- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- 1S-25-238/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00044-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Danguolė Šiugždinytė, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- S. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-462 taikyti nuteistajam S. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. M. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis pakeistas – paskirta bausmė subendrinta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendį atliktą bausmę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių. Bausmės pradžia – 2018 m. vasario 20 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 95-462 nutarta nuteistajam S. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 51 balas ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose renginiuose, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo S. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nuteistasis S. M. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis S. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde nurodo, kad vertinant jo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad jis prisitaikė prie pasikeitusios aplinkos, jo adaptacija buvo vertinama teigiamai, susipažino su bausmės atlikimo sąlygomis, nuteistojo teisine padėtimi bei jos pasikeitimo perspektyvomis, teisės aktais reglamentuojančiais bausmės atlikimo sąlygas. Bausmės atlikimo metu laikėsi įstaigoje nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių, už gerą elgesį ir stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo du kartus paskatintas. Jo požiūris į taikomą priežiūrą pozityvus, jis nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir įstatymų. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika nuosekliai mažėja, nes jis dalyvauja aktyviai vykdant pozityvaus užimtumo priemones, žiūri televizijos laidas, aktyviai dalyvauja įvairiuose įstaigoje organizuojamuose sporto ir kultūriniuose renginiuose, yra vienas iš organizatorių bei renginių vedėjas, skaito eiles, dalyvauja integracijos į visuomenę programoje. Dalyvavo ir sėkmingai baigė Alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus, susipažino su alkoholio vartojimo žala organizmui, psichinei sveikatai, bei socialinei aplinkai, taip pat dalyvavo atvirame susitikime su AA atstovais. Baigė programą „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, dalyvauja savęs pažinimo užsiėmimuose, dalyvavo ir sėkmingai baigė Elgesio korekcijos užsiėmimus, orientuotus į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą.
4.2. Skunde taip pat nurodo, kad atskleidžiant nuteistojo asmenybės bruožus matyti, kad jo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, palaiko glaudžius santykius, bendrauja kalbėdamasis telefonu, yra lankomas pasimatymų metu, vertina artimųjų palaikymą, domisi jų kasdienybe, suvokia artimų žmonių ir šeimos svarbą. Jo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Nutartyje taip pat nebuvo tinkamai įvertinta, jog nuteistojo artimieji, kurie neturi jokio ryšio su neigiama aplinka, dažnai jį aplanko, palaiko socialinius ryšius.
4.3. Nuteistasis teigia, kad turi teigiamą nuostatą į darbą, darbinės patirties, iki įkalinimo įgijo profesinį išsilavinimą, kalvio, suvirintojo traktorininko specialybę, iki sulaikymo dirbo. Atvykęs į pataisos įstaiga sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“. Šiuo metu atlieka betonuotojo pareigas. Teismas šias aplinkybes, kurias nustatė specialistai socialinio tyrimo išvadoje, bei komisijos nariai patvirtino, įvertino netinkamai. Po planuojamo paleidimo jis bus priimtas dirbti, atliks šaltkalvio pareigas. Taip pat nurodo, kad nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Remiantis pažeidimu, ankstesniu elgesiu ar požiūriu, išreikštu apklausos metu, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu, pozityviai nusiteikęs. Šias aplinkybes patvirtina vien tai, kad dirba, darbas nėra svetimas, dirbo ir iki bausmės atlikimo pradžios. Nuteistasis nesikeikia, neturi jokių tatuiruočių. Negyvena lokaliniame sektoriuje, kuris pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintas, kaip sektorius, kuriame yra laikomasi tokių tradicijų, nerodo lyderystės apraiškų. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nuteistasis tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, draugus renkasi atsargiai, supranta, kad praeityje bendravo su netinkamais asmenimis, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, pataisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu, kitokių duomenų nėra nustatyta. Nėra jokių duomenų, kad jis užsiimtų kokia nors neteisėta veikla, savo elgesiu darytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Teismas neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teismas pažymėjo, kad trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, tačiau nuteistasis mano, kad asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti. Tol, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvėje ir kad šio asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad jis būtų išleistas į laisvę. Tačiau tokiu atveju nuostatos, numatančios paleidimą lygtinai, būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos bet kuriuo atveju, nesvarbu kokias didžiules pastangas jis dėtų. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, manytina, kad svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo S. M. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog S. M. priklauso vidutinės rizikos grupei – 51 balas, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. M. 2010 m. teistas už plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis), 2014 m. teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 2 dalis), o šiuo metu bausmę atlieka už sunkaus (kvalifikuoto plėšimo) ir labai sunkaus nusikaltimo (kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo) padarymą, taigi tokio pobūdžio nusikaltimai yra nuteistajam būdingo modelio dalis ir atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Po nusikalstamos veikos, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, padarymo, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti, ir, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.
10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (51 balas pagal OASys metodiką), be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ženkliai sumažėtų, todėl pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
11. Pritartina apylinkės teismo nuomonei, kad išlieka aktualūs nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai; lėšų tvarkymas ir pajamos; piktnaudžiavimas alkoholiu; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys, taip pat pakartotinio smurtinio nusikaltimo riziką didinantis veiksnys – nusikaltimo įvykdymas esant apsvaigus nuo alkoholio. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad nuteistasis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltina kitus, minimalizuoja nusikaltimo rimtumą ir savo vaidmenį jame, teigia, jog buvo įtakojamas bendrininkų, taip pat tai, kad nuteistajam lėšų tvarkymo ir pajamų sritis gali būti probleminė, nes nuteistasis nusikaltimus darė dėl finansinės naudos, papildomų pajamų. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Bausmę nuteistasis atlieka tik nuo 2018 m. kovo 1 d., likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 11 dienų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.
12. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
13. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – paskutiniu metu jis yra skatinamas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog S. M. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.