Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. U. (U.), institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Gediminui Vidžiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal G. U. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato (PK) nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 16 d. G. U. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną 2008 m. sausio 16 d. apie 18 val. 40 min. Vilniuje, Gedimino pr. 53, prie įėjimo į LR Seimo rūmus, būdamas neblaivūs (1,26 prom.) viešoje vietoje, atkreipdamas į save pašalinių dėmesį, garsiai šaukė, rėkė, tuo trikdydamas viešąją tvarką bei žmonių rimtį (b. l. 10-11). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3-iojo PK įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. N467219 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 183 str. 1 d., padarymą G. U. skyrė 20 Lt baudą (b. l. 9).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti minėtą nutarimą ir skirti įspėjimą.

Skunde (b. l. 2) paaiškino, kad 2009 m. sausio 16 d. apie 18 val. 40 min. ėjo su draugais pro Seimo rūmus. Tądien vykęs mitingas jau buvo pasibaigęs, bet dar buvo daug žmonių, kurie garsiai išreiškinėjo nuomonę apie Seimą. Jis taip pat išreiškė nuomonę apie Seimą. Pažymėjo, kad garsiai šaukė ir rėkė visi prie Seimo buvę asmenys.

Teismo posėdyje G. U. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Gailėjosi dėl padaryto pažeidimo.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 183 str. 1 d. šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 300 Lt.

Išnagrinėjus bylą, nenustatyta aplinkybių, darančių ATP bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.). Pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas visapusiškai ir pilnai ištyrė aplinkybes ir teisingai kvalifikavo veiką. Protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. G. U. pažeidimo fakto neginčija. Pažeidimo aplinkybės įrodytos ATP protokolo duomenimis (b. 1. 10-11), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu (b. l. 14), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 16-17). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. taip pat patvirtino, kad pareiškėjas trikdė viešąją tvarką.

Spręstinas klausimas dėl G. U. skirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. ATPK 20 str. nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nebaudžiamumas, teisei priešingo elgesio nesmerkimas visuomet skatina naujus teisės pažeidimus, padeda formuotis stipresniems antivisuomeniniams pažeidėjo polinkiams ir įpročiams. Be to, pagal administracinės atsakomybės teisingumo principą, neturi būti taikomos pernelyg švelnios administracinės nuobaudos, nedarančios teigiamo poveikio kaltiems, taip pat kitiems asmenims.

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 str. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.).

Matyti, jog ATPK 183 str. 1 d. sankcija buvo suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Teisminio nagrinėjimo metu G. U. nurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo. Pažymėtina, jog pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. tokia aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju asmuo ATP protokole pasiaiškindamas dėl pažeidimo nenurodė, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, bylą nagrinėjant policijoje taip pat nesigailėjo, todėl yra pagrindo laikyti, kad teismui ši nurodyta aplinkybė yra deklaratyvi.

Kitų G. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 str.) byloje nenustatyta. Taip pat nenustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.). Todėl, teismo nuomone, institucijai, nagrinėjusiai pažeidimo bylą, nebuvo jokio pagrindo pažeidėjui skirti švelniausią ATPK 183 str. 1 d. įtvirtintą nuobaudą - įspėjimą.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie teigiamai charakterizuotų G. U.. Priešingai, bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus (1,26 prom., b. l. 13). Teismo nuomone, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti viešąją tvarką, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nesudaro ir padaryto pažeidimo pobūdis.

Konstatuotina, kad policijos priimtas nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

G. U. (U.) skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2009 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. N467219, kuriuo G. U. (U.) skirta 20 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.