Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, apeliacine raštinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje nr. 2-13639-521/2006 pagal G. B. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims S. A. B., R. D. J., D. Z. J. dėl turto administratoriaus skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Netinkamai išaiškintos kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto administravimo instituto taikymo nuostatos. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Esant ginčui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Neįvertinta, kad pareiškimu siekta gauti teisę žiemos metu apšildyti bendraturčiams priklausančias patalpas. Nešildant kapitalinėmis sienomis neatskirtų patalpų, pareiškėjas patiria ne tik šilumos nuostolius, bet ir dėl temperatūrų skirtumo svyravimo palaipsniui blogėja viso namo konstrukcijos (teiginys grįstas fotonuotraukomis). Be to, administravimu siekta įgyti teisę sutvarkyti šalia namo esančią teritoriją.

Priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos. Byloje pateiktas atsiliepimas nedidelės apimties, nesudėtingas, nerinkti įrodymai. Suinteresuotų asmenų atstovas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuris truko apie vieną valandą.

Prašo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir pareiškimą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Faktinis pareiškimo pagrindas yra pareiškėjo G. B. nuosavybės teise valdomo namo bendraturčių nesirūpinimas bendro turto išlaikymu ir tvarkymu.

Bendraturčių teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe ir ją išlaikant, reglamentuoja CK 4.76 straipsnis, įtvirtinantis proporcingą savo turto daliai kiekvieno iš bendraturčių teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsakomybę tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog dalyvaujantys byloje asmenys faktiškai nesutaria dėl minėtųjų teisių ir pareigų įgyvendinimo. CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta norma nustato ir tokio ginčo sprendimo būdą. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Administratoriaus skyrimas bendrosios nuosavybės objektui galimas tik vienu atveju – esant ginčui teisme dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tol, kol ginčas bus išspręstas ( CK 4.75 straipsnio pirmoji dalis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tokio ginčo teisme nėra. Bendru daiktu naudojamasi pagal notariškai patvirtintą sutartį ( b.l. 7-8), todėl taikyti kito asmens turto administravimą nustatančias civilinės teisės bei proceso normas nebuvo įstatyminio pagrindo. Minimu klausimu priimta teismo nutartis nekeistina.

CPK 443 straipsnio šeštoji dalis numato, jog dalyvaujančių ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvaujančio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kolegija mano, jog, priteisdamas iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, apylinkės teismas pastarąją nuostatą pritaikė netinkamai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareikštas reikalavimas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, taigi, nekilo priešingus interesus įrodantis ginčas dėl teisės (CPK 443 straipsnio septintoji dalis). Nors suinteresuotieji asmenys prašė pareiškimo netenkinti, tai, apygardos teismo manymu, nereiškia priešingo dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi. Šie asmenys teigė, jog bendru turtu rūpinasi. Nagrinėjamu atveju bendro turto administratorius nebuvo paskirtas ne todėl, kad suinteresuotieji asmenys šiuos savo teiginius įrodė. Prašymo atmetimą apsprendė nebuvimas įstatyminės vados administratoriaus skyrimui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuspręsti dėl dalyvaujančių byloje asmenų turėtų išlaidų neatlygintinumo. Nors atskirasis skundas grindžiamas tik šių išlaidų dydžiu, teisingo civilinio proceso normomis nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo reikalauja viešasis interesas. Tuo pagrindu išeidamas iš atskirojo skundo ribų, apygardos teismas sprendžia apie panaikintiną pirmosios instancijos teismo nutarties dalį bylinėjimosi išlaidų klausimu ( CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio antroji dalis). Analogiškai nuspręstina ir dėl atskirojo skundo autoriaus turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 ketvirtuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti 2006 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties dalį, pagal kurią iš pareiškėjo G. B. suinteresuotiesiems asmenims priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.