Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, registruota (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, teista:

1. 1996 m. rugsėjo 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 279 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

2. 2013 m. birželio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų keturiems mėnesiams bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui. Bausmę atlikusi, teistumas išnykęs.

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus, o būtent: atliekant ikiteisminį tyrimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-11532-21 dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2021 m. balandžio 14 d., laikotarpiu nuo 6.44 val. iki 6.59 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato, Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui V. L., atliekančiam jos liudytojos apklausą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., jos sūnus T. B. jai vieną kartą spyrė į dešiniąją koją, pataikydamas į kelį, nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jos sūnus T. B., būdamas neblaivus, netyčia griuvo ir užspaudė jai kelį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

V. G. apklausta įtariamąja, kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d., ji buvo neblaivi. Jau buvo nuėjusi miegoti, kai prabudo nuo skausmo dešinėje kojoje. Prie jos stovėjo jos sūnus T. B., todėl pamaniusi, kad jis jai sudavė smūgį, paskambino bendrajam pagalbos centrui ir išsikvietė policiją. Ką sakė tą vakarą atvykusiems pareigūnams nepamena, nes buvo neblaivi. 2021 m. balandžio 14 d., anksti ryte, dar prieš 7 val., į jos namus, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), vėl atvyko policijos pareigūnai. Ji buvo išblaivėjusi, suvokė savo veiksmus, policijos pareigūnas išaiškino jai jos teises, pareigas ir atsakomybę, įspėjo už melagingų parodymų davimą, ji viską suprato, tačiau negali paaiškinti dėl ko, gal dėl to, kad tuo metu pyko ant sūnaus, policijos pareigūnui nurodė, kad jai sūnus T. B. spyrė į koją ir taip sukėlė fizinį skausmą, nors iš tiesų taip nebuvo, jis tik netyčia užgriuvo ant jos, nes taip pat buvo neblaivus. Ji parašu patvirtino ir tai, kad nemelavo ir savo duotus parodymus. Vėliau, tyrimo metu, pas ją atvykusiai pareigūnei ji nusprendė pasakyti tiesą ir nurodė visas tikslias aplinkybes ir patvirtino, kad sūnus jos nemušė. Ji supranta, kad pirminės apklausos metu policijos pareigūnui nurodydama melagingus parodymus padarė nusikaltimą, labai gailisi taip pasielgusi (1 t., b. l. 133–135);

T. B., apklaustas įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-11532-21, parodė, kad jis su savo mama V. G. kartu negyvena, jie gyvena atskirai. Gyvena G., o mama dėl asocialaus gyvenimo būdo pastovios gyvenamosios vietos neturi. Kartais ji prisiglaudžia adresu (duomenys neskelbtini), bet tai nėra jos gyvenamoji vieta. Šiuo adresu gyvena asmuo, pavarde I., bet tiksliai jo vardo nežino, lyg I.. Šių metų balandžio 13 dieną, jis pas I. jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Alkoholį jis vartoja jau tris ar keturias dienas, pradėjus alkoholį vartoti jam ne visada pavyksta iš karto nustoti jį vartojus. Kartu su juo alkoholį vartojo ir pats I., jie gėrė dviese. Gerti degtinę pradėjo gal apie 11 valandą, jie išgėrė du 0,7 l talpos butelius degtinės. Visą laiką, jiems vartojant alkoholį, I. namuose buvo ir jo mama V. G.. Kartu su jais alkoholio ji nevartojo, sakė, kad negers, todėl jie jai ir nedavė. Po kurio laiko duoti alkoholio pradėjo prašyti ir mama, bet jie jai jo nedavė, todėl ji pradėjo prie jo kabinėtis. Matė, kad ji atrodo vis girtesnė, todėl suprato, kad alkoholį ji geria pasislėpusi viena. Ji pradėjo žodžiu priekaištauti, kad jis kelias dienas geria, neina į darbą. Jiems begeriant I. namuose, jo ieškoti buvo atvažiavusi jo darbdavio žmona D. V., galėjo būti apie 15.30 val. Ji klausė, kodėl jis neina į darbą, liepė jam liautis gėrus ir grįžti į darbą, žadėjo duoti lengvesnį darbą, visą jų pokalbį girdėjo ir mama, todėl D. V. išvažiavus, ji jam priekaištavo, kodėl jis toliau geria, sakė, kad turi nustoti ir eiti dirbti. Jis jai atsakė, kad jam neaiškintų, nes pati geria beveik kasdien, net neturi kur gyventi, niekur nedirba, jis turi ją išlaikyti ir duoti pinigų pragyvenimui. Jų su mama konfliktas buvo žodinis, nei vienas iš jų jokio fizinio smurto nenaudojo. Mamos jis tikrai nemušė ir jai nespyrė. Visą jų žodinį konfliktą girdėjo kartu su jais buvęs I.. Jis į jų žodinį konfliktą nesikišo. Vienu metu mama jam pasakė „važiuosi“ ir kažkam skambino telefonu. Telefoną mama turi, buvo jai atidavęs savo seną darbinį. Kam ji skambino, jis nesuprato, negirdėjo, ką kalbėjo, todėl net nepatikėjo, kad ji gali skambinti policijai. Taip viskas ir pasibaigė, niekas neatvažiavo, todėl baigus gerti abu butelius degtinės jau prietemoje jis parėjo namo. Kiek tiksliai buvo valandų pasakyti negali, nes nežino. Netrukus į jo namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jam liepė važiuoti kartu su jais. Jau važiuojant, kai paklausė, kodėl yra išvežamas iš namų, pareigūnai jam sakė, kad yra įtariamas smurtavęs prieš savo mamą. Jis tikrai savo mamai į dešinę koją nespyrė nei tyčia, nei netyčia, jų tarpe netgi nebuvo jokio susistumdymo. Kodėl mama sako, kad jis jai spyrė į dešinę koją, pasakyti negali, bet tai yra netiesa, mama meluoja. Tikrai ant mamos dešinės kojos kelio sąnario srities negali būti jokių smurto žymių, o jeigu ten ir yra kažkokios žymės, tai tikrai su jo elgesiu nesusiję. Galvoja, kad mama policiją iškvietė tyčia, tiesiog norėdama, kad policija jį išvežtų ir išblaivintų, nes pats gerti nenustojo. Tuomet jis galėtų vėl eiti į darbą, uždirbti pinigus ir jų duoti jai. Kitokios tokio jos elgesio priežasties jis nežino ir nurodyti negali (1 t., b. l. 77–80);

