Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-05-13 · Administracinė byla Nr. AS-438-287-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-13
Bylos Nr.
AS-438-287-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
A.K.
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities viršininko administracijai
Administracinė byla Nr. AS-438-287/2008Procesinio sprendimo kategorija 48 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.K. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A.K. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2008-03-13 pateikė skundą, kuriuo prašo atnaujinti skundo padavimo terminą ir įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyta tvarka per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laisvą (neužstatytą) trikampės konfigūracijos žemės sklypo Nr. 21 buvusiame Dainų kaime pietvakarinės dalies teritoriją ir suprojektuoti laisvos (neužstatytos) žemės sklypą (sklypus) nuosavybės teisių atkūrimui A.K. bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti šioje teritorijoje (pietvakarinėje trikampės konfigūracijos žemės sklypo Nr. 21 buvusiame Dainų kaime dalyje) atlikti planavimo procedūras, nesusijusias su nuosavybės teisių atkūrimu A.K.

Pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas akcentavo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 3B-(7.5)-Š-798-1048 buvo gautas 2007-09-05. Iš karto po šio rašto gavimo Šiaulių miesto savivaldybės administracija jį informavo, kad planuojama minėtą raštą apsvarstyti bei pakartotinai priimti atitinkamą sprendimą artimiausiame komisijos posėdyje, į kurį pažadėjo kviesti ir pareiškėją. Minėtas komisijos posėdis buvo sušauktas tik 2007-10-09, tai yra praėjus daugiau kaip mėnesiui po Nacionalinės žemės tarnybos rašto gavimo ir suėjus Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio l dalyje įtvirtintam 20 dienų terminui. Į posėdį buvo pakviestas ir pareiškėjas, tačiau šio posėdžio metu komisija nepriėmė jokio sprendimo. Komisijos pirmininkas informavo, kad sprendimas, susijęs su ginčo žemės sklypu, bus priimtas vėliau ir apie jį bus pranešta. Šio sprendimo teko laukti dar beveik mėnesį. 2007-10-10 protokolas buvo surašytas tik 2007-11-07, o pareiškėjui pasirašytinai įteiktas tik 2007-11-19. Pareiškėjas pabrėžė, jog atsižvelgdamas į tai, kad viešojo administravimo subjektas, kurio veiksmus (neveikimą) skundė ikiteismine tvarka, po Nacionalinės žemės tarnybos rašto gavimo atliko tam tikrus veiksmus (šaukė komisijos posėdį), tikėjosi, jog ginčas bus išspręstas ikiteismine tvarka, tai yra savivaldybės administracijos direktorius pagal įstatymais jam suteiktą kompetenciją atliks ginčo teritorijos planavimo procedūras ir nustatys laisvas (neužstatytas) teritorijas nuosavybės teisių atkūrimui arba konstatuos, kad ginčo teritorija yra negrąžintina natūra. Taigi, anot pareiškėjo, savo veiksmais viešojo administravimo subjektas sukūrė tokią teisinę situaciją, kada buvo žadama artimiausiu metu spręsti ginčo klausimą, o po to sąmoningai vilkinamas laikas - komisijos, kuri neva turėjo išspręsti ginčo klausimą, posėdis šaukiamas jau suėjus skundo padavimo teismui terminui; komisija posėdžio metu jokio sprendimo nepriėmė, posėdžio protokolas buvo surašytas pavėluotai. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl šių priežasčių prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad A.K. prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti prašo spręsti teismo nuožiūra.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo A.K. prašymo netenkino ir skundo padavimo termino neatnaujino.

Teismas konstatavo, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas skundžia viešojo administravimo subjekto atsisakymą atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo srityje (Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2007-03-02 Nr. SG-62-11, 2007-05-15 Nr. S-1300-11 bei 2007-11-15 Nr. SG-469-11 raštuose pareiškėjui nurodė, jog žemės sklypo dalis, į kurią jis pretenduoja, patenka į gatvės raudonąsias linijas ir jam negalės būti grąžinta, tokiu būdu, atsisakydama atlikti veiksmus, kurie būtini tam, kad atkurtų nuosavybės teises į šią žemės sklypo dalį), tai yra pareiškėjo pateiktiems reikalavimams išnagrinėti yra nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Teismas pažymėjo, jog terminas pateikti pareiškėjo skundą administraciniam teismui prasidėjo kitą dieną po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007-09-03 sprendimo Nr. 3B-(7.5)-Š-798-1048 gavimo dienos, tai yra 2007-09-05 (spaudas apie sprendinio gavimą S. Šedbaro advokatų kontoroje) ir baigėsi 2007-09-25 (Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio l dalis).

