Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui;

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl tėvystės nuginčijimo, tretysis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. Š., institucija duodanti išvadą - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

Ieškovė R. N. ieškiniu prašo nustatyti, kad V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra M. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas; pripažinti M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 295, sudarytame 2015-08-25 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, grafoje „Tėvas" nurodytus duomenis negaliojančiais.Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas yra jos sutuoktinis, su kuriuo ji santuoką įregistravusi 2014 m. rugpjūčio 30 d. Marijampolės sav. administracijos CMS, įrašo Nr. 317. Netrukus po santuokos įregistravimo jie pradėję nuolatos pyktis, bartis, konfliktuoti, nesutarti, bendras jų gyvenimas tapo nebeįmanomas ir nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio pradėję gyventi atskirai. Gyvendama atskirai susipažinusi su J. Š., pradėję su juo artimai bendrauti ir 2015 m. rugpjūčio 21d. pagimdžiusi sūnų M., kurio biologinis tėvas yra J. Š.. Atsakovas žino, jog ji susilaukusi sūnaus nuo kito vyro bei tai, jog sūnaus gimimo įraše jis yra įrašytas kaip jo tėvas. Nors sūnaus biologinis tėvas yra J. Š., tačiau kadangi gimus sūnui jos santuoka su atsakovu juridiškai nebuvo nutraukta (nėra nutraukta iki šiol), tai sutinkamai su CK 3.140 str. 1 d. sūnaus M. gimimo įraše bei jo gimimo liudijime tėvu yra įrašytas atsakovas. Nors po sūnaus gimimo ji bei J. Š. norėję, kad M. tėvu būtų įrašytas J. Š., kadangi jis yra jo biologinis tėvas ir savo tėvystę pripažįsta, tačiau to padaryti nepavyko dėl galiojančių įstatymų, reglamentuojančių vaiko kilmės iš tėvo nustatymą. Kadangi sutinkamai su CK 3.149 str. duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, tai ji yra priversta kreiptis į teismą ir ginčyti M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše esančius duomenis apie jo tėvą. Mananti kad tos aplinkybės, kad V. N. nėra M. N. biologinis tėvas nei atsakovas nei tretysis asmuo šioje byloje J. Š. neginčys. Su atsakovu V. N. kartu negyvenantys nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, jokių ryšių nepalaikantys, todėl atsakovas V. N. negali būti jos sūnaus M. biologiniu tėvu. Šį faktą iš dalies patvirtina ir atliktas genetinis tėvystės tyrimas, kurio išvados kopiją pridedanti prie šio savo ieškinio. Šioje išvadoje nurodoma, kad J. Š. tėvystės (M. N.) tikimybė yra 99,99999 proc.. Atsakovui ieškovės procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (b.17 l.)Trečiajam asmeniui ieškovės procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau jis atsiliepimo, atitinkančio procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nepateikė (b. 18 l.).Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius į bylą pateikė 2016-08-10 išvadą Nr.VT14-1028, kurioje nurodo, kad tėvystės nuginčijimo klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, ieškovei įrodžius artimo bendravimo su trečiuoju asmeniu faktą, tačiau kilus ginčui dėl tėvystės nustatymo, skirtina giminystės ryšių nustatymo medicininė ekspertizė. Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialisto nuomone, teismui pripažinus, kad atsakovas V. N. nėra M. N., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, M. N. teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, nes kaip matyti iš to kas nurodyta ieškinyje ir iš J. Š. motinos pateiktų argumentų, M. N. kaip savo tėvą pažysta J. Š., su juo kartu gyvena. Taip pat turėtų būti nustatyta nepilnamečio vaiko kilmė iš tėvo. Mažamečio kilmės iš tėvo nustatymas atitiktų CK 3.161 straipsnio nuostatą, kurioje rašoma, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Šį vaiko teisių principą, kuris užtikrina galimybę vaikui žinoti savo biologinius tėvus, gina ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis (b.20-21 l.).

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdžių metu.

