- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-916-492/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Kaminera“
- Atsakovas
- A. T., D. Ž.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-916-40/2007
Teisėja Lidija Valentukonytė Procesinio sprendimo kategorija:
63.1.; 44.2.4.1.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. spalio 17 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Š. bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kaminera“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-176-608/2007 pagal D. Š. ieškinį atsakovams A. T. , D. Ž. , tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kaminera“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
ieškovas D. Š. prašė priteisti UAB „Kaminera“ naudai iš atsakovo D. Ž. 9 159,18 Lt nuostolių atlyginimo, iš atsakovo A. T. – 1 227,67 Lt, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-01-21 buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Kaminera“ atstovaujama direktoriaus D. Ž. suteikė bendrovės komercijos direktoriui A. T. 220 000 Lt trumpalaikę beprocentę paskolą gyvenamojo būsto statybai. Sutartyje paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2005-12-31. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Tuo atveju, kai šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, jos nustatomos pagal gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sudarymo metu. Sutarties sudarymo metu Lietuvos banko skelbiama palūkanų norma 2005 m. sausio mėn. buvo 5,35 %, todėl nuo 2004-01-25 iki 2005-12-31 bendrovė negavo 9 159,18 Lt pajamų. 2005-04-26 visuotinis akcininkų susirinkimas nauju bendrovės direktoriumi išrinko A. T. . Pastarasis priėmė sprendimą pratęsti paskolos sutarties terminą iki 2006-06-30, todėl nuo 2006-01-01 iki 2006-06-30 negautų palūkanų suma yra 1 227,67 Lt. Bendrovės pagrindinis tikslas yra pelno siekimas. Įmonės vadovas negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai (CK 2.87 straipsnio 2 dalis, 4 dalis), privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų interesais (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis), privalo apie sudarytą sandorį pranešti juridinio asmens dalyviams (CK 2.87 straipsnio 6 dalis). Šias įstatymuose nustatytas pareigas pažeidė tiek D. Ž. , tiek A. T. , todėl dėl jų veiksmų įmonei buvo padaryta turtinė žala, t.y. įmonė negavo palūkanų už suteiktą paskolą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. T. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad CK 6.870 straipsnyje įtvirtintas principas, jog paskolos sutartis yra atlygintinė, jeigu šalys nesusitaria kitaip, todėl tarp UAB „Kaminera“ ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų. Paskola buvo trumpalaikė, atsakovas prievolę grąžinti pinigus įvykdė laiku, todėl bendrovė dėl jo veiksmų nepatyrė žalos, nebuvo sutrikdyta jos ūkinė veikla. Ieškovas neįrodė, kad UAB „Kaminera“ patyrė žalą, todėl šis teiginys yra nepagrįstas. Sutarties sudarymo ir jos galiojimo metu atsakovas nebuvo įmonės akcininkas, todėl neturėjo pareigos vykdyti įstatymuose numatytų akcininko pareigų.
Tretysis asmuo UAB „Kaminera“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Kaminera“ 2003-05-05 perregistruotų įstatų 1.5.2. punkte yra numatyta, kad „bendrovė turi teisę skolintis ir skolinti pinigų. Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo“. Darytina išvada, kad bendrovė iš neregistruotos veiklos negali gauti pajamų, todėl ieškovo argumentas, kad bendrovei padaryta žala pasireiškia negautomis palūkanomis yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties sudarymo metu Akcinių bendrovių įstatyme nebuvo nuostatų, draudžiančių bendrovėms teikti beprocentes paskolas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį bei trečiojo asmens UAB „Kaminera“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Nurodė, kad nei įmonės įstatai, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas nedraudžia įmonei skolinti pinigų kitiems asmenims ir nenumato, kad paskolos sutartis privalo būti atlygintinė. Priešingai, bendrovės įstatai draudžia įmonei gauti pelną iš piniginių lėšų skolinimo (įstatų 1.5.2. punktas). Įstatų 6.8.3. punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas įgaliotas atstovauti bendrovę esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, taigi turi teisę sudaryti sutartis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog sudarydamas paskolos sutartį D. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, atsakovas nepažeidė CK 6.872 straipsnio 3 dalies nuostatų sudarydamas beprocentę, t.y. neatlygintinę paskolos sutartį, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas veikė neteisėtai, įmonei buvo padaryta žala. Atsakovas A. T. , pratęsiant paskolos sutarties galiojimą, veikė ne kaip UAB „Kaminera“ vadovas, o kaip paskolos gavėjas, nes pratęsiant sutartį UAB „Kaminera“ atstovavo direktoriaus pavaduotoja, todėl taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog šis veikė neteisėtai. Teismas nurodė, kad nebuvo pažeistas bendrovės ir jos akcininkų interesų pusiausvyros principas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis), nes bendrovės įstatuose numatyta teisė skolinti pinigus kitiems asmenims, beprocentės paskolos buvo teikiamos ne tik įmonės vadovams, bet ir kitiems darbuotojams, paskolos grąžintos per trumpą laiką, be to, ieškovas neįrodė, kad dėl paskolų sudarymo įmonė patyrė žalą ar sutriko jos normali ūkinė – komercinė veikla. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Kaminera“ suinteresuotumas bylos baigtimi nėra priešingas nei ieškovo, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo trečiojo asmens naudai.
Šalies argumentai
Ieškovas D. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrovės įstatuose numatyta, kad įmonės direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta direktoriaus pareiga bendrovės atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnis). Būtent direktorius yra atsakingas už su bendrovės sudarytus sandorius nepriklausomai nuo to, kas buvo įgaliotas juos pasirašyti. Šiuo atveju atsakomybė už padarytą žalą tenka ne sutartį pasirašiusiam asmeniui, bet sprendimą priėmusiam. Teismo argumentas, jog įstatuose nustatytas draudimas verstis kredito įstaigų veikla reiškia draudimą skolinti pinigus už palūkanas yra nepagrįstas, nes byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas teikė ne tik beprocentes paskolas, bet ir skolino pinigus už palūkanas. Todėl šiuo atveju galima daryti išvadą, kad bendrovės vadovas privalėjo veikti įmonės interesais, bendrovės ir akcininkų naudai. Minėti pinigai galėjo būti investuoti, paskolinti nustatant palūkanas ir atnešti įmonei pelną. Paskolinus juos ne įmonės darbuotojui būtų pajamos, kurios šiuo atveju negautos.
Tretysis asmuo UAB „Kaminera“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo trečiojo asmens naudai. Nurodė, kad nagrinėjant ginčą tretysis asmuo palaikė atsakovų poziciją. Teismas atmetė ieškinį, vadinasi sprendimas buvo priimtas atsakovų naudai. CPK 93 straipsnio normas taikomos ne tik šaliai, bet ir trečiajam asmeniui, todėl teismas turėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovas D. Š. atsiliepimu prašė trečiojo asmens UAB „Kaminera“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas prašė žalą priteisti trečiojo asmens naudai. Šiuo atveju neturi reikšmės, kad tretysis asmuo palaikė atsakovus.
Ieškovo D. Š. ir trečiojo asmens UAB „Kaminera‘ apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Ši byla nagrinėjama ieškovo D. Š. ir trečiojo asmens UAB „Kaminera“ apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo skundžiamam sprendimui ar jo daliai pakeisti arba panaikinti.
UAB „Kaminera“, atstovaujama direktoriaus D. Ž. , ir A. T. , 2005-01-21 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Kaminera“ suteikė darbuotojui – komercijos direktoriui A. T., 220 000 Lt paskolą gyvenamojo namo statybai. Sutartyje numatė, kad palūkanos nebus mokamos, paskola turi būti grąžinta iki 2005-12-31. atsakovas A. T. , būdamas UAB „Kaminera“ direktoriumi, 2005-12-30 sudarė su UAB „Kaminera“, atstovaujama direktoriaus pavaduotojos R. P. , priedą Nr. 1 prie paskolos sutarties, kuria paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2006-06-30 (l. 38-39). Paskola buvo sugrąžinta sutartyje numatytais terminais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo D. Š. ieškinį A. T. ir D. Ž. dėl žalos atlyginimo, pareikštą LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 4 p. pagrindu, konstatavęs, jog D. Š. neįrodė būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. jog atsakovai, sudarydami neatlygintinę paskolos sutartį, veikė neteisėtai, pažeidė CK 6.872 str. 3 d. imperatyvų reikalavimą, padarė žalą šiai bendrovei.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, beprocentės paskolos suteikimas rodo bendrovės direktoriaus nelojalumą ir veikimą bendrovės nenaudai, netinkamą pareigų vykdymą, piktnaudžiavimą teise, dėl ko bendrovei atsirado žala – negavo pajamų.
Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 4 p. numato akcinės bendrovės akcininko teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Akcinių bendrovių vadovų bendrovei padaryta žala turi būti atlyginama pagal CK teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę. Taigi ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Civilinėje teisėje galioja kaltės prezumpcija, tačiau kitas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas ( CPK 178 str.).
Pagal CK 6.245 str. 1 d., 249 str., asmuo privalo atlyginti kitam asmeniui savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, jei ši žala yra susijusi su veiksmais tokiu būdu, kad gali būti laikoma neteisėtų veiksmų rezultatu. Visų pirma, ieškovas turėjo įrodyti žalos, kuri nėra preziumuojama, padarymo faktą bei dydį. Nuostoliai, kaip žalos piniginė išraiška (šiuo atveju jų prašoma kaip negautų pajamų), turi būti realūs, o ne tikėtini. Teisei prieštaraujantis veikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Pažeidimas turi būti susietas su konkrečiu asmeniu, nes būtent konkretaus asmens veika priežastiniu ryšiu turi būti susieta su žalos kilimo faktu. Priežastinį ryšį, kaip ir visas kitas civilinės atsakomybės sąlygas, turi įrodyti ieškovas, todėl jam tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingą už žalą bei įrodyti, kad žala yra šio asmens veikimo ar neveikimo pasekmė. Kai nustatomas konkretus asmuo, laikytina, kad jis yra kaltas dėl žalos, kol neįrodoma priešingai. Tik egzistuojant visiems civilinės atsakomybės pagrindams, asmeniui kyla civilinė atsakomybė už padarytą žalą ir jis yra įpareigojamas ją atlyginti.
Nei UAB „Kaminera“ įstatai, nei Akcinių bendrovių įstatymas, nei LR civilinis kodeksas nedraudžia įmonei skolinti pinigų kitiems asmenims, ir nė vienas iš šių aktų nenumato, kad paskolos sutartis turi būti išimtinai atlygintinė, kaip teigia ieškovas. Priešingai, CK 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos sumą ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita – taigi sandorio subjektai veikia ne imperatyviai, bet turi teisę susitarti (dispozityviai), todėl apelianto argumentas, kas atsakovai veikė pažeisdami draudimą, yra atmestinas. Be to, bendrovės įstatai draudžia bendrovei gauti pelną iš piniginių lėšų skolinimo (Įstatų 1.5.2. p.), tai reiškia, kad ginčo paskolos sudarymas buvo kita įmonės veikla, teisės aktais nedraudžiama, tačiau ne ūkinio - komercinio pobūdžio, kuriai išimtinai būdingas pelno siekimas. Antra vertus, įstatai nenumato ir jokių apribojimų, kurie neleistų bendrovės akcininkams ar valdymo organams pasinaudoti paskola iš bendrovės lėšų. Todėl pats paskolos suteikimo faktas nesudaro prielaidų teigti, kad atsakovas, kaip bendrovės direktorius, buvo nelojalus ar veikė bendrovės nenaudai, netinkamai vykdė pareigas – t.y. tretysis asmuo negavo pajamų dėl tokio atsakovų neteisėto elgesio, kuris pasireiškė pozityvių teisės aktuose numatytų pareigų neatlikimu bendrovės interesais, piktnaudžiavimu teise (CK 6.246 str. 1 d., 2.87 str.). Bendrovės įstatai apibrėžia, kad įmonė nesiekia gauti pelno iš piniginių lėšų skolinimo, taigi dėl apelianto nurodomo neteisėto neveikimo įmonė nuostolių nepatyrė, nes negavo pajamų, kurių ir neturėjo gauti. Kita vertus, nėra pagrindo atsakovų veiksmus vertinti kaip neteisėtą neveikimą. Trumpalaikės beprocentės paskolos suteikimas ginčo atveju nesietinas su bendrovės įstatuose numatyta ūkine - komercine veikla, kuria siekiama pelno. Tokios paskolos suteikimas laikytinas įstatyme nedraudžiamu disponavimu įmonės turtu, kai akcininkai buvo apie tai informuoti, o atsižvelgiant į įmonės apyvartą ir pelningumą – ir neturėjusiu jokio neigiamo poveikio įmonės ūkinės veiklos rezultatams.
Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimo, sudarant paskolos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad tik neteisėti veiksmai gali sąlygoti prievolę atlyginti žalą, kurios padarymo - negautų pajamų realumo - UAB „Kaminera“ beprocentės paskolos suteikimu A. T. ieškovas taip pat neįrodė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tas lėšas, kurios buvo paskolintos, bendrovė „Kaminera“ laikė ar planavo laikyti kredito įstaigose ir gauti už jas palūkanas, kaip kad nurodo ieškovas. Nors ieškovas veikė Akcinių bendrovių įstatymo pagrindu ir teikė ieškinį dėl bendrovei, o ne jam pačiam padarytos žalos, būtent jo pareiga buvo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nei dėl vieno civilinės atsakomybės elemento ieškovas nepateikė įrodymų, todėl jo argumentai dėl ginčo paskolos sutartimi padarytos žalos bendrovei "Kaminera" pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius bei kitus įrodymus. D. Š. apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 str., 330 str.).
Pirmosios instancijos teismas sprendime netenkino trečiojo asmens UAB „Kaminera“ prašymo priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1 180 Lt (l. 109) advokatės pagalbai apmokėti. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad CPK 93 str. numato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tik šalims, o ne tretiesiems asmenims. Tretysis asmuo apeliaciniame skunde su tuo nesutiko ir teigė, kad, vadovaujantis CPK 93 str., bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas yra priimtas tos ginčo šalies, kurią palaiko trečiasis asmuo, naudai. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, tiek jų nepareiškiantys, turi teisę gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – o tokia šiuo atveju yra UAB „Kaminera“ – gali būti priteisiamos, jei teismo sprendimas priimtas šalies, kurios interesus jis gynė, naudai. Ieškovas D. Š. pareikštu ieškiniu prašė priteisti nuostolius būtent trečiojo asmens UAB „Kaminera“ naudai, todėl trečiojo asmens procesinę padėtį – dalyvavimą ieškovo pusėje - apsprendė ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškovas veikė Akcinių bendrovių įstatymo pagrindu ir reikalavo atlyginti ne jam pačiam, o UAB „Kaminera“ padarytą žalą. Tokioje faktinėje situacijoje pripažintina, kad UAB „Kaminera“ suinteresuotumas bylos baigtimi nėra priešingas ieškovo suinteresuotumui byloje, nepaisant paties trečiojo asmens pasirinktos pozicijos palaikyti vieną ar kitą šalį bylos procese. Teisėjų kolegija mano, kad tretysis asmuo UAB „Kaminera“ šiuo atveju turėjo pareigą susilaikyti nuo prieštaravimų pareiškimo ieškovui, kaip tai nustato CPK 47 str. 4 d. nuostatos. Tai logiškai suponuoja pats trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų instituto tikslas – padėti šaliai, su kuria jie dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Pažymėtina ir tai, kad pasyvus dalyvavimas procese būtų leidęs bendrovei išvengti nereikalingų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija laiko, kad CPK 93 str. 1 d. numatyto pagrindo priteisti trečiojo asmens UAB „Kaminera“ naudai bylinėjimosi išlaidas nėra.
Nors pirmosios instancijos teismas nepriteisė trečiajam asmeniui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų kitais motyvais, tai nesudaro pagrindo keisti iš esmės teisingo sprendimo.
Kolegija taip pat pasisako ir dėl trečiajam asmeniui UAB „Kaminera“ grąžintino sumokėtą žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Trečiojo asmens apeliacinis skundas pareikštas ne dėl materialinių teisinių reikalavimų, o tik dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nepriteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, 50 Lt dydžio žyminį mokestį turėjo grąžinti. Atstovavimo išlaidos priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), jos nėra įskaitomos į ieškinio sumą (CPK 85 str.), pagal kurią apskaičiuojamas mokėtino už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dydis (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 4 d.). Todėl 50 Lt, sumokėtų 2007-06-29 mokėjimo nurodymu Nr. 06291051 grąžintina UAB „Kaminera“, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi ( CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti UAB „Kaminera“ (į.k. 1234006776) 50 (penkiasdešimt) litų žyminio mokesčio, įmokėto 2007-06-29 mokėjimo nurodymu Nr. 06291051 AB SAMPO banke.