Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S., atstovaujamo advokatės R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-20575-955/2015 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Ieškinio ar jo reikalavimų dalies ieškovo atsisakymas yra dispozityvumo principo civiliniame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tai viena iš procesinių ieškovo teisių. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomi ieškinio atsisakymo padariniai. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomi procesiniai ieškinio atsisakymo padariniai, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomi procesiniai ieškinio atsisakymo padariniai. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas gali nutraukti tiek visą bylą, tiek jos dalį dėl atskirų ieškinio reikalavimų, kurie atitinka nurodytoje proceso teisės normoje nustatytus bylos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Buhalterinės ekspertizės“ v. Lietuvos auditorių rūmai, bylos Nr. 3K-3-475/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinyje prašė nutraukti santuoką tarp A. S. ir I. S., sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)); pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl sutuoktinės I. S. kaltės; teismui nenustačius pagrindų pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl sutuoktinės kaltės, šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokos metu turėtą pavardę – S., o ieškovui – S.; priteisti iš atsakovės I. S. ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2015-08-20 Ieškovo atstovė advokatė R. J. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame prašė civilinę bylą nutraukti, grąžinti ieškovui sumokėtą žyminį mokestį. Taip pat nurodė, kad ieškovui žinoma CPK 294 str. 2 d. nuostata.

Atskirajame skunde apelianto atstovė nurodo, kad 2015-08-20 pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo buvo pateiktas iš ieškovo elektroninio pašto dėžutės ir mobilaus telefono gavus pranešimus, kad jis pageidauja ieškinio atsisakyti, tačiau 2015-09-01 ieškovui paskambinus atstovei ir pasiteiravus apie proceso eigą, ieškovas pabrėžė, kad jokio elektroninio laiško ar trumposios žinutės savo mobiliuoju telefonu nesiuntė ir neprašė pateikti pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus pripažįsta nepakankamais skundžiamos nutarties panaikinimui. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju apelianto atstovė tik nurodė, kad atsakovė siekdama suklaidinti ieškovo atstovę ir teismą, iš ieškovui priklausančios elektroninio pašto dėžutės ir mobiliojo telefono ieškovo atstovei išsiuntė melagingo pobūdžio pranešimus dėl ieškinio atsisakymo, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nurodo atsakovės gyvenamąją vietą Norvegijoje. Teismas dokumentus atsakovei siuntė ieškovo nurodytu adresu, kas laikytina, kad atsakovė Lietuvoje negyvena. Todėl apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių apelianto atstovės nurodytas argumentas, kad melagingas pranešimas buvo siunčiamas taip pat ir iš ieškovo telefono numerio, kuris savo gyvenamąją vietą nurodo Lietuvoje. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad būtent atsakovė siuntė pranešimus dėl ieškinio atsisakymo, o ne pats ieškovas ir kad ši informacija yra melaginga. Net ir darant prielaidas, kad atsakovė iš ieškovo elektroninio pašto dėžutės bei telefono numerio ieškovo atstovei siuntė pranešimus dėl ieškinio atsisakymo, nereiškia, jog tokio turinio pranešimą ji išsiuntė be ieškovo sutikimo, kadangi tik pats ieškovas yra atsakingas už savo elektroninio pašto dėžutės duomenų konfidencialumą bei telefono numerio naudojimą (CPK 185 str.). CPK 7 str. 2 dalis įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, todėl teismui gavus ieškovo atstovės atsisakymą nuo ieškinio, nebuvo pagrindo abejoti proceso šalies sąžiningumu. Konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas elektroninių ryšių priemonėmis gavęs ieškovo atstovės pateiktą pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, pagrįstai nutraukė civilinę bylą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, jog ieškovui neužkirstas kelias, paaiškėjus (atsiradus) naujoms aplinkybėms, kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl santuokos nutraukimo bendra tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, nesiekia 3 Eur, todėl valstybei iš apelianto nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.