Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Artūro Pažarskio rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. K. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra medicininiai duomenys, kad po nusikalstamos veikos padarymo (t. y. prieš trejus metus) M. K. susirgo sunkia nepagydoma liga - dilatacine kardiomiopatija, kuri po teismų nuosprendžių priėmimo progresuoja į itin pavojingą gyvybei būklę. Teismai aplinkybių, susijusių su nuteistojo ligos pobūdžiu, tinkamai nevertino ir nedėjo pastangų, kad būtų nustatyta, ar dėl M. K. diagnozuotų ligų, nebus per sunku atlikti ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę (teismo medicinos ekspertizės M. K. neatliko), taip padarė BPK 20, 286 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus. M. K. šiuo metu yra gydomas ligoninėje iki bus priimtas sprendimas dėl širdies persodinimo operacijos. Teismai, netaikydami M. K. atleidimo nuo bausmės dėl ligos instituto (BK 76 straipsnis), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o nurodydami formalius, tendencingus ir iš esmės vienodus savo turiniu priimtų sprendimų motyvus, pažeidė BPK 305 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas. M. K. atliko kurjerio funkciją, į nusikalstamą veiklą buvo įtrauktas ne savo iniciatyva; narkotinėmis medžiagomis disponavo epizodiškai, gana trumpą laiką; nei viena iš šių medžiagų nepateko į apyvartą. M. K. nebevartoja narkotinių medžiagų, yra motinos rūpintojas. Po nusikalstamų veiksmų M. K. savanoriavo ligoninėje, dirbo. Vertindamas nuteistojo M. K. asmenybės pavojingumą, teismas išvardydamas jo asmenybę ir gyvenimo būdą apibūdinančias aplinkybes realiai jų nevertino, kaip ir to, kaip ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės paskyrimas paveiks M. K. socialinius ir ekonominius ryšius ir jam diagnozuotų ligų eigą, kuri įkalinimo sąlygomis tik blogėtų. Nors nuteistojo M. K. padaryta veika yra labai sunkus nusikaltimas, tačiau jo sveikatos būklė, ligų progresavimas ir nesmurtinis padarytų nusikaltimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad jo pavojingumas visuomenei nėra toks didelis ir tikimybė, jog ateityje nuteistasis darytų nusikalstamas veikas taip pat gana maža. Todėl nuteistajam galėtų būti paskirta tokio pobūdžio bausmė, kurią jis pagal savo sveikatos stovį būtų pajėgus atlikti. Teismai, atsisakydami vertinti nuteistojo M. K. prisipažinimą ir gailėjimąsi kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).