Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Canterbury karūnos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje A. S. (A. S.), gim. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. Jungtinės Karalystės Canterbury karališkojo teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu nuteistas už pasikėsinimą įvykdyti apiplėšimą ir imitacinio šaunamojo ginklo laikymą ir teismo sprendimu nubaustas pagal 2003 m. Baudžiamojo teisingumo įstatymo 226 a straipsnį pailginto termino laisvės atėmimo bausme: 16 m. pailginta laisvės atėmimo bausmė, į kurią įeina 12 m. įkalinimas ir pailgintas 4 metų lygtinio paleidimo laikotarpis, taip pat 5 metų laisvės atėmimo bausme, kurią nurodyta atlikti tuo pačiu, kaip ir kitas laisvės atėmimo bausmes.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija persiuntė Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą, pateiktą vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas), dėl šio nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Šiame įstatyme numatytų pagrindų nepripažinti ir nevykdyti Canterbury karališkojo teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio nėra.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką.

Pagal Jungtinės Karalystės Canterbury karališkojo teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį A. S. nuteistas už pasikėsinimą įvykdyti I. A. apiplėšimą ir atimti iš jo nežinomos vertės grynuosius pinigus ir už tyčinį imitacinio šaunamojo ginklo laikymą. Minėtu nuosprendžiu nustatyta, kad A. S. kartu su R. D. užėjo į parduotuvę, A. S. pareikalavo pinigų, pardavėjui atsisakius, A. S. išsitraukė užtaisytą šratasvydžio ginklą ir iššovė pardavėjui į kaklą. Nustatyta, kad A. S. su savimi turėjo ir elektros impulsinį ginklą „Taser“. Nuosprendyje nurodyta, kad apžiūrimas nuteistojo naudotas pistoletas ir dėtuvė, pateiktas pistoleto ir dėtuvės aprašymas: pistoletas „Sig Sauer SP2022“, tai anglies dvideginio balionėliais užtaisomas šratasvydžio ginklas.

Pažymėtina, kad šaunamojo ginklo panaudojimas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kaltininkui inkriminuojamas tada, kai: 1) plėšimo metu panaudotas ginklas yra priskirtas šaunamųjų ginklų kategorijai ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; 2) šaunamasis ginklas nusikaltimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė (kasacinės nutartys Nr. 2K-164/2007, 2K-254/2008, 2K-86/2009). Daikto, panašaus į ginklą, naudojimas nepripažintinas kvalifikuojamuoju požymiu (kasacinė nutartis Nr. 2K-288/2009).

Teismas, siekdamas nustatyti, ar A. S. panaudoti ginklai gali būti priskiriami šaunamųjų ginklų kategorijai, kreipėsi į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrą. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras atsakė, kad:

- bylos medžiagoje minimas pistoletas tikimiausiai yra 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas „Sig Sauer SP2022", kaip energijos šaltinį naudojantis 12 g CO₂ suspaustų dujų balionėlius ir skirtas šaudyti 4.5 mm (.177) kalibro „BBs" tipo kulkomis (plieniniais rutuliukais). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šio modelio pneumatiniai pistoletai priskirtini D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams (iššauto sviedinio kinetine energija yra nuo 2.5 J iki 7,5 J);

- bylos medžiagoje minimas elektriniu impulsiniu prietaisu „Taser" vadinamas objektas tikimiausiai yra žibintuvėlis elektros šoko įtaisas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2013-03-05 posėdžio protokolo Nr. 15 išrašu, tokie žibintuvėliai - elektros šoko įtaisai priskirtini D kategorijos nešaunamiesiems ginklams.

Įvertinus specialistų pateiktą išvadą, nėra pagrindo pripažinti, kad A. S. naudojo šaunamąjį ginklą, t. y. nėra pagrindo jo padarytą veiką vertinti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, nes, kaip jau minėta, turi būti neginčijamai nustatyta, kad panaudotas šaunamųjų ginklų kategorijai priskirtas ginklas. Kadangi A. S. ginklai priskirtini nešaunamiesiems ginklams, jo padaryta veika, Jungtinės Karalystės nuosprendyje įvardyta kaip pasikėsinimas įvykdyti apiplėšimą, atitinka Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką: pasikėsinimas apiplėšti panaudojus nešaunamąjį ginklą.

Tiek D kategorijos pneumatinį nešaunamąjį ginklą, tiek elektros šoko įtaisą, kuris taip pat priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams, galima naudoti civilinėje apyvartoje, įsigyti be leidimo. Remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6, 31, 32 straipsniais, D kategorijos pneumatinį nešaunamąjį ginklą nešiotis be leidimo draudžiama, tuo tarpu elektros šoko įrenginius nešiotis galima be leidimo. Įvertinus tai, konstatuojama, kad A. S. veika, dėl kurios padarymo jis yra nuteistas, tiek, kiek jis nuteistas už D kategorijos pneumatinio nešaunamojo ginklo laikymą atitinka Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (neteisėtas nešaunamojo ginklo nešiojimas), už kurį numatyta bauda arba areštas.

Bausmės Jungtinės Karalystės Canterbury karališkojo teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje subendrintos apėmimo būdu (5 metų laisvės atėmimo bausmę už imitacinio šaunamojo ginklo laikymą nurodyta atlikti tuo pačiu, kaip ir kitas laisvės atėmimo bausmes). Tai suderinama su Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu (griežtesnė bausmė apima švelnesnes, jei yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis).

Jungtinės Karalystės Canterbury karališkojo teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu A. S. paskirta laisvės atėmimo 16 m. pailginta laisvės atėmimo bausmė į kurią įeina 12 m. įkalinimas ir pailgintas 4 metų lygtinio paleidimo laikotarpis. Bausmė viršija Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinę 7 metų ribą. Todėl suderinant Jungtinės Karalystės Canterbury karališkojo teismo 2018 m. rugsėjo 25 d nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalies, 258 straipsnio 2 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, A. S. nustatytina bausmė – 7 metų laisvės atėmimas.

Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 14 straipsnio 8 dalimi, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Į A. S. bausmės laiką įskaičiuotinas sulaikymo ir atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.

A. S. yra nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl teismas, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės vykdymo metu, nustato jam laisvės atėmimo įstaigos rūšį – pataisos namus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, teismas

nutaria:

Pripažinti Jungtinės Karalystės Canterbury karališkojo teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini)., ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Suderinti nuteistajam A. S. Jungtinės Karalystės Canterbury karališkojo teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu už pasikėsinimą įvykdyti apiplėšimą ir imitacinio šaunamojo ginklo laikymą pagal 2003 m. Baudžiamojo teisingumo įstatymo 226 a straipsnį skirtą 16 m. pailgintą laisvės atėmimo bausmę, į kurią įeina 12 metų įkalinimas ir pailgintas 4 metų lygtinio paleidimo laikotarpis, su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 180 straipsnio 2 dalimi, 258 straipsnio 2 dalimi, ir nustatyti bausmę – 7 metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti A. S. sulaikymo ir atliktos bausmės laiką.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.