- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- eA-480-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01774-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
- Trečiasis asmuo
- "Vilniaus energija"
- Kategorijos
- 22.4.3Tarnybos stažas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau – ir Centras) 2021 m. balandžio 27 d. raštą Nr. S-4813 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo“ (toliau – ir Raštas), 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) iš naujo išnagrinėti J. K. 2021 m. balandžio 7 d. prašymą pagal pateiktus dokumentus, pridėti 2 metus ir 2 mėnesius, perskaičiuoti ir papildomai išmokėti 2 procentus už stažą.
2.1. Pareiškėjas 2021 m. vasario 17 d. dalyvavo ir laimėjo konkursą į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas. Pareiškėjas užpildė prašymą dėl priėmimo į tarnybą ir kartu NŽT pateikė Valstybės tarnautojų registro (toliau – ir VATARAS) duomenis, pagrindžiančius 9 metų 8 mėnesių 19 dienų tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
2.2. Pareiškėjo stažo tarnybos Lietuvos valstybei duomenys Lietuvos administracinių ginčų komisijos yra suvesti remiantis oficialiais dokumentais, todėl jie yra ne rekomendaciniai, o visiškai tikslūs ir patikimi.
Šalies argumentai
2.3. Centras 2021 m. kovo 26 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad Mykolo Romerio universiteto 2018 m. kovo 16 d. pažymoje Nr. 8PS-16 (toliau – ir MRU pažyma) nurodytas pareiškėjo ištarnautas stažas – 7 metai 3 mėnesiai 28 dienos, Centro nuomone, nesutampa su pateiktomis tarnybos datomis. Sumuodamas nurodytus laikotarpius, kurie įskaitomi į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, Centras suskaičiavo 5 metus 2 mėnesius ir 17 dienų. Prie šio rašto Centras pridėjo savo surašytą 2021 m. kovo 26 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2021 m. kovo 1 d. yra 7 metai 7 mėnesiai 11 dienų, ir sutikimą dėl asmens duomenų, reikalaudamas pareiškėjo sutikimo Centrui kreiptis ir Mykolo Romerio universitetą ir gauti pareiškėjo duomenis susijusius su tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimu bei juos perduoti NŽT saugoti asmens byloje.
2.4. Pareiškėjas 2021 m. kovo 29 d. Centrui pateikė pareiškimą, kuriuo pažymėjo, jog Centras neturi teisės revizuoti kitų institucijų išduotų pažymų, įskaitant ir MRU pažymos, o kol ši pažyma nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, ji yra galiojanti.
2.5. Pareiškėjui gavus atsiskaitymo lapelį už 2021 m. kovo mėn. paaiškėjo, kad už stažą NŽT pareiškėjui moka tik 7 procentų dydžio priedą, kas reiškia 7 metų stažą. Nesutikdamas pareiškėjas 2021 m. balandžio 7 d. kreipėsi į darbdavį NŽT su prašymu pagal pateiktus dokumentus pridėti 2 metus ir 2 mėnesius, perskaičiuoti ir papildomai išmokėti 2 procentus už stažą (toliau – ir Prašymas). NŽT pareiškėjo Prašymą dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo perskaičiavimo ir priedo mokėjimo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą persiuntė Centrui. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 7 d. kreipėsi ir į Centrą nurodydamas, jog klaidingai paskaičiavo priedą už stažą.
2.6. Darbdavys NŽT pareiškėjo Prašymo neišnagrinėjo visai ir jokio atsakymo nepateikė, o Centras skundžiamu Raštu nurodo, kad neturi duomenų, patvirtinančių, kad jo paties (Centro) 2021 m. kovo 26 d. pažymoje nurodytas J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažas buvo apskaičiuotas neteisingai, teisinio pagrindo panaikinti 2021 m. kovo 26 d. pažymą ir išduoti naują pažymą, kurioje būtų nurodyta, kad J. K. turi 9 metus tarnybos Lietuvos valstybei stažą bei mokėti 9 procentų dydžio pareiginės algos priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nėra. Šio Rašto apskundimo terminai ir tvarka nenurodyti.
2.7. Pareiškėjas su prašymu priimti į tarnybą NŽT pateikė ir Valstybės tarnautojų registro duomenis, kad jo tarnybos valstybei stažas yra 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų. Šiuos duomenis Registrui pateikė paskutinė pareiškėjo darbovietė Lietuvos administracinių ginčų komisija pagal turimus dokumentus. Todėl šie registro duomenys yra teisingi, išsamūs ir atitinka dokumentus, o be to, jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavys NŽT skaičiuodamas priedą už stažą privalėjo vadovautis pareiškėjo pateiktais VATARAS duomenimis, o Centras neturėjo teisės jų iš naujo revizuoti, kvestionuoti ir/ar perskaičiuoti.