Teismas nurodė ir tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio l dalis numato, kad pareiškėjo prašymu teismas praleistą skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismo nuomone, svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali būti pripažintos tik tos priežastys, kurios buvo sąlygotos objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Šiuo klausimu teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007-09-03 rašte Nr. 3B-(7.5)-Š-798-1048 pareiškėjo skundžiami sprendimai yra aiškiai įvardinti ir apibūdinti. Teismo nuomone, pareiškėjas, norėdamas apskųsti minėtus sprendimus, turėjo visas galimybes tai padaryti, o kreiptis pakartotinai į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją ir laukti pakartotinio sprendimo nebuvo būtinybės. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, jog pareiškėjo A.K. prašyme nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys yra susijusios su jo valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, todėl nepripažintinos svarbiomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Teismo manymu, proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 3 dalis). Todėl pareiškėjas turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, taigi turėjo visas galimybes nepraleidus terminų ir nustatyta tvarka pateikti skundą teismui. Tai, kad pareiškėjas neveikė rūpestingai, kas lėmė termino praleidimą, yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys. Įvertinęs pareiškėjo nurodytą termino praleidimo priežastį, teismas konstatavo, jog ši aplinkybė objektyviai netrukdė jam laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjas skundą teismui uždelsė paduoti dėl jo paties elgesio (delsimo), tai yra subjektyvios priežasties. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas A.K. skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes įgyvendindamas savo procesines teises buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Todėl teismas jo prašymo netenkino ir termino skundui paduoti neatnaujino.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti, o skundą dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Anot pareiškėjo, viešojo administravimo subjektas, kurio veiksmus (neveikimą) jis skundė ikiteismine tvarka, po Nacionalinės žemės tarnybos rašto gavimo atliko tam tikrus veiksmus (šaukė komisijos posėdį, kuri savo ruožtu priiminėjo sprendimus, susijusius su skundžiamais veiksmais). Todėl, pareiškėjo teigimu, jis pagrįstai tikėjosi, kad ginčas bus išspręstas neteismine tvarka, t.y. savivaldybės administracijos direktorius pagal įstatymais jam suteiktą kompetenciją atliks ginčo teritorijos planavimo procedūras ir nustatys laisvas (neužstatytas) teritorijas nuosavybės teisių atkūrimui arba šių procedūrų pasėkoje konstatuos, kad ginčo teritorija yra negrąžintina natūra (tokį sprendimą, pareiškėjo teigimu, jis taip pat turėtų galimybę skųsti teismine tvarka, jei tam būtų pagrindas). Pasak pareiškėjo, ginčo teritorija nėra detaliai suplanuota (ką konstatavo ir Nacionalinė žemės tarnyba), o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius nepagrįstai atsisako šiuos veiksmus atlikti. Be to, savo veiksmais viešojo administravimo subjektas sukūrė tokią teisinę situaciją, kada buvo žadama artimiausiu metu spręsti ginčo klausimą, o po to sąmoningai vilkinamas laikas - komisijos, kuri neva turėjo išspręsti ginčo klausimą, posėdis šaukiamas jau suėjus skundo padavimo teismui terminui; komisija posėdžio metu jokio sprendimo nepriima, posėdžio protokolas surašomas po gero mėnesio pareiškėjui atkakliai reikalaujant. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad gavęs komisijos sprendimą, iš karto kreipėsi į teismą.

2. Pareiškėjas paaiškina, jog teismų praktikoje pripažintina, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (skundą) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Be to, Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios įgyvendinti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių įgyvendinimo siekė. Pareiškėjas akcentuoja, jog iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad jis siekė įgyvendinti savo teises: įstatymų nustatyta tvarka atliko privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą, o termino kreiptis į teismą praleidimą sąlygojo išimtinai viešojo administravimo subjekto veiksmai, kurių įtakoti (pagreitinti) jis neturėjo galimybės. Pareiškėjo nuomone, jei nelaukęs komisijos posėdžio jis iš karto būtų kreipęsis į teismą, o komisija tuo pat metu būtų priėmusi jam palankų sprendimą, susidarytų tokia situacija, kai bereikalingai būtų apkraunami teismai, vilkinamos viešojo administravimo procedūros, pažeidžiami Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti efektyvumo, subsidiarumo, proporcingumo principai.

3. Pareiškėjas pabrėžia ir tai, kad teismui atsisakius atnaujinti terminą, vien formaliu pagrindu būtų užkirstos bet kokios galimybės apginti pažeistas teises, kuomet viešojo administravimo subjektai ne tik neatlieka jų kompetencijai priskirtų veiksmų, bet ir sąmoningai klaidina asmenis, teikdami neteisingą informaciją dėl galimo ginčo išsprendimo artimiausiu metu neteismine tvarka, tuo akivaizdžiai piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi ir galbūt turėdami asmeninių tikslų. Pareiškėjo teigimu, ginčo sklypas yra Šiaulių mieste, jis yra neužstatytas, tačiau tik atlikus planavimo procedūras ir nustačius laisvas (neužstatytas) teritorijos, yra įmanomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra į ginčo teritoriją. Tuo tarpu viešojo administravimo subjektas visiškai nepagrįstai atsisako šiuos veiksmus atlikti, tuo pažeisdamas ne tik pareiškėjo teises, bet ir viešąjį interesą. Apibendrindamas šiuos argumentus pareiškėjas atskirajame skunde daro išvadą, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio l dalyje įtvirtintas apskundimo terminas yra praleistas dėl objektyvių priežasčių ir todėl jis yra atnaujintinas. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose nurodytų aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo šį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepime paaiškina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio l dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-12 nutartyje (administracinė byla Nr. AS39-123/08) konstatavo, jog terminas pateikti pareiškėjo skundą administraciniam teismui prasidėjo sekančią dieną po Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2007-09-03 sprendimo Nr. 3B-(7.5)-Š-798-1048 gavimo dienos, tai yra 2007-09-05 ir baigėsi 2007-09-25.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas 2008-03-05 skundu prašo atnaujinti skundo padavimo terminą ir įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyta tvarka per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laisvą (neužstatytą) trikampės konfigūracijos žemės sklypo Nr. 21 buvusiame Dainų kaime pietvakarinės dalies teritoriją ir suprojektuoti laisvos (neužstatytos) žemės sklypą (sklypus) nuosavybės teisių atkūrimui A.K. bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti šioje teritorijoje (pietvakarinėje trikampės konfigūracijos žemės sklypo Nr. 21 buvusiame Dainų kaime dalyje) atlikti planavimo procedūras, nesusijusias su nuosavybės teisių atkūrimu A.K. (b.l. 2-11).

Atkreiptinas dėmesys, jog su analogišku skundu bei keldamas tą patį reikalavimą pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir anksčiau, t. y. 2007-12-12 (b.l. 41). 2007-12-20 nutartimi Šiaulių apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2008-02-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS39-123/08 paliko galioti minėtą Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį ir konstatavo, kad terminas pateikti pareiškėjo skundą administraciniam teismui prasidėjo sekančią dieną po Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2007-09-03 sprendimo Nr. 3B-(7.5)-Š-798-1048 gavimo dienos, tai yra 2007-09-05 ir baigėsi 2007-09-25 (b.l. 42).

Dėl šios priežasties, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatuotas faktas, kad pareiškėjas su reikalavimu įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją nustatyti laisvą (neužstatytą) trikampės konfigūracijos žemės sklypo Nr. 21 buvusiame Dainų kaime pietvakarinės dalies teritoriją ir suprojektuoti laisvos (neužstatytos) žemės sklypą (sklypus) nuosavybės teisių atkūrimui A.K. į teismą privalėjo kreiptis laikotarpiu nuo 2007-09-05 iki 2007-09-25. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad šio termino apskaičiavimui yra reikšmingas tas faktas, jog po Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2007-09-03 sprendimo Nr. 3B-(7.5)-Š-798-1048 gavimo dienos Šiaulių miesto savivaldybės administracija pakartotinai svarstė pareiškėjo reikalavimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir šiuo klausimu priėmė sprendimą, įformintą 2007-11-07 protokolu Nr. VAK-865 (b.l. 39). Atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau buvo įvertinta nagrinėjant administracinę bylą Nr. AS39-123/08, tačiau, kaip jau ir buvo minėta, įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo nustatyta, jog skundo padavimo terminas skaičiuotinas būtent nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2007-09-03 sprendimo Nr. 3B-(7.5)-Š-798-1048 gavimo dienos (2007-09-05).

Atitinkamai darytina išvada, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo būtina įvertinti ar laikotarpiu nuo 2007-09-05 iki 2007-09-25 nebuvo atsiradusių jokių objektyvių aplinkybių, galėjusių pareiškėjui sutrukdyti efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis). Administracinių teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis (svarbiomis skundo teismui padavimo termino praleidimo priežastimis) pripažįstamos objektyviai egzistavusios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, tokios kaip pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir jo valią ir pan. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad tokių aplinkybių buvimo minėtu laikotarpiu pareiškėjas nenurodė. Tuo tarpu aplinkybė, jog pareiškėjas skundo teismui laiku nepadavė dėl savo paties elgesio (delsimo) yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažinta svarbia skundo teismui padavimo termino praleidimo priežastimi. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas A.K. skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes įgyvendindamas savo procesines teises buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skundo teismui padavimo termino atnaujinimo, yra teisėta ir pagrįsta. Todėl pareiškėjo A.K. atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008-04-07 nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo A.K. atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArūnas SutkevičiusRomanas Klišauskas