- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-22
- Bylos Nr.
- T-XX-21-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Aloyzas Marčiulionis, Stasys Gudynas, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Aloyzo Marčiulionio, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gudyno ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos T. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2006 m. liepos 27 d. sprendimu atsisakė išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pirminio vairavimo aikštelę, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei atsisakė išregistruoti daiktines teises į pirminio vairavimo aikštelę.
Valstybės įmonė Registrų centras 2006 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 331 valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. liepos 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja T. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti teisinę pirminio vairavimo aikštelės, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), registraciją bei įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centrą atlikti atitinkamus įrašus Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja nurodė, kad ji yra pretendentė į J. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini). Dėl nuosavybės teisių į nurodytą žemės sklypą atkūrimo kreipėsi 1991 metais. Pageidavimą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra pareiškė 2001 m. balandžio 3 d. Žemės sklypo kartografija atlikta 2001 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. vasario 6 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. G. , sūnus Konstantino, iki nacionalizacijos Vilniaus – Trakų apskrityje, Stara Mickūnų valsčiuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 4,4 ha ploto žemės sklypą. Pakartotinė skaitmeninė sklypo kartografija atlikta bei sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/02/15-66 surašytas 2002 m. rugsėjo 3 d. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio 2006 m. gegužės 25 d. teismo nutartimi, nurodo, kad į didžiąją dalį žemės sklypo, į kurį pareiškėja pretenduoja natūra atkurti nuosavybės teises, patenka pirminio vairavimo aikštelė, padengta asfaltbetonio danga. Ši pirminio vairavimo aikštelė 2004 m. spalio 5 d. įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre kaip statinys, kuriam suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, pirminio vairavimo aikštelės registracija atlikta neteisėtai. Pareiškėjos nuomone, ginčo aikštelė pastatyta nelegaliai bei neatitinka inžinierinio statinio sąvokos ir jam keliamų reikalavimų. Teigė, kad ginčo aikštelė atitinka laikinojo statinio sampratą. Teritorinis registratorius, registruodamas ginčo aikštelę neįvykdė Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27.5 punkte numatytos pareigos patikrinti, ar prašomi registruoti statiniai nėra laikini arba savavališkai pastatyti, buvo atlikta laikinojo, nelegaliai pastatyto statinio registracija Nekilnojamojo turto registre, pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktą. Teritorinio registratoriaus reikalavimas pateikti dokumentus, įrodančius nekilnojamojo daikto žuvimą, kurių pagrindu būtų galima išregistruoti ginčo aikštelę, yra nepagrįstas, nes pirminio vairavimo aikštelė (laikinas statinys) nėra laikoma nekilnojamojo turto objektu. Pareiškėja pažymėjo, kad pirminio vairavimo aikštelė yra nelegalus statinys, o jos registravimo metu nebuvo pateikti jokie jos statybos teisėtumą įrodantys dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 125 ,,Dėl buvusios savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto inventorizavimo“, pareiškėjos nuomone, nėra pakankamas pagrindas registracijos atlikimui dėl šio nutarimo abstraktaus pobūdžio.
Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nustatė, jog pirminio vairavimo aikštelė nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nurodytą pirminio vairavimo aikštelę patikėjimo teise valdo Vilniaus apskrities viršininko administracija, o nuo 2005 m. lapkričio 11 d. panaudos sutarties pagrindu pirminio vairavimo aikštelę valdo ir ja naudojasi Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo matyti, jog pareiškėja, prašydama panaikinti įrašus Nekilnojamojo turto registre, ginčija ne tik viešojo administravimo subjekto sprendimą bet ir nuosavybės teisių į pastatus įregistravimą. Tuo pareiškėja iš esmės siekia paneigti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į ginčo aikštelę, o tuo pačiu ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto teisę panaudos sutarties pagrindu valdyti ir naudotis šia pirminio vairavimo aikštele. Pareiškėja būdama pretendente į J. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę ir siekdama natūra atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, ginčija Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į ginčo aikštelę atsiradimo pagrindus. Tokio pobūdžio ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais. Be to, ginčijamos teisinės registracijos panaikinimas reikštų Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės pasibaigimą bei panaudos sutarties sudarytos su trečiuoju suinteresuotu asmeniu - Vilniaus Gedimino technikos universitetu, nutraukimą. Nuo byloje susiklosčiusių aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisėmis vertinimo, priklausys viešojo administravimo subjektų veiksmų ir sprendimų teisėtumo įvertinimas. Todėl teismui kyla abejones, jog šis ginčas gali būti kilęs iš civilinių teisinių santykių, t. y. nėra išimtinai administracinio teisinio pobūdžio ir susijęs su tolimesniu civilinio teisinio ginčo išsprendimu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Iš bylos matyti, kad pareiškėja 2006 m. birželio 22 d. prašymu valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo prašė išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pirminio vairavimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į ją. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2006 m. liepos 27 d. sprendimu prašymą tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių nekilnojamojo daikto žuvimą. Valstybės įmonė Registrų centras 2006 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 331 valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. liepos 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Pagal pareiškėjos pareikštų reikalavimų pobūdį bei esmę galima spręsti, jog ginčas dėl nuosavybės teisės nėra kilęs, kadangi pareiškėja neginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 1 d. rašto Nr. (50)-1.2-3105 (b. l. 37), kuris, kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 43), buvo pagrindu įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo objektą Lietuvos Respublikos vardu. Pareiškėja T. M. prašo tik panaikinti teisinę pirminio vairavimo aikštelės, esančios Vilniuje (duomenys neskelbtini), registraciją tuo pagrindu, kad ginčo aikštelė pastatyta nelegaliai bei neatitinka inžinierinio statinio sąvokos ir jam keliamų reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, teritorinis registratorius, registruodamas ginčo aikštelę, neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27.5 punkte numatytos pareigos patikrinti, ar prašomi registruoti statiniai nėra laikini arba savavališkai pastatyti, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistruotos, pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad teritorinio registratoriaus reikalavimas pateikti dokumentus, įrodančius nekilnojamojo daikto žuvimą, kurių pagrindu būtų galima išregistruoti ginčo aikštelę, yra nepagrįstas, nes pirminio vairavimo aikštelė (laikinas statinys) nėra laikoma nekilnojamojo turto objektu. Pareiškėja pažymėjo, kad pirminio vairavimo aikštelė yra nelegalus statinys, o jos registravimo metu nebuvo pateikti jokie jos statybos teisėtumą įrodantys dokumentai, o Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 125 ,,Dėl buvusios savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto inventorizavimo“ nėra pakankamas pagrindas registracijos atlikimui dėl šio nutarimo abstraktaus pobūdžio.
Pagal ginčo pobūdį bei esmę matyti, kad šiuo atveju yra ginčijami atitinkamų viešojo administravimo institucijų veiksmai jiems teisės aktais priskirtoje viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Statinio teisinės registracijos panaikinimo klausimas spręstinas išnagrinėjant nekilnojamojo turto registratorių, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo klausimą. Pažymėtina tai, jog byloje šiuo metu nėra pareikšta civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos keliamas ginčas pagal savo pobūdį priskirtinas prie administraciniame teisme nagrinėtinų ginčų (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalimi bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis, specialioji teisėjų kolegija
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjos T. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.