- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-09-16
- Bylos Nr.
- 1-1156-716/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00009-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- J. T.
- Kaltinamasis
- S. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorams Agnei Stankevičiūtei, Gediminui Juknai, nukentėjusiajai J. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vievyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vievis, Trakų r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. 2013-01-01 apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,53 promilių girtumas), namuose (duomenys neskelbtini), Vilnius, konflikto metu su nukentėjusiąja sugyventine J. T., tyčia pargriovė ją ant grindų ir gulinčiai tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, jos galvą daužė į grindis, tokiu būdu iš viso sudavė nemažiau kaip 16 smūgių, ją smaugė, padarydamas nukentėjusiajai J. T. poodinės kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, veido kairėje pusėje skruostikaulio lanko projekcijoje, kaklo dešinėje pusėje, krūtinės kairėje pusėje, nugaros kairėje pusėje peties srityje, kairio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kairio dilbio apatiniame trečdalyje-riešo išoriniame-nugariniame paviršiuose, dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinio žasto vidurinio-apatinio trečdalių riboje užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio apatinio trečdalio-riešo priekiniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I-II –o delnakaulių artimųjų galų projekcijoje, kairio klubo srityje, dešinio sėdmens vidurinėje dalyje, dešinio sėdmens apatinėje dalyje, kairės šlaunies vidurinio-apatinio trečdalių riboje užpakaliniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje blauzdikaulio šiurkštumos projekcijoje, kairės blauzdos apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje 5-o pirštakaulio bei 5-4 –o padikaulių tolimųjų galų projekcijoje, dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje blauzdikaulio šiurkštumos projekcijoje, dešinės blauzdos viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, taip nežymiai sutrikdė J. T. sveikatą.
S. V. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad grįžo namo pavedžiojęs šunį. Buvo su draugais susitikęs, kol šunį vedžiojo, išgėrė. Nekonfliktavo, virtuvėje žiūrėjo televizorių. Po to pakilo į viršų, kur J. T. miegojo skaudančia galva. J. T. liepė važiuoti namo, kadangi jis buvo išgėręs. Jis nusileido į apačią, pradėjo į maišus dėtis daiktus. J. T. nusileido į apačią, suplėšė maišus, išmėtė daiktus, ištraukė kompiuterį, ištraukė dokumentus su segtuvu, bandė juos suplėšyti. Tada jis paėmė jos rankinę, iš rankinės vėliau paėmė jam priklausančio automobilio dokumentus. Ji pribėgo, įkišo ranką į kišenę, norėjo ištraukti raktelius. Jie nusviro. Kai J. T. baigė muistytis, jis ją paleido. Ji pareiškė, kad skambins į policiją, pasakė, kad pasakys policijai, kad įrodys, kad jis ją puolė, kad sumušė. Jis vėl pradėjo dėtis daiktus. Grįžo J. T., ištraukė iš stalčiaus kočėlą, sudavė jam, ko pasekoje buvo sulaužyti šonkauliai. Tada ši išėjo. Po to atsirado jos tėvas, kuris įbėgęs į namus griebė jam už krūtinės, suplėšė marškinaičius, daužė per nugarą. J. T. išmetė jam piniginę su dokumenatais ir išmetė striukę. Policininkų akivaizdoje J. T. pateikė dokumentus. Dingo transporto priemonės registracijos liudijimas. J. T. jo veidą buvo apdraskiusi ir praskėlusi lūpą. Kai J. T. įkišo ranką jam į džinsų kišenę ištraukti raktus, jie nugriuvo. J. T. muistėsi, įsikišo jo pirštą į burną ir kando. Tada jis dilbiu užspaudė už smakro, kad nesikandžiotų. Prispaudė ją keliu. J. T. kojom muistėsi, tada jis rankom kojas prispaudė. Kai ji įkando, jis prispaudė šios smakrą. Ji prieš tai jį primušė, praskėlė rankom lūpą, apdraskė veidą. Jis paleido J. T., kai ši nurimo.
Nukentėjusioji J. T. teisme parodė, kad sausio 1 dieną iš ryto dukrą išvežė į oro uostą. Grįžusi atsigulė, nes blogai jautėsi, buvo padidėjęs spaudimas, užmigo. Prabudo, nes S. V. kažką bumbėjo. Pajautė alkoholio kvapą. Paprašė, kad šis rinktųsi daiktus ir važiuotų pas mamą, nes alkoholio pavartojęs šis būna agresyvus. Jam prasidėjo pykčio priepuoliai, nusileidęs į pirmą aukštą griebė rankinę. Ji laikė rankinę, jis ją bloškė, daužė. Ją pargriovė kambaryje, laikydamas už plaukų trankė