05-0428 buvo parduota 0,0600 ha ploto žemės sklypo dalis, jai užskaitytos pagal Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą (duomenys neskelbtini) notarės B. Š., notarinio registro Nr. 4853, iš E. G. paveldėtos įmokos (iš viso Z. Č. paveldėjo 607,5 rublius vienkartinių išmokų už 0,0750 ha plotą, kadangi buvo parduota 0,0600 ha žemės sklypo dalis, pirkimui panaudoti 486 rubliai (arba 4,86 litai). Taigi, minėtas žemės sklypas (jo dalis) buvo įgyta už asmenines Z. Č. lėšas. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 25 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjo tėvų K. Č. ir Z. Č. santuoka. Teismo patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad sutuoktiniai kartu šeimoje nebegyvena apie 10 metų, nekilnojamo turto neturi, kas patvirtina, jog 600/1420 dalių žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė Z. Č. nuosavybė. Faktą, jog pareiškėjo tėvai laikė ir pripažino, kad minėtas žemės sklypas yra asmeninė Z. Č. nuosavybė, patvirtinta ir ta aplinkybė, jog po K. Č. mirties ((duomenys neskelbtini) d.) niekas nesikreipė ir nepriėmė jo palikimo. Kitų suinteresuotų asmenų byloje nėra, nes pareiškėjo brolis G. Č. mirė (duomenys neskelbtini) d. K. Č. niekuomet nereiškė pretenzijų ar reikalavimų dėl minėto turto, neprisidėjo nei prie turto įsigijimo, nei prie turto priežiūros. Žemės sklypo dalies įsigijimo dokumentuose nėra išreikšta valia įgyti sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, tiek žemės sklypo paskirstymo plane, tiek žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje būtent Z. Č. buvo nurodoma kaip dalies žemės sklypo savininkė (K. Č. niekur neminimas). Žemės sklypas buvo įgytas už Z. Č. asmenines lėšas, t. y. jai užskaitytos pagal Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą (duomenys neskelbtini) notarės B. Š., notarinio registro Nr. 4853, iš E. G. (Z. Č. motinos) paveldėtos įmokos. Visa tai suponuoja išvadą, kad 600/1420 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laikytinos asmenine Z. Č. nuosavybe. Nustatyti juridinį faktą reikalinga, kad pareiškėjui A. Č. būtų išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į mirusiosios Z. Č. turtą.

3. Pareiškėjas A. Č. į teismo posėdį neatvyko ir neprisijungė nuotoliniu būdu, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, jį atstovauja atstovė advokatė.

6. Teisme suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė papildomai paaiškino, kad pagal esamus duomenis pareiškimas turėtų būti tenkinamas. Turtas įgytas santuokoje, tačiau įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina turtą paveldėjo iš savo mamos E. G., kuri buvo sumokėjusi už žemės sklypą. Tos įmokos buvo užskaitytos perkant Č. tą žemės sklypą 2005 m., t. y. buvo panaudoti paveldėti pinigai. Todėl yra visi pagrindai manyti, kad Č. tą žemės sklypą įsigijo už savo asmenines lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Jeigu asmens teisėms nustatyti reikia fakto, kad tam tikras turtas priklausė konkrečiam asmeniui, o šis faktas yra reikalingas notaro atliekamam paveldėjimo teisės liudijimo įforminimui, tai jis gali būti nustatomas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto tvarka kaip juridinę reikšmę turintis faktas.

8. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; kt.).

9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjo motina Z. Č. (b. l. 10), kuri nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo ir faktiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Z. Č. vardu yra registruotas šis nekilnojamas turtas: 600/1420 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2005-03-30, Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2661); ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruota 2002-06-20, Paveldėjimo teisės liudijimai Nr. 4851, 4853), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-18, 34-37). Pagal Šiaulių rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos mokėjimo pranešimą Z. Č. motina E. G. 1992 m. liepos 27 d. už 0,15 ha namų valdos sumokėjo 1215 rublius valstybės vienkartinių išmokų (mokėjimas buvo atliktas Lietuvos taupomajame banke) (b. l. 61-62). Iš (duomenys neskelbtini) notarės B. Š. išduotų Paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą (Nr. 4853 ir Nr. 4851) matyti, kad po E. G. mirties ((duomenys neskelbtini) d.) jos sumokėtas valstybės vienkartines išmokas (1215 rublius investicinių čekių (atitinka 12,15 Lt) sumokėtų už žemę, esančią (duomenys neskelbtini)) lygioms dalimis paveldėjo E. G. dukterys Z. Č. ir I. N., o taip pat paveldėjo ir tame žemės sklype esančius statinius (b. l. 63-64, 65-66). 2005-01-18 pareiškėjo motina Z. Č. dėl žemės sklypo dalies pardavimo kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį su prašymu, taip pat ir kiti E. G. turto paveldėtojai, kurie patvirtino įmokų už perkamą žemę ir statinių paveldėjimo faktą (b. l. 67). 2005 m. kovo 30 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P91/05-0428 Z. Č. buvo parduota 0,0600 ha ploto žemės sklypo dalis, jai užskaitytos pagal Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą (duomenys neskelbtini) notarės B. Š., notarinio registro Nr. 4853, iš E. G. paveldėtos įmokos (iš viso Z. Č. paveldėjo 607,5 rublius vienkartinių išmokų už 0,0750 ha plotą, kadangi buvo parduota 0,0600 ha žemės sklypo dalis, pirkimui panaudoti 486 rubliai (arba 4,86 litai) (b. l. 31-33). Iš Santuokos sudarymo įrašo matyti, kad pareiškėjo tėvai Z. Č. ir K. Č. susituokė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 690) (b. l. 12). Santuoka nutraukta 2005-06-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu (b. l. 13). Z. Č. ir K. Č. turėjo du vaikus: pareiškėją A. Č. ir G. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 23). K. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Iš 2024-01-19 (duomenys neskelbtini) notarų biuro liudijimo matyti, kad pareiškėjui nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b. l. 24).

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kuria remdamasis apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti paneigta įrodžius, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia turtą įgyti asmeninei nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo motina Z. Č. dalį žemės sklypo (0,0600 ha ploto) įgijo 2005 m. kovo 30 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P91/05-0428, už iš motinos E. G. paveldėtas įmokas, kurios buvo užskaitytos pagal Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, nes Z. Č. motina E. G. 1992 m. už 0,15 ha namų valdos buvo sumokėjusi 1215 rublių valstybės vienkartinių išmokų, tačiau nespėjo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad pareiškėjo motina Z. Č. 600/1420 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo iš paveldėtų įmokų. Šią aplinkybę patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė, pateikdama į bylą sutarčių, pažyminėjimų, paveldėjimo teisės liudijimų ir kt. kopijas.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninei, o ne bendrajai nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninei nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

14. Iš byloje esančio 2005 m. gegužės 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-2759-154/2005 (b. l. 28) matyti, kad pareiškėjai Z. Č. ir K. Č., prašydami nutraukti jų (duomenys neskelbtini) d. sudarytą santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, nurodė, jog kartu šeimoje nebegyvena apie 10 metų, t. y. nuo 1995 m. Žemės sklypas pareiškėjo motinos Z. Č. įgytas 2005 m. kovo 30 d. Byloje nėra duomenų, kad Z. Č. sutuoktinis K. Č. būtų prisidėjęs prie žemės sklypo įsigijimo, priežiūros, ar reiškęs kokius reikalavimus dėl įgyto turto. Pažymėtina ir tai, kad viešajame registre Z. Č. įsigytas turtas nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, įsigijimo dokumentuose nėra išreikšta valia įgyti sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

15. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad žemės sklypas buvo įgytas už paveldėtas įmokas, kurios buvo jau įmokėtos siekiant įsigyti minėtą žemės sklypą, taip pat, kad nutraukiant santuoką teismo sprendimu buvo konstatuota aplinkybė, jog Z. Č. su sutuoktiniu K. Č. nuo 1995 m. kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio, byloje nėra duomenų apie K. Č. indėlį įsigyjant žemės sklypą, sprendžia, kad Z. Č. 2005 m. kovo 30 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P91/05-0428, 600/1420 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijo iš asmeninių lėšų, todėl minėtas turtas yra jos asmeninė nuosavybė.

16. CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui A. Č. nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog 600/1420 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė pareiškėjo motinos Z. Č. nuosavybė, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo A. Č. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 600/1420 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.