2.8. Centras iš MRU pažymoje Nr. 8PS-16 nurodyto J. K. ištarnauto 7 metų 3 mėnesių 28 dienų stažo, į kurį įskaičiuotas Tarnybos lape nurodytas Tarnybos TSRS ginkluotose pajėgose laikas, atėmė 2 metus 1 mėnesį ir 11 dienų. Ši MRU pažyma nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Iš MRU pažymos Nr. 8PS-16 matyti, kad pareiškėjo ištarnautą stažą suskaičiavo universiteto tarnautoja, o pažymą pasirašė šio universiteto struktūrinio padalinio kanceliarijos vadovas kancleris.
2.9. Centras 2021 m. kovo 26 d. pažymoje patvirtina, jog NŽT personalo administravimo funkcijas centralizuotai atlieka tik nuo 2018 m. liepos 3 d., todėl ginčui dėl MRU pažymoje nurodyto J. K. ištarnauto 7 metų 3 mėnesių 28 dienų stažo, taikytinas tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas, ir motyvais, kad Centras tuo metu NŽT personalo administravimo funkcijų net neatliko.
2.10. Pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (teisės akto redakcija nuo 2004 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 ir 9 punktus.
2.11. NŽT personalo administravimo funkcijas Centras atlieka centralizuotai tik nuo 2018 m. liepos 3 d., o pareiškėjas į pareigas NŽT priimtas 2021 m. kovo 1 d., todėl iš viso skaičiuoti pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą Centras turėjo teisę tik nuo pareiškėjo darbo pradžios NŽT, kas nustatyta Taisyklėse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 patvirtinto Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo 54, 56 punktuose ir 56.5 papunktyje. Tuo tarpu iš ginčijamo Rašto matyti, kad Centras savavališkai ir neteisėtai viršydamas nustatytą kompetenciją (ultra vires) perskaičiavo pareiškėjo stažą nurodytą MRU pažymoje, kurioje nustatyta, kad J. K. ištarnautas stažas yra 7 metai 3 mėnesiai 28 dienos, ir savaip suskaičiavęs manė esant 5 metai 2 mėnesiai 17 dienų, ką bendroje sumoje įrašė ir į savo paties (Centro) neteisėtą 2021 m. kovo 26 d. pažymą. Be to, Raštu už darbdavį NŽT nusprendė ir dėl 9 procentų dydžio pareiginės algos priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nemokėjimo.
2.12. NŽT pagal savo kompetenciją Prašymo neišnagrinėjo visai ir jokio atsakymo pareiškėjui nepateikė, įskaitant ir dėl prašymo mokėti 9 procentų dydžio pareiginės algos priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, o Raštas priimtas Centrui viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires).
2.13. Pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalį ir paaiškino, kad nagrinėjant pareiškėjo Prašymą iš naujo taikytini ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimo „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo“ išaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, sistemiškai taikant tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, įskaitant ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Mykolo Romerio universitetas 2018 m. kovo 16 d. pažymoje Nr. 8PS-16 visiškai pagrįstai į vidaus tarnybos stažą įskaitė ir pareiškėjo Tarnybos lape nurodytą Tarnybos TSRS ginkluotose pajėgose laiką, kuris įskaičiuotinas ir į J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ką tinkamai įvertino bei pripažino ir paskutinis darbdavys Lietuvos administracinių ginčų komisija perduodama būtent tokius duomenis VATARAS.
Atsiliepimas
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
3.1. NŽT 2021 m. balandžio 7 d. gavusi pareiškėjo prašymą dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatyto, šį prašymą 2021 m. balandžio 8 d. pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Centrui.
3.2. NŽT teisės aktai nesuteikia teisės vertinti bei skaičiuoti valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo, todėl pareiškėjo teiginiai apie NŽT neatliktas pareigas ar funkcijas laikytini nepagrįsti bei neįrodyti. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės ir jų interpretavimas visiškai neatitinka teisės aktų nuostatų, prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniui, teismų praktikai, nes, anot atsakovo, teismui tenkinus pareiškėjo reikalavimą ir įpareigojus NŽT iš naujo išnagrinėti J. K. 2021 m. balandžio 7 d. prašymą, šis reikalavimas negalėtų būti įvykdytas, kadangi NŽT privalėtų šį prašymą pagal kompetenciją persiųsti nagrinėti Centrui.
3.3. Pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai bei veiksmai (įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus) pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels. Teismui tenkinus pareiškėjo skundą pareiškėjo teisės negalėtų būti apgintos, nes pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas šiuo atveju tampa beprasmis.
Atsiliepimas
3.4. Pareiškėjas pateiktame skunde nenurodė teisės aktų ar jų nuostatų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pareiškėjo teisių ar interesų pažeidimą ginčijamu Centro administraciniu aktu, skundas nepagrįstas aktualia teismų praktika.
4. Atsakovas Centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
4.1. Vadovaujantis teisės aktais, Centrui yra pavesta skaičiuoti NŽT valstybės tarnautojų tarnybos stažą. Centras, skaičiuodamas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, privalėjo remtis ne VATARAS pateiktais duomenimis, o dokumentais, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir, nustatęs, kad VATARAS pateikti duomenys yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs ir neatitinkantys dokumentuose nurodytų duomenų, juos atnaujinti.
4.2. Pareiškėjas nebendradarbiavo, sutikimo kreiptis į Mykolo Riomerio universitetą nepateikė.
Šalies argumentai
4.3. Pareiškėjas nepagrindė skunde nurodyto teiginio, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą Centras turėjo teisę skaičiuoti tik nuo pareiškėjo darbo NŽT pradžios.
4.4. Tarnybos laikotarpis TSRS ginkluotose pajėgose negali būti įtrauktas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
4.5. MRU pažymoje nurodyta, kad kapitonas J. K. iki atleidimo iš darbo ištarnavo 7 metus 3 mėnesius 28 dienas, tačiau NŽT pateikti dokumentai nepatvirtina, kad šis laikotarpis visa apimtimi turi būti įtrauktas į J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą, pagal kurį turi būti skaičiuojamas karjeros valstybės tarnautojui stažas už tarnybą Lietuvos valstybei.
4.6. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas nėra tapatus vidaus tarnybos stažui ir yra reglamentuojamas skirtingais teisės aktais. Centras skaičiuodamas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą į šį laikotarpį neįskaičiavo laikotarpio, kai pareiškėjas tarnavo TSRS ginkluotose pajėgose.
4.7. Centras nurodė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, kad teisinis pagrindas pareiškėjui mokėti 9 procentų dydžio pareiginės algos priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą būtų tik tuomet, jeigu pareiškėjas turėtų 9 metus tarnybos Lietuvos valstybei stažą, NŽT priėmus sprendimą dėl 9 procentų dydžio pareiginės algos priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą mokėjimo pareiškėjui. Panaikinti Raštą dėl to, kad Centras pateikė savo nuomonę dėl galimybės mokėti 9 procentų dydžio pareiginės algos priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dėl ko pareiškėjas prašė Centrui pasisakyti 2021 m. balandžio 7 d. elektroniniame laiške, nėra jokio teisinio pagrindo.
4.8. Raštas buvo pateiktas NŽT, todėl NŽT galėjo priimti sprendimą dėl didesnio priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą paskyrimo pareiškėjui. Kita vertus, įpareigoti NŽT atsakyti pareiškėjui dėl 9 procentų dydžio pareiginės algos priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą mokėjimo prieštarautų protingumo principui.
4.9. Centras nėra viešojo administravimo subjektas, nes nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 dalyje. Atlikus Centro nuostatų, Aprašo ir Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašo analizę, matyti, kad Centrui nepavesta atlikti funkcijų VAĮ 6 straipsnyje nurodytose srityse. Centras yra biudžetinė įstaiga, tačiau tai tik patvirtina, kad Centras yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, bet šis teisinis statusas savaime nepatvirtina, kad Centras vykdo viešojo administravimo veiklą ir yra viešojo administravimo subjektas. Centre dirba tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Centre nedirba ir nedirbo nė vienas valstybės tarnautojas ar pareigūnas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Įvykus konkursui 2021 m. vasario 17 d., Valstybės tarnautojų departamentas 2021 m. vasario 18 d. raštu informavo, kad į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas buvo atrinktas pareiškėjas J. K..
Šalies argumentai
6.2. Pareiškėjas prašymą dėl priėmimo į pareigas pateikė 2021 m. vasario 24 d. Prašyme pareiškėjas prašė priimti jį į laimėtas pareigas nuo 2021 m. kovo 1 d., taip pat prašė nustatyti iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą ir skirti priemoką. Atsižvelgiant į pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą sprendimas buvo priimtas NŽT direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1PS1- 328-(2.1 E.) (toliau – ir Įsakymas).
6.3. Centras 2021 m. vasario 24 d. elektroniniu paštu ir 2021 m. vasario 25 d. NŽT dokumentų valdymo informacinės sistemos priemonėmis gavo pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą, be kita ko, išrašo iš VATIS savitarnos, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 9 m. 8 mėn. 19 d., kopiją.
6.4. 2021 m. vasario 24 d. Centras elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad pažymai apie pareiškėjo valstybės tarnybos stažą parengti jai yra reikalingi oficialūs dokumentai ir, kad VATARAS nurodytas valstybės tarnautojų stažas yra rekomendacinis, todėl prašė pateikti dokumentus apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pareiškėjas 2021 m. vasario 24 d. elektroniniu laišku atsisakė pateikti Centro prašomus dokumentus. Pareiškėjas nurodė, kad VAĮ 12 straipsnio dalį ir tai, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija duomenis apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą suvedė remiantis oficialiais dokumentais, todėl jie yra nerekomendaciniai, o visiškai tikslūs ir patikimi (elektroninis laiškas pridedamas). Centras 2021 m. kovo 23 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas bus skaičiuojamas pagal NŽT pateiktus dokumentus.
6.5. Centras parengė 2021 m. kovo 26 d. pažymą Nr. PPK-238-(10.3E) apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – ir 2021 m. kovo 26 d. pažyma), kurioje nurodė, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2021 m. kovo 1 d. yra 7 metai 7 mėnesiai 11 dienų ir, kad 2021 m. kovo 26 d. pažyma parengta vadovaujantis NŽT pateiktais dokumentais, kuriuos NŽT pateikė Lietuvos administracinių ginčų komisija raštu Nr. 19R-784 (toliau – Komisijos raštas). Komisijos rašte yra nurodyta, kad pareiškėjas buvo Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 29 d., o tarnybos Lietuvos valstybei stažas, įgytas dirbant Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariu, 2 metai 1 mėnuo 29 dienos. Kartu su Komisijos raštu Nr. 19R-784 buvo pateiktas pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. prašymas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui „Dėl priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus“ bei prie jo pridėti dokumentai: MRU pažyma, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. vasario 26 d. raštas Nr. (2.20) 3-12930 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo“ (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus raštas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento 2018 m. vasario 21 d. raštas Nr. 1D-985 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir VRM raštas).
6.6. 2021 m. kovo 26 d. pažyma pareiškėjui ir NŽT buvo pateikta 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. S-3458 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo“, kuriame pareiškėjo buvo prašoma pateikti sutikimą kreiptis į Mykolo Romerio universitetą dėl jo tarnybos Lietuvos valstybei stažo duomenų patikslinimo, kadangi MRU pažymoje nurodytas atleidimo dieną ištarnautas stažas 7 metai 3 mėnesiai 28 dienos nesutampa su pateiktomis tarnybos datomis ir, kad susumavus nurodytus laikotarpius, kurie, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, įskaitomi į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, buvo suskaičiuota 5 metai 2 mėnesiai ir 17 dienų. Pareiškėjas sutikimo kreiptis į MRU nepateikė.
6.7. Centras 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 8 d. gavo pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktus skundus dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 7 d. elektroniniu paštu kreipėsi į NŽT nurodydamas, kad Centras klaidingai paskaičiavo 7 procentų priedą už stažą, turi būti 9 procentai. NŽT, atsižvelgdama į 2021 m. balandžio 7 d. pareiškėjo prašymą, pareiškėjo prašymą nagrinėti persiuntė Centrui ir paprašė išnagrinėti pareiškėjo paklausimą ir atsakyti pareiškėjui bei informaciją pateikti ir NŽT. Centras pareiškėjui pateikė atsakymą į pareiškėjo pateiktus paklausimus bei prašymus. Taip pat Centras elektroniniu paštu informavo ir NŽT.
6.8. Centras 2021 m. balandžio 8 d. Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė raštą Nr. S-3988, kuriame prašė suteikti metodinę informaciją dėl teisės aktų taikymo skaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakė Centrui 2021 m. balandžio 27 d. raštu.
6.9. Centras 2021 m. gegužės 31 d. patikslino duomenis VATARAS ir nurodė, kad 2021 m. birželio 1 d. paraiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas bus 7 m. 10 mėnesių 8 d.
6.10. NŽT 2021 m. birželio 11 d. raštu pareiškėją informavo, jog jo prašymas persiųstas ir Centrui. Atkreipė dėmesį, kad apie jo tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimą Centras jam atsakė 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. S-4813 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo“.
7. Teismas išanalizavo Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 126)1.1. ir 2.1 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 patvirtino Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., toliau – ir Aprašas) 1, 52, 54.2 punktus, Valstybės tarnautojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Nuostatai, aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 8 d.)), 10.3, 8, 10.2. ir 14 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 6 dalies 1 ir 4-8 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sprendė, kad Centras, gavęs iš NŽT dokumentus apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs Lietuvos administracinių ginčų komisijai, turėjo pareigą paskaičiuoti pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, o nustatęs, kad nurodyti VATARAS duomenys apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs ar kad duomenys suvesti į VATARAS neatitinka dokumentuose, kuriais remiantis buvo suvesti tie duomenys, nurodytos informacijos, Centras turi pareigą atnaujinti VATARAS pateiktus duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog VATARAS duomenys, kuriuos registruoja kitų įstaigų duomenų tvarkytojai, nėra įrodymas, skaičiuojant valstybės tarnautojų tarnybos stažą. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas nedavė sutikimo Centrui kreiptis į MRU.
9. Priešingai nei vertino pareiškėjas, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti teisės aktai nenumato, kad Centras pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėjo skaičiuoti tik nuo pareiškėjo darbo NŽT pradžios.
10. Teismas sutiko su atsakovais, jog tarnybos Lietuvos valstybei stažas nėra tapatus vidaus tarnybos stažui ir yra reglamentuojamas skirtingais teisės aktais. Tarnybos Lietuvos valstybei stažo valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams skaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklėse, ir vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 2 dalimi, priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. Tuo tarpu vidaus tarnybos stažo laikotarpiai yra nurodyti Statuto 55 straipsnio 1 dalyje. Į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas VTĮ nurodytas valstybės tarnautojo tarnybos stažas, tačiau į valstybės tarnautojo tarnybos stažą vidaus tarnybos stažas nėra įskaitomas visa apimtimi, o tik ta apimtimi, kuri atitinka VTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodytus laikotarpius, t .y. galimybė į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaityti tik laikotarpius nuo 1990 m. kovo 11 d. ir tik einant valstybės tarnautojo pareigas. Pažymėtina, jog minėtame straipsnyje nurodytas baigtinis valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo laikotarpių sąrašas. Vidaus tarnybos stažas minėtame sąraše nenurodytas, todėl karjeros valstybės tarnautojui jo turėtas vidaus tarnybos stažas visa apimtimi į tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali būti įskaičiuojamas. Teismas konstatavo, jog Centras pagrįstai į pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaičiavo laikotarpio, kai pareiškėjas tarnavo TSRS ginkluotose pajėgose
11. Teismas, vadovaudamasis VTĮ 30 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad pareiškėjui mokėti 9 procentų dydžio pareiginės algos priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, pareiškėjui neturint atitinkamo 9 metų stažo, nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai tai pat nenumato pareiškėjo darbdaviui – NŽT savo nuožiūra spęsti pareiginės algos priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžio nustatymo klausimo, todėl NŽT taip pat negalėjo priimti sprendimo prieštaraujančio imperatyviai teisės normai, nustatytai VTĮ 30 straipsnio 2 dalyje.
12. Teismas darė išvadą, kad atsakovai iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Centro Raštas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo NŽT atlikti veiksmus. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina ginčijamo Rašto turinys nesudaro pagrindo Raštą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.
13. Atsižvelgęs į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos.
III.
14. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą tenkinti.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
15.1. Teismas padarė proceso normų pažeidimus. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 27 d. skunde teismo prašė nesiųsti į jo EPP sistemos paskyrą, o visus procesinius ir/ar kitus jo gautinus dokumentus, išskyrus teismo sprendimą, siųsti nurodytu el. paštu arba registruotu paštu, o teismo sprendimą tik registruotu paštu. Teismas pareiškėjui teismo šaukimo nesiuntė ir neįteikė, dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu pareiškėjo nuomonės net neklausė, neatsižvelgdamas, kad tai prieštarauja ir suformuotai administracinių teismų praktikai Be to, teismas ir teismo Sprendimo registruotu paštu pareiškėjui neišsiuntė. Teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjo advokatui nedalyvaujant, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Be to, teismas neišaiškino pareiškėjui jo procesinių teisių.