2021 m. balandžio 21 d. T. B. papildomos apklausos metu parodė, kad jis prisiminė kai kurias aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs apklausiamas pirmą kartą. Pirmos apklausos metu nepasakė, kad bandė mamą prižadinti, kai ji miegojo lovoje, tiesiog neprisiminė to, viską prisiminė po akistatos, kai tą pasakė mama V.. Prisimina, kad tikrai bandė ją prižadinti. Buvo gerai girtas, todėl ne viską tiksliai prisimena, bet buvo priėjęs prie jos lovos, ją judino. Besvirduliuodamas galėjo į mamos dešinę koją atsiremti ranka ar netgi ant jos kojų užgriūti, to neneigia, greičiausiai netgi taip ir buvo iš tikrųjų. Dėl to mama greičiausiai ir atsibudo. Tikrai galėjo jai miegančiai sukelti fizinį skausmą, to neneigia, tačiau viskas įvyko netyčia. Tyčia jos užgauti, sužaloti ar sukelti jai skausmą tikrai nenorėjo. Taip pat tyčia jai į dešinę koją tikrai nespyrė, nes nebuvo jokio tikslo taip elgtis. Kodėl ji suprato, kad jis ją užgavo tyčia ir nusprendė, kad jis jai spyrė, tikrai negali paaiškinti, ji ir pati buvo girta (1 t., b. l. 89–91);