Ieškovė teismo posėdyje savo ieškinį palaikė bei paaiškino, kad su atsakovu susituokę (duomenys neskelbtini) kai jai buvo 18 metų. Draugavę nuo tada kai jai buvo 14 metų. Iki santuokos su atsakovu gyvendavusi kartu pusiau. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn., kai susipykusi su atsakovu, iš jo namų išsikrausčiusi gyventi į Marijampolę. Su J. Š. susipažinusi 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigoje Marijampolėje. Atsakovas apie tai, kad ji tapo nėščia nežinojo, apie tai sužinojo vėliau. Ji keturis mėnesius negyvenusi kartu su atsakovu. Tačiau jis pradėjo grasinti jai, pradėjo spaudimą daryti jos tėvai, todėl ji grįžusi gyventi pas atsakovą. Tačiau grįžusi būdama 2 nėštumo mėnesyje, kadangi pastojusi 2014 m. gruodžio pradžioje, žinojusi, kad vaikas J. Š.. Kai buvusi trečiame nėštumo mėnesyje apie tai pasakiusi atsakovui, tačiau nepasakiusi, kas tikrasis tėvas, bijojusi apie tai pasakyti. Po vaiko gimimo apie pusę metų gyvenusi su atsakovu. Jam 2016 m. vasario mėn. išvažiavus dirbti į užsienį, ji su vaiku išsikrausčiusi pas savo mamą. Ten pagyvenusi apie 2 mėnesius, po to išvažiavusi pas J. į Daniją su vaiku. Kai grįžę į Lietuvą, kelis mėnesius gyveną pas jo mamą, po to ir dabar Marijampolėje, visą laiką gyvenę trise. Atsakovas žinodamas, kad ji laukiasi nuo kito, gyveno su ja iš meilės. Kai vaikas gimė, kartu su atsakovu gyvenę 6 mėnesius. Jis rūpinosi vaiku, nors žinojo, kad jis ne jo vaikas. Jam buvo pasakiusi savo skaičiavimus, tačiau jis abejojo, sunkiai reagavo. Kai vaikas gimė, augo, atsakovas sakė, kad vaikas tikrai ne jo, vizualiai ne jo, ir jis žinojo, kad vaikas ne jo. Kai ji pastojusi, negyvenusi 4 mėnesiu su atsakovu, ir tuo metu su juo neturėjusi jokių santykių. Buvusi 2 kartus sugrįžusi pasiimti daiktų, su atsakovu tuo metu jokių santykių neturėjusi. Atsakovas grįžo 2016 m. gegužės mėn. iš užsienio, tuo metu buvusi pas savo mamą. Jis buvo atėjęs pas jos mamą, kuri jam išaiškino, kad vaikas ne jo, kad su juo daugiau nebegyvens, jis viską suprato. Tačiau jai skambinėjo. Atsakovas norėjo vaiką lankyti, kadangi jis norėjo vaikų, savo neturi. Ji su juo mažai apie nėštumą bendravusi, jis mažai domėjosi. Nėštumo metu jis sužinojo apie J. Š., jo ankščiau nepažinojo, sužinojus kad šis yra vaiko tėvas. Atsakovas jai tikrai sakė, kad vaikas yra ne jo. Vaikas buvo įrašytas atsakovo pavarde, kadangi jie buvo susituokę, civilinės metrikacijos skyriuje pasakė, kad kitaip negalima. Ji sakiusi atsakovui, kad kreipsis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, jis jai nieko neatsakė Po to bendravusi su juo telefonu. Atsakovas neginčija, kad vaikas ne jo. Nuo 2016 m. gegužės mėn. jis vaiko nematė, jokių dovanų, pinigų jam nedavė. 2016 m. gruodžio mėnesį atsakovas išvažiavo į užsienį. 2016 m. gegužės mėn. ji su J. Š. išvažiavusi pasidaryti DNR ekspertizę, kad niekam nekiltų abejonių. Nežinojusi, kad ši ekspertizė teismui netinka. Ji kainavo 250 eurų, juos sumokėjo J.. Apie tai pasakiusi atsakovui, parodžiusi jam 2016 m. birželio mėn., jis ekspertizės rezultatų jai neginčijo. Nuginčijus atsakovo tėvystę, J. Š. savo tėvystę pripažins pas notarą. 41 euro mokesčio, advokato išlaidų, kitų išlaidų iš atsakovo neprašanti priteisti. Daugiau jokių išlaidų nepatyrusi.Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Jam teismo šaukimas buvo įteiktas paskutiniu nurodytu adresu bei viešojo paskelbimo būdu (71,74 l.).Atsakovas parengiamajame teismo posėdyje 2016-11-30 dalyvavo, su ieškovės ieškiniu sutiko (b.34-36 l.).Tretysis asmuo J. Š. teismo posėdyje su ieškovės ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad ieškovę pažįstantis nuo 2014 m. rugsėjo pabaigos. Susipažinę Marijampolėje, iki tol jos nepažinojęs. Toje pačioje mokykloje mokęsi, susipažinęs baigęs mokyklą. Iš pradžių nežinojęs, kad ištekėjusi, tai sužinojęs vėliau. Tuo metu ji dar nebuvo nėščia. V. N. nepažinojęs. Iki ieškovės grįžimo pas vyrą, jis su ja negyvenęs. Intymių santykių su ieškove tuo metu, kai ji pastojusi, turėjęs. Ieškovė sužinojusi apie pastojimą, jam pasakė, neabejojo, kad pastojo nuo jo. Jis tuo taip pat neabejojęs. Tuo metu ieškovė nebuvo sakiusi, kad susitinka su savo vyru. Manantis, kad ieškovė grįžo pas savo vyrą dėl pinigų stygiaus, jis tuo metu taip pat jų neturėjęs. Jis jai sakęs negrįžti, bet ji bijojo vyro. Su atsakovu jis buvo susitikęs dar prieš nėštumą. Jis liepė nutraukti santykius, tačiau jie toliau bendravę, nors jam sakę priešingai. Jis pats įsitikinęs, kad ieškovės vaiko tėvas jis yra pats. Jis su ieškove ir vaiku gyvenantys nuo 2016 m. birželio mėnesio visą laiką kartu, vaiku rūpinasi kaip savo. Atsakovas tuo metu visiškai vaiku nesirūpino. 2016 m. gegužės mėnesį jis su ieškove darę DNR ekspertizę dėl teismo, kur būtų įrodymas teisme, nors savo tėvyste neabejojęs. Prieš darydamas ekspertizę, jis nežinojęs, kad ji netiks teisme. Nuginčijus tėvystę, vaikui duosiąs pavardę pas notarą, vaikas neliks be tėvo. Išlaidų atlyginimo iš atsakovo nereikalaujantis. Vaikas gimė 2015 m. rugpjūčio mėn., jis išvažiavęs dirbti į užsienį, ten dirbęs iki 2016 m. rugsėjo mėn., ieškovė pas jį atvažiavo į Daniją.Institucijos, duodančios išvadą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti iš esmės atstovui nedalyvaujant, savo išvadą palaikė (75 l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, kad M. N. gimė (duomenys neskelbtini), jo gimimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.295 (b.8 l.). M. N. gimė ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, ką patvirtina santuokos liudijimo AA Nr.424182 kopija (b.7 l.). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CPK 3.149 str.1 d.). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos sudarymo, galima tik įrodžius, kad asmuo negalėjo būti vaiko tėvas (CK 3.150 str.1 d.). Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą (CK 3.151 str.1 d.). Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str.1 d.).Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d.. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra pažinti savo tėvus. Ieškovė būdama įsitikinusi, kad M. N. tikrasis biologinis tėvas yra tretysis asmuo J. Š., o ne jos sutuoktinis V. N., nepraleisdama įstatymo nustatyto 1 metų termino kreipėsi į teismą prašydama nuginčyti, kad atsakovas, kuris yra įrašytas vaiko tėvu jo gimimo liudijime, nėra tikrasis jo tėvas. Pagrindas tėvystei nustatyti, tuo pačiu ir ją nuginčyti, yra moksliniai įrodymai (ekspertizių, įrodančių giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai (CK 3.148 str.1 d.). Byloje ieškovė atsisakė DNR ekspertizės, savo ieškinį įrodinėjo ieškiniu, savo, trečiojo asmens paaiškinimais teismo posėdyje, liudytojos parodymais.Iš ieškinyje ieškovės nurodytų aplinkybių, jos, trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė iki M. N. gimimo (duomenys neskelbtini) ir po to apie 6 mėnesius gyveno su atsakovu. Atsižvelgiant į vaiko gimimo datą, ieškovė turėjo pastoti maždaug 2017 m. lapkričio mėn. ( kai normalus nėštumas trunka nuo 38 iki 42 savaičių), kai tuo metu ji negyveno su atsakovu kartu ir neturėjo intymių santykių, o turėjo intymių santykių su trečiuoju asmeniu J. Š.. Kad ieškovė pastojimo metu negyveno su atsakovu, teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytoja N. L., parodydama, kad jie buvo susipykę, ieškovė grįžo gyventi į Marijampolės PRC bendrabutį; tuo metu susipažino su J. Š.; po kelių mėnesių ieškovė jai pasakė, kad laukiasi nuo J. Š., kadangi su atsakovu 2-3 mėnesius nebendravusi; jiems nebuvo sąlygų vaiką auginti, todėl J. Š. išvažiavo į Daniją, o ieškovė grįžo pas atsakovą, tai nusprendė R. Ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nuo 2016 m. gegužės mėn. vaiko nelanko, jam dovanų bei pinigų jo išlaikymui neduoda, vaikas gyvena su ieškove ir trečiuoju asmeniu nuolat nuo 2016 m. birželio mėnesio. Ieškovė prie ieškinio pateikė UAB ,,Purepro LT“ EasyDNA Lietuva atlikto DNR tyrimo išvadą, kurioje teigiama, kad ištyrus pateiktų asmenų J. Š. ir M. N. DNR mėginius, biologinė tėvystė tirtam vaikui neatmetama, tėvystės tikimybė yra 99,99999 procentų. Teismas vertindamas šį dokumentą, jį pripažindamas rašytiniu įrodymu, atsižvelgia į tai, kad nors tyrimas nėra atliktas teismo nustatyta tvarka, tačiau jo rezultatas yra teigiamas, kas rodo, jog buvo tikrai pateikti trečiojo asmens J. Š. ir M. N. kraujo mėginiai.Teismas sprendžia, kad šie visi įrodomieji faktai, išvardinti šio sprendimo 3.6 , 3.7 p., patikimai įrodo, kad atsakovas negali būti ir nėra M. N. biologinis tėvas, bei tarp jo ir M. N. nėra susiklostę socialinės tėvystės santykiai.Vaiko motina žino tikrąjį jo tėvą, tretysis asmuo J. Š. laiko vaiką savo sūnumi, nuginčijus tėvystę, savo tėvystę pripažins pas notarą savo pareiškimu, todėl atsakovo tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus pažinti savo tėvą, nepakenks jo teisėms ir interesams.Nuginčijus tėvystę, vaiko motinai išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo, jeigu tretysis asmuo to neatliks pas notarą. Trečiajam asmeniui Justui švedui teismo posėdžio metu patvirtinus, kad po teismo sprendimo priėmimo kreipsis į pas notarą dėl vaiko tėvystės pripažinimo, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko teisė žinoti savo tėvą nebus pažeista (CK 3.161 str. 2 d.). Ieškovei, vaiko motinai, išaiškintina, jog nuginčijus vaiko tėvo tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta, asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu notarui (CK 3.141 str.), ar kreipiantis su ieškiniu į teismą, prašant nustatyti tėvystę (CK 3.146 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 79 str. 1 d., 88 str.1 d.3 p.). Ieškovė paduodama ieškinį teismui sumokėjo 41 EUR žyminį mokestį valstybei (b.6 l.).Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos, nes jos (11,02 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.4 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.1 d.). Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str.5 d.). Šioje byloje bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės, kadangi jam ir ieškovei esant santuokoje, ieškovė pastojo nuo trečiojo asmens ir pagimdė ne atsakovo vaiką, tačiau kadangi vaikas gimė santuokoje, jis buvo įrašytas atsakovo vardu, o jo nuginčijimas buvo įmanomas tik teisminiu keliu, parengiamojo posėdžio metu ieškovas su ieškiniu sutiko. Todėl ieškovės sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovo ieškovės naudai nepriteistinas, o procesinių dokumentų išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS, grafoje „Tėvas" nurodytus duomenis negaliojančiais.

Priteisti iš ieškovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) - 11,02 Eur (vienuolika eurų 2 euro centus); sumokant į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr.2-27-1021-2017.

Teismo sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teismo sprendimą per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo šalių bei trečiojo asmens gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.