15.2. Teismas sprendimas yra be motyvų. Sprendimo konstatuojamoji dalis yra Centro atsiliepimo į skundą kopija. Teismas sprendime nevertino pareiškėjo posėdžio metu išsakytų argumentų.
Šalies argumentai
15.3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, kodėl šiuo konkrečiu atveju netaikytinos VAĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalies ir CK 4.262 straipsnio nuostatos. Teismas netinkamai taikė, o tiksliau nepagrįstai netaikė aukštesnės teisinės galios materialiosios teisės normų (VAĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, CK 4.262 straipsnis), iš esmės pažeidė proceso normas, nenustatė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ir nukrypo nuo administracinių teismų praktikos.
15.4. Teismas nevertino pareiškėjo argumento dėl Taisyklių galiojimo ir taikymo laike.
15.5. Nagrinėjamojoje byloje norint atsakyti į klausimus, kas turėjo teisę priimti sprendimą dėl Registro duomenų registravimo ir atnaujinimo, teismas byloje turėjo nagrinėti ir nustatyti, kas yra Registro tvarkytojas, ir kam šiuo konkrečiu atveju yra suteikta teisė (kas yra įgaliotas) priimti sprendimą dėl pareiškėjo iki 2021 m. vasario 24 d. įvestų Registro duomenų taisymo ir/ar jų atnaujinimo
Šalies argumentai
15.6. Pareiškėjas akcentuoja, kad Centras veikė ultra vires priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo Lietuvos valstybei stažo bei patikslindamas Registro duomenis, kad 2021 m. birželio 1 d. pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas bus 7 m. 10 mėnesių 8 d.
15.7. Teismas Centro 2021 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. S-16566 turinio nevertino visai, taip pat nenagrinėjo, nenustatinėjo ir nevertino kieno kompetencijai yra priskirta spręsti klausimus dėl pareiškėjui darbo užmokesčio, pareiginės algos ir jo priedo dydžio mokėjimo.
15.8. Pareiškėjas nesutinka su įrodymų vertinimu.
Šalies argumentai
15.9. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
16. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
16.1. Pareiškėjas nemotyvuotai siekia įtikinti, kad NŽT, kaip darbdavys, neatsižvelgdama į Centro pateiktus duomenis, gali priimti savarankišką sprendimą dėl priedo už ištarnautus Lietuvos Respublikai metus mokėjimo arba nemokėjimo, taip pat turi dispozicijos teisę spręsti dėl išmokamo priedo dydžio. Teisės aktai nesuteikia teisės NŽT vertinti bei skaičiuoti valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo.
16.2. Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir perskaičiuoti bei papildomai išmokėti 2 procentus už stažą negalėtų būti įvykdytas, kadangi teisės aktai NŽT nesuteikia teisių ir pareigų vertinti bei skaičiuoti valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo.
Šalies argumentai
16.3. Skundą pirmosios instancijos teismui padavė pareiškėjo atstovas advokatas per EPP. Proceso šalims, taip pat ir pareiškėjo atstovui, naudojantis EPP įteiktas pranešimas apie organizuojamą nuotolinį teismo posėdį. Pareiškėjo atstovas 2022 m. kovo 16 d. teikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nenurodė, kad jo atstovaujamam asmeniui arba pačiam atstovui būtų nepriimtinas bylos nagrinėjimas nuotoliniu būdu, taip pat neteikė prašymo organizuoti žodinio nagrinėjimo teismo posėdžių salėje. Aplinkybę, kad tiek pareiškėjo atstovui, tiek pačiam pareiškėjui buvo įteikti visi procesiniai dokumentai, taip pat ir šaukimas į teismo posėdį, patvirtina paties pareiškėjo prisijungimas prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu, bylos medžiagos bei atstovo byloje teiktų rašytinių prašymų palaikymas ir argumentavimas. Tai įrodo, jog pareiškėjas buvo susipažinęs su visa bylos medžiaga, betarpiškai proceso metu bendravo ir derino savo poziciją su atstovu, žinojo apie organizuojamą nuotolinį posėdį, turėjo galimybę prisijungti prie nuotolinio bylos nagrinėjimo ir dalyvavo teismo posėdžio metu, reiškė paaiškinimus ir prašymus.
16.4. Teismui uždavus klausimą pareiškėjui dėl atstovo dalyvavimo teismo posėdžio metu, pareiškėjas nenurodė atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje aplinkybių ir nereiškė prašymo skirti kitą posėdį, suteikiant pareiškėjui galimybę pasirūpinti teisiniu atstovavimu teismo posėdžio metu, kas įrodo, kad pareiškėjo argumentai dėl nesuteikimo galimybės būti tinkamai atstovaujamam nagrinėtoje byloje yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir nepatvirtina pareiškėjo proceso teisių pažeidimo.
16.5. Pareiškėjas nuolat teikia skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų, yra kvalifikuotas teisininkas, turintis 29 metų darbo teisės srityje stažą, todėl jam procesinės teisės yra gerai žinomos.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
17.1. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, Centras yra Registro tvarkytojas ir duomenims Registre apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą patikslinti nereikėjo NŽT sprendimo, nes tokią teisę ir kartu ir pareigą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai (Nuostatų 8 punktas).
17.2. Centro 2021 m. balandžio 27 d. rašte pateikta nuomonė dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą mokėjimo pareiškėjui ir ši nuomonė pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.
17.3. Įvertinus teismo sprendimo turinį, akivaizdu, kad teismas sprendime pasisakė dėl visų esminių argumentų, tinkamai motyvavo sprendimą ir savo sprendimą pagrindė teisės aktų nuostatomis.
17.4. Pareiškėją byloje atstovauja advokatas ir pagal ABTĮ 48 straipsnio 3 dalį procesiniai dokumentai siunčiami atstovui per EPP. Pareiškėjo nurodytoje civilinėje byloje aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į nagrinėjamoje administracinėje byloje nurodytas aplinkybes.
17.5. Teismas, nagrinėdamas bylos nuotoliniu būdu, nepažeidė proceso normų. Teismui, išsiuntus pranešimą apie posėdį nuotoliniu būdu, nei pareiškėjas, nei jo atstovas advokatas nepateikė prieštaravimų dėl teismo posėdžio formos ir neprašė bylą nagrinėti ne nuotoliniu būdu (pareiškėjui ir kitiems proceso dalyviams atvykus į Teismą). Tokio prašymo pareiškėjas neteikė ir teismo posėdžio metu, nors pareiškėjui teismo posėdžio pradžioje buvo sudarytos galimybės pateikti prašymus.
17.6. 2021 m. vasario 18 d. per EPP pareiškėjo advokatui T. U., Centrui ir NŽT buvo pateiktas šaukimas dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-720-809/2022. Šaukime, pateiktame pareiškėjo atstovui, buvo nurodytos proceso dalyvių procesinės teisės. Vadovaujantis ABTĮ 48 straipsnio 3 dalimi, šaukimą pareiškėjui turėjo įteikti advokatas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atvyko į teismo posėdį (prisijungė prie teismo posėdžio), abejoti, kad šis šaukimas nebuvo pateiktas pareiškėjui, pagrindo nėra.
17.7. Teismas neturi pareigos aiškintis, kodėl į teismo posėdį neatvyko pareiškėjo advokatas. Teismo posėdžio metu teisėjai paklausus, ar pareiškėjo advokatas nedalyvaus teismo posėdyje, pareiškėjas nurodė, kad, jeigu neprisijungė, tai nesijungs (teismo posėdžio įrašas nuo 2 min. 13 sek. iki 2 min. 23 sek.).
17.8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) „Dėl Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“ patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų 3.6 papunkčiu (žr. Apeliacinio skundo 33 ir 34 punktus), nors šie Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartai yra rekomendacinio pobūdžio (žr. Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų pirmą pastraipą) ir rengiant teismo sprendimus ar kitus teismo procesinius dokumentus nėra privalomi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimo ir papildomo darbo užmokesčio išmokėjimo.
19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Dėl pirmosios instancijos teismo proceso nedalyvaujant pareiškėjo atstovui
20. Apeliantas J. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą neteisėtai išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teismo posėdžio metu pareiškėjas J. K. dalyvavo, turėjo realią galimybę naudotis visomis procesinėmis teisėmis, bet prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad nedalyvauja jo atstovas nepareiškė. Teisė turėti atstovą yra numatyta viešai paskelbtame ABTĮ ir pareiškėjui žinoma, ypač atsižvelgiant, kad jis yra profesionalus teisininkas dalyvaujantis eilėje bylų administraciniuose teismuose. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad apelianto atstovui, naudojantis EPP įteiktas pranešimas apie būsimą teismo posėdį. Jis prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms teismas nenustatė procesinės teisės normų pažeidimų pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant pirmosios instancijos teismo procese.