liudytojas I. I. parodė, kad V. G. pas juos laikinai būna ir gyvena, kad jo sugyventinei būtų drąsiau, nes jis serga vėžiu. V. namas yra sudegęs, todėl ji neprieštarauja pagyventi jų namuose, nors ištisai juose negyvena. Kai negyvena pas juos, V. gyvena savo buvusiame bute, kuriame dabar gyvena jos buvęs sugyventinis A. R.. Šių metų balandžio 13 dieną, kai pas juos namuose buvo V. ir jos sūnus T., tą dieną V. į jų namus parėjo su T., abu parsinešė alkoholio. Šiaip T. pas juos į namus ateina labai retai. Tą dieną jie abu kambaryje, kuriame jis miega ir vadina savo kambariu, pradėjo alkoholį vartoti. Jis kartu su jais alkoholio nevartojo, nes to daryti negali dėl ligos, tikrai negėrė nei kiek. Iš viso V. ir T. buvo parsinešę ne mažiau kaip keturis litrus alaus, kurį jo kambaryje gėrė. Jie jau parėjo būdami išgėrę, todėl labai greitai pasigėrė. Kai jie abu atėjo į jų namus, buvo popietė, tiksliai valandų nurodyti negali. Jau vakare, galėjo būti prieš aštuntą valandą vakaro, V. ir T. jo kambaryje susipyko. Buvo blaivus, todėl girdėjo, kad jie susipyko dėl to, kad neva V. pasodino T. į kalėjimą. Kambaryje jie nesimušė, tik garsiai vienas ant kito rėkė ir „koliojosi“, todėl jis jiems abiem liepė dingti iš jo kambario, sakė, kad jam reikia ramybės. Jo nurodymą tiek V., tiek T. išgirdo, todėl abu išėjo į virtuvę, jis liko gulėti lovoje, savo kambaryje. Girdėjo, kad jie abu ir toliau „koliojosi“ virtuvėje, bet kas ten vyksta jis žiūrėti nėjo, todėl nieko nematė. Gana greitai triukšmas nurimo, grįžusi į jo kambarį V. pasakė, kad T. išėjo namo. Labai greitai į jų namus atvažiavo ir policijos pareigūnai. Ką V. pasakojo atvykusiems policijos pareigūnams jis negirdėjo, nesiklausė, jam tai buvo neįdomu. Jis tikrai nematė, kad begeriant kambaryje T. būtų spyręs V. į dešinę koją ar prieš ją smurtavęs kažkokiu kitokiu būdu, sudavęs jai smūgius. Girdėjo ir jų tarpe matė tik žodinį konfliktą. Iki jiems susipykstant, V. jam atrodo buvo sofoje, ant kurios sėdėjo, užmigusi, T. lygtai ją kėlė ir budino, bet kokius veiksmus jis atliko norėdamas ją pakelti pasakyti negali, nes irgi nematė. Nematė, kad jis būtų kažkaip ant jos užgriuvęs. Nei į jų gėrimą, nei į konfliktą jis nesikišo, jiems nieko neaiškino, kartu su jais išgertuvėse nedalyvavo, tik paprašė išeiti iš jo kambario ir nebetriukšmauti. Absoliučiai nieko apie V.ir T. tarpe buvusį smurto atveją pasakyti negali, nes nieko nematė (1 t., b. l. 63–66);

liudytojas R. S. parodė, kad jis prisimena įvykį, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, įvykusi Pakruojo rajone, G. kaime, kai teko bendrauti su nukentėjusiąja V. G.. Prisimena, kad tą dieną dirbo ekipaže kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu S. Š.. Policijos pareigūnus išsikvietė V. G., tiksliau jos gyvenamosios vietos adreso nežino ir dabar nurodyti negali. Pranešimas galėjo būti gautas šių metų balandžio mėnesio viduryje, tiksliau datos neprisimena, bet jau buvo vakaras. Nuvažiavus V. G. nurodytu adresu, namo kambaryje buvo ji ir dar vienas asmuo, kuris ištisai gulėjo lovoje, bet nekalbėjo, įvykio aplinkybių nekomentavo. Jiems atvykus V. G. pradėjo sakyti, kad ją sumušė, tiksliau suspardė jos sūnus T., jo pavardės neprisimena, su kuriuo ji kartu girtavo. Moteris sakė, kad sūnus jai spyrė į dešinės kojos kelio sritį. Kiek kartų buvo jai spirta, moteris nepasakė. Ji pati į viršų atitraukė mūvėtų kelnių klešnes ir rodė, kad dešinės kojos kelio sąnarys jai yra sutinęs, nors patinimas matėsi nelabai ryškiai. Ji sakė, kad sūnus spyrė jai į girnelę ir ji negali paeiti, nes labai skauda, vienu momentu netgi verkė. V. G. buvo neblaivi, jai įvykio vietoje buvo nustatytas daugiau kaip pusantros promilės neblaivumas, tikslesnių duomenų neprisimena. Kodėl sūnus jai spyrė ir kiek kartų spyrė moteris nesakė, tik sakė, kad tuo metu, kai jai spyrė, ji gulėjo lovoje, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. V. G. sakė, kad sūnus yra išėjęs, gali būti kažkur G. kaime arba bute, kuriame prieš tai gyveno ji pati, jis vilki „kareivišką“ striukę. Nuvažiavus į nurodytą butą, moters sūnus buvo rastas miegantis. Vyrą pažadinus matėsi, kad jis yra stipriai girtas, nes sunkiai suvokė, kur randasi ir su kuo kalba. Kai vyrą vedant į tarnybinį automobilį jam pasakė, kad jis primušė savo mamą, vyras liepė nejuokauti. Jis sakėsi nesuprantantis, kodėl yra sulaikomas, nes nieko mamai nepadarė, tikrai skausmo jai nesukėlė. Vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Pas nukentėjusiąją į namus grįžę nebuvo ir daugiau su ja nebebendravo (1 t., b. l. 69–72);

liudytojas V. L. parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Su V. G. jokie asmeniniai santykiai jo nesieja, tačiau ta moteris jam yra žinoma kaip pažeidėja, pamena, kad ją apklausė kaip liudytoją ir pripažino kaip nukentėjusiąją, tačiau tai buvo maždaug prieš du mėnesius, 2021 m. balandžio mėnesį, tačiau tiksliai dienos nepamena. Žino, kad jis vyko pas tą moterį anksti ryte, kiek buvo valandų tiksliai pasakyti negali, į namus, Pakruojo r., G. kaime, K. gatvę, namo numerio nepamena. Vyko jos apklausti. Apklausa vyko jos namų kieme, jis buvo tarnybiniame automobilyje, kokiame dabar nepamena, nes tarnybiniai automobiliai yra dažnai keičiami, o V. G. stovėjo savo namo kieme, prie tarnybinio automobilio. Jis gerai pamena, kad V. G. išaiškino jos teises pareigas ir atsakomybę, tikrai įspėjo dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str., dėl melagingų parodymų davimo, V. G. jam patvirtino kad savo teises, pareigas ir atsakomybę suprato ir tai patvirtino parašu ant teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolo. Pamena, kad V. G. nurodė, jog jos sūnus, vardo ir pavardės nepamena, tyčia vieną kartą spyrė jai į koją ir taip sukėlė fizinį skausmą. Visus jos duotus parodymus surašė V. G. liudytojos apklausoje, ji su savo duotais parodymais susipažino ir patvirtino parašu. V. G. pripažino nukentėjusiąja, daugiau jokių procesinių veiksmų su ja neatliko (1 t., b. l. 94–96);

2021 m. balandžio 14 d. apklausiama liudytoja V. G. parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d. apie 15 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), namuose su sūnumi T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus – alų. Sūnus pas ją buvo atėjęs pasisvečiuoti. Apie 19.50 val., svetainės kambaryje su sūnumi įvyko konfliktas, bet tiksliai nepamena dėl ko, ir ji supykusi sūnui nebedavė gerti alkoholinių gėrimų, o sūnus supykęs, kad ji jam nebedavė alaus, priėjęs prie jos vieną kartą iš kojos spyrė jai į dešinę koją, t. y. pataikė į dešinės kojos kelį. Iš kurios kojos spyrė tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Po konflikto sūnus iš namų išėjo laukan, o ji tuo tarpu paskambino skubios pagalbos numeriu 112. Atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino įvykio aplinkybes ir jos sūnų sulaikė. Dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir skauda iki dabar. Atvykęs GMP ekipažas nustatė kelio sumušimą ir paliko ją namuose. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreips į teismo medicinos ekspertizę nevyks, civilinio ieškinio nereikš. Ankščiau, kad sūnus butų sumušęs nėra buvę, čia toks pirmas kartas. Daugiau konflikto niekas nematė, nes namuose buvo dviese. Su sūnumi atskirai gyvena apie tris metus, prieš tai gyveno kartu. Tą dieną su sūnumi buvo stipriai neblaivūs (1 t., b. l. 54–57);

papildomos apklausos 2021 m. gegužės 28 d. metu V. G. parodė, kad jai yra išaiškintos jos, kaip liudytojos, teisės ir pareigos šiame ikiteisminiame tyrime, žino, kad turi sakyti tik tiesą, yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Taip pat žino, kad apie savo sūnaus T. B. padarytą nusikalstamą veiką ji gali neduoti jokių parodymų, todėl atsisako duoti bet kokius papildomus parodymus apie tai, kaip buvo jo sužalota, papildomai nieko nekomentuos. Gali pasakyti tik tai, kad prieš šią apklausą policijos pareigūnė jai parodė vaizdo įrašus, kurie buvo nufilmuoti policijos pareigūnų naudojamomis tarnybinėmis kameromis tuo metu, kai jie buvo atvykę pagal jos iškvietimą. Peržiūrėjusi vaizdo įrašus gali pasakyti, kad ji neprisimena nieko, ką kalbėjo ir sakė policijos pareigūnams, nes tuo metu buvo girta. Atsimena, kad kai policijos pareigūnai pas ją atvažiavo sekančios dienos ryte, ji irgi dar buvo pagiriota, be to, buvo išgėrusi vaistų, todėl ką sakė šiems pareigūnams irgi neprisimena. Jai atrodo, kad ryte pas ją atvažiavusiems policijos pareigūnams ji sakė, kad sūnus T. ją sužalojo netyčia, ant jos užgriuvęs. Neatsimena, ar jos apklausą surašęs policijos pareigūnams jai perskaitė protokolą, taip pat neatsimena, ar davė jai jį perskaityti pačiai, to negali pakomentuoti. Turi problemų dėl atminties, nes turi aukštą kraujospūdį. Ne visada viską atsimena. Ir šiuo meta geria medikamentus nuo aukšto kraujospūdžio. Taip pat neprisimena, ką sakė paskambinusi specialiųjų tarnybų numeriu, kai kvietėsi policiją. Negali paaiškinti, kodėl tiek bendrojo pagalbos centro operatorei, tiek iš karto atvykusiems policijos pareigūnams sakė, kad sūnus T. jai įspyrė į kelią. Gal tuo metu jai taip atrodė, gal neteisingai suprato tai, kas jų tarpe įvyko. Taip pat negali paaiškinti, kodėl jos 2021 m. balandžio 14 d. apklausos protokole parašyta, kad sūnus jai įspyrė, bet jai atrodo, kad apklaususiam pareigūnui taip nesakė. Dabar apklausiama ji nemeluoja ir sūnaus nuo bausmės išsukti nenori, tiesiog nori kad viskas kuo greičiau pasibaigtų, nes turi sveikatos problemų ir prastai jaučiasi. Klaidinti policijos pareigūnų ir pranešti apie nebūtą nusikaltimą ji nenorėjo. Supranta, kad paskambinusi be reikalo ji melagingai iškvietė tarnybas, tačiau tuo metu buvo neblaivi. Taip pat supranta, kad nurodžiusi, jog sūnus tyčia jai spyrė į koją, ji jį apkalbėjo, apkaltino nebūtais dalykais ir pranešė apie nebūtą nusikaltimą, todėl dabar pati gali būti nubausta. Dabar sako tiesą ir patvirtina, kad sūnus T. tyčia jai į dešinę koją nespyrė ir taip fizinio skausmo nesukėlė. Tuo metu, kai pajuto fizinį skausmą, ji gulėjo lovoje, o kadangi prieš tai miegojo, atsibudusi ir pamačiusi sūnų stovintį prie jos pagalvojo, kad jis jai spyrė, todėl greičiausiai taip ir nurodė bendrojo pagalbos centro operatorei ir policijos pareigūnams. Iš tikrųjų ji nematė, ką konkrečiai sūnus jai padarė, bet gali būti, kaip sako ir pats T., kad jis, būdamas girtas, tiesiog ją lovoje užgriuvo ir užspaudė jai kelią, todėl ji pajuto skausmą ir per jautriai sureagavo, o kai su juo susipyko dar ir paskambino policijai. Abu buvo girti. Kartu su jais kambaryje tuo metu buvo I. I., tačiau jis į jų ginčą nesikišo (1 t., b. l. 59–62);

iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad policijos pareigūnui V. G. paaiškino, kad apie 19.50 val. sūnus T. B. jai spyrė į dešinę koją ir sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 41–44);

specialisto išvadoje Nr. G 470/2021(04) nurodyta, kad V. G. kūne sužalojimų nėra (1 t., b. l. 50–51);

iš kitų objektų apžiūros protokolo (BPC įrašo apžiūros) matyti, kad V. G. bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad sūnus jai spyrė į koją ir išliejo alų (1 t., b. l. 30–34);

iš BODY kameros apžiūros protokolo matyti, kad V. G. pareigūnams nurodo, kad sūnus T. B. iš kojos jai spyrė į koją (girnelę) ir jai skauda. Sulaikomas T. B. teigia, kad jis nieko nepadarė ir nesupranta dėl ko sulaikomas (1 t., b. l. 35–40).

Kaltinamosios V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes ji ikiteisminio tyrimo metu, būdama pasirašytinai įspėta pagal baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajai pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji V. G. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamosios V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąją siūlė nubausti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesiams.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamoji V. G. anksčiau teista du kartus, tačiau teistumas išnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka bausta, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, tiek prokurorė, tiek kaltinamoji prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant ją per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajai išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistoji sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamoji, nesutikdama su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.