Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams L. A. ir L. A. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovų L. A. ir L. A. (toliau abu vadinami ir atsakovais) solidariai 56,39 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 18 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad atsakovai skolos susidarymo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Pagal Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-220 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojai yra gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje savininkai, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje vienas iš gyventojų bei gyventojai, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Atsakovai yra pareiškėjos administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojai. Atsakovai už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo pareiškėjai 56,39 Eur vietinės rinkliavos.

Atsakovai iki teismo posėdžio atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovams nuo 2004 m. rugpjūčio 27 d. priklauso po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje į butą, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. birželio 14 d. pažymos apie gyventojų skaičių duomenų nustatyta, kad atsakovas L. A. šiuo adresu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki minėtos pažymos parengimo datos, o atsakovė L. A. – laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d.

Nors pareiškėjos prašyme prašoma priteisti iš atsakovų priteisti vietinę rinkliavą (56,39 Eur) už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., 2019 m. birželio 14 d. pažymoje apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą (toliau – ir pažyma apie skolą) yra nurodyta, kad vietinės rinkliavos skola apskaičiuota už šį laikotarpį, tačiau iš minėtos pažymos duomenų matyti, kad 56,39 Eur suma yra apskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Todėl teismas daro išvadą, kad 56,39 Eur vietinės rinkliavos skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja išsiuntė atsakovams įspėjimą, informuodama apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnis, 16 straipsnio 2 dalis).

Pakruojo rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T-244 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taryba 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-360, įsigaliojusiu nuo 2010 m. lapkričio 25 d., patvirtino Pakruojo rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles. Taryba 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-245 patvirtino Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – 2006 m. Nuostatai), kurie įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 d. Taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-380 patvirtino vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą, kurios dydis buvo taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. Taryba 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. T-200 1 punktu nustatė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, šis sprendimas įsigaliojo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., sprendimo 1 punktas buvo pakeistas Tarybos 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T-348, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.. Taryba 2006 m. Nuostatus išdėstė nauja redakcija Tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-220 (toliau – 2013 m. Nuostatai), kuris įsigaliojo 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir galiojo iki 2017 m. balandžio 5 d.

2013 m. Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad vietinę rinkliavą administruoja pareiškėja, kuri apskaičiuoja vietinę rinkliavą, vykdo vietinės rinkliavos apskaitą ir išieškojimą. Pareiškėja administravo vietinę rinkliavą iki 2015 m. sausio 1 d., o nuo 2015 m. sausio 1 d. vietinės rinkliavos administravimas Tarybos 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T-359 pavestas Pakruojo rajono savivaldybei. Pareiškėja administravo vietinę rinkliavą skolos susidarymo laikotarpiu, todėl pareiškėja teisėtai reikalauja priteisti jai vietinės rinkliavos skolą iš atsakovų.

2006 m. Nuostatų 2.2 papunktis numatė, kad komunalinių atliekų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų, arba kuris atlieka šių atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ir sudėtis; 2.4 papunktis numatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius taršos, integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (toliau – TIPK leidimai), kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje; 3.1 papunktis numatė, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems komunalinių atliekų turėtojams, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje; 6.2 papunkčiu savivaldybės teritorijoje visiems komunalinių atliekų turėtojams – fiziniams asmenims, kuriems teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, vieniems metams nustatyta 40 Lt dydžio rinkliava. Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. T-380 1 punktu buvo patvirtinta vietinė rinkliava, kurios dydis kiekvienam rajono gyventojui 60 Lt per metus, t. y. po 15 Lt už ketvirtį. Tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. T-200 1 punktu nustatyta vietinė rinkliava, o 1.1. papunkčiu nustatytas vietinės rinkliavos dydis vienam gyventojui 75 Lt per metus, t. y. 18,75 Lt už ketvirtį. Pagal 2013 m. Nuostatų 4 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys: 4.1. gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone: savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas, nurodant gatvę ir/arba namo numerį ir nustatyta tvarka yra įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybių gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai; jie: 4.1.1. moka vietinę rinkliavą apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus. 2013 m. Nuostatų 9.1 papunktyje vietinės rinkliavos dydis gyventojams nenustatytas, todėl taikytinas vietinės rinkliavos dydis, nustatytas Tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. T-200 1.1 papunktyje.

Pareiškėja prašyme prašo iš atsakovų priteisti 56,39 Eur vietinės rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau pažymoje apie skolą šią sumą ji yra apskaičiavusi už ilgesnį laikotarpį – už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 4 dalis) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018, 2017 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-251-552/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-252-438/2017).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2019 m. liepos 4 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2019 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2019 m. sausio 1 d. Pagal aptartas teisės aktų nuostatas, vietinė rinkliava pareiškėjai gali būti priteista tik už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad savaime nedraudžiama, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1476-556/2018). Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų. Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Atsakovas L. A. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje esančiame gyvenamajame būste adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. birželio 14 d., o atsakovė L. A. šiame būste buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. Atsakovams šis būstas priklauso po 1/2 dalį, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalis). Nors pareiškėja prašo priteisti vietinės rinkliavos skolą iš abiejų atsakovų solidariai, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti solidarią atsakomybė, kadangi būstas, už kurį atsakovams apskaičiuota vietinės rinkliavos skola, atsakovams priklauso ne bendrosios jungtinės, o bendrosios dalinės nuosavybės teise. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad vietinė rinkliava iš atsakovų turi būti priteista lygiomis dalimis, o ne solidariai, kaip prašo pareiškėja. Atsakovai ginčo laikotarpiu savo pareigos gera valia nevykdė ir pareiškėjos nurodytos vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovų vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., įsiskolinimą yra pagrįstas. Iš pažymos apie vietinės rinkliavos skolą duomenų matyti, kad vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota tik už vieną asmenį. Todėl teismas sprendžia, kad šį laikotarpį vietinės rinkliavos skola už atsakovę L. A. nebeskaičiuota (nes ji šiuo laikotarpiu jau nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos būste). Remiantis 2013 m. Nuostatų 4.1 papunkčiu, Tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. T-200 1.1 papunkčiu, vietinės rinkliavos įsiskolinimas iš atsakovų priteisiamas lygiomis dalimis už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., o už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. priteisiamas tik iš atsakovo L. A.. Pareiškėjos prašymas toje dalyje, kurioje prašoma priteisti solidariai ir iš atsakovės L. A. vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atmetamas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmetus prašymą toje dalyje, kurioje prašoma priteisti vietinę rinkliavą, susidariusią už laikotarpį iki 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigus senaties terminui (atmetus 30 Lt, 30 Lt, 35 Lt, 37,50 Lt, iš viso 132,50 Lt, t. y. 38,37 Eur, kurie pažymoje apie skolą apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.), pareiškėjai iš abiejų atsakovų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. priteisiama 12,58 Eur vietinės rinkliavos skola (37,50 Lt, 37,50 Lt, 37,50 Lt, iš viso 112,50 Lt, t. y. 32,58 Eur (kurie pažymoje apie skolą apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.) – 20 Eur (kurie pažymoje apie skolą išskaičiuoti iš bendros skolos sumos, nes yra sumokėti) = 12,58 Eur). Ši 12,58 Eur vietinės rinkliavos skola iš atsakovų priteisiama lygiomis dalimis, t. y. po 6,29 Eur iš kiekvieno atsakovo. Iš atsakovo L. A. taip pat priteisiama 5,43 Eur (18,75 Lt) vietinės rinkliavos skola, kuri pažymoje apie skolą apskaičiuota už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Tad iš atsakovo L. A. priteisiama 11,72 Eur (6,29 + 5,43), o iš atsakovės L. A. priteisiama 6,29 Eur vietinės rinkliavos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja prašo teismą priteisti iš atsakovų 18 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovų 56,39 Eur, jai priteisiama 18,01 Eur (6,29 + 6,29 + 5,43). Prašymą tenkinus iš dalies, t. y. 31,94 proc. (18,01 / 56,39 x 100 = 31,94), pareiškėjai iš atsakovų priteisiamas pareiškėjos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas, proporcingas patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 4 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis), t. y. 5,75 Eur (18 x 31,94 / 100 = 5,75). Civilinio proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013). Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovų) bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Taigi, iš atsakovų 5,75 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos lygiomis dalimis, t. y. po 2,88 Eur iš kiekvieno atsakovo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, į. k. 145787276, iš atsakovo L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,72 Eur (vienuolika eurų ir 72 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d, ir 2,88 Eur (du eurus ir 88 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Priteisti viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, į. k. 145787276, iš atsakovės L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,29 Eur (šešis eurus ir 29 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir 2,88 Eur (du eurus ir 88 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.