Dėl pareiškėjo J. K. teisės gauti papildomą priedą už tarnybą tinkamai apskaičiavus tarnybos Lietuvos valstybei stažą
21. Dėl apelianto argumentų susijusių su stažo apskaičiavimu, visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Taigi, pareiškėjas, siekiantis palankaus teismo sprendimo, turi įrodyti, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti. Pareiškėjo J. K. kreipdamasis į teismą, be kita ko, prašė prie jo stažo pridėti 2 metus ir 2 mėnesius, perskaičiuoti ir papildomai išmokėti 2 procentus už stažą. Taigi, pareiškėjas gina savo subjektinę teisę į papildomą tarnybos stažą Lietuvos valstybei ir su tuo susijusias papildomas darbo užmokesčio sumas. Taigi, teismas turi vertinti, ar byloje įrodyta, kad atsakovai pažeidė paminėtas teises.
22. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą ir apeliacinės instancijos teismas dėl pareiškėjo argumentų, nesusijusių su jo konkrečiomis subjektinėmis teisėmis, nepasisakys.
23. Iš pirmosios instancijos teismo argumentų seka, kad teismas atmetė pareiškėjo J. K. argumentus, kad tarnybos laikotarpis TSRS ginkluotose pajėgose gali būti įtrauktas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs teismui pateiktus įrodymus ir šalių argumentus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
24. Valstybės tarnautojo stažo skaičiavimo taisyklės yra išsamiai numatytos VTĮ 47 straipsnyje. Pažymėtina, jog minėtame straipsnyje nurodytas baigtinis valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo laikotarpių sąrašas. Iš šio straipsnio nuostatų seka, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaityti tik laikotarpius nuo 1990 m. kovo 11 d. ir tik einant valstybės tarnautojo pareigas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tarnybos Lietuvos valstybei stažas nėra tapatus vidaus tarnybos stažui ir yra reglamentuojamas skirtingais teisės aktais. Pareiškėjo nurodomas Statutas Valstybės tarnautojo stažo skaičiavimo nereglamentuoja. Taigi nėra teisinio pagrindo įskaityti tarnybos laikotarpį TSRS ginkluotose pajėgose į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atitinkamai apeliantas J. K. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu ir neįrodė, kad jis turi subjektinę teisę į ilgesnį ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir su tuo susijusias papildomas pinigines sumas.
Dėl procedūrinių pažeidimų administracinės procedūros metu
25. Iš apelianto J. K. procesinių dokumentų seka, kad jis mano, kad jo reikalavimai turi būti patenkinti dėl to, kad atsakovai Centras ir NŽT netinkamai vykdė administracinės procedūras, be kita ko, nesivadovavo formaliais Valstybės tarnautojų registro duomenimis, pažeisdami kompetenciją sprendė klausimus dėl pareiškėjui darbo užmokesčio, pareiginės algos ir jo priedo dydžio mokėjimo.
26. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ 2.1 papunktyje yra nustatyta, kad Centrui pavedama centralizuotai atlikti šio nutarimo 1.1-1.3 papunkčiais patvirtintuose sąrašuose nurodytų valstybės biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir (arba) personalo administravimo funkcijas (2019 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1253 redakcija). Taigi, minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos personalo administravimo funkcijas centralizuotai atlieka Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, t. y. Centrui pavesta skaičiuoti NŽT valstybės tarnautojų tarnybos stažą. Taigi, atsakovas Centras turėjo kompetenciją parengti Raštą.
27. Papildomai teismas pažymi, kad ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjo J. K. tarnybos laikotarpio TSRS ginkluotose pajėgose įtraukimo į tarnybos Lietuvos valstybei stažą klausimas yra išspręstas objektyviai, visi reikiami duomenys surinkti. Duomenų, kad būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nėra. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie formalaus pobūdžio pažeidimus nepaneigia galutinės išvados, kad tarnybos laikotarpis TSRS ginkluotose pajėgose negali būti įtrauktas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nes to nenumato VTĮ 47 straipsnis. Kiti pareiškėjo J. K. argumentai dėl Valstybės tarnautojų registro neturi reikšmės šios bylos baigčiai ir dėl jų teismas nepasisako.
28. Apeliantas J. K. mano, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, nes ne dėl visų procedūrų ir jo argumentų teismas pasisakė. Šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain).
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009). Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, mano, kad teismas atsakė į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus ir jis neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, sprendime išdėstė argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, todėl papildomai jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę ir priėmė pagrįstą sprendimą.
30. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.