Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. balandžio 3 d. gautu atsakovo V. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba žyminio mokesčio atidėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinys – priteista iš atsakovo V. K. bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „LunaCapital Group“ 965 800 JAV dolerių ir 161 415,49 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteista iš atsakovo V. K. bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „LunaCapital Group“ 1 599 000 JAV dolerių ir 152 626,13 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteista iš atsakovo R. Ž. bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „LunaCapital Group“ 429 149,87 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodomas įrodymų vertinimą ir reikalavimą motyvuoti teismo sprendimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimas (CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis), nes teismai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, paneigiančių atsakovo V. K. civilinę atsakomybę, padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas V. K. atsako už BUAB „LunaCapital Group“ padarytą žalą, nukrypo nuo teismų praktikos. Dėl prejudicinius faktus reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 182 straipsnio 2 punkto) pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nurodoma, kad teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus ir suabsoliutino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-73-823/2019 prejudiciją, konstatuodamas, jog minėtoje UAB „LunaCapital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu byloje nustatyta aplinkybė dėl įmonės nemokumo pradžios momento reiškia nagrinėjamoje byloje visų atsakovų neteisėtus veiksmus įmonės atžvilgiu dėl to, kad laiku nebuvo kreiptasi į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas netyrė civilinės atsakomybės sąlygų kiekvieno atsakovo atžvilgiu, nevertino atsakovo V. K. apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai nenustatinėjo atsakovo V. K. atžvilgiu taikytinų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl nuostolių atlyginimo sumažinimą reglamentuojančių teisės normų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo (CK 6.252 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) nurodoma, kad teismai nepagrįstai netaikė savo iniciatyva CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatytos žalos (nuostolių) atlyginimo sumažinimo taisyklės, nesvarstė ir nepasisakė dėl galimybių sumažinti žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į šiose įstatymo normose nustatytus kriterijus, tokiu būdu pažeidė bendruosius civilinės teisės principus. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis, kuri konkretizuota CK 6.251 straipsnio 2 dalyje yra taikoma ne tik šalies prašymu, bet ir teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti ne vien tik formalųjį teisingumą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas,nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nesvarstytini prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba žyminio mokesčio atidėjimo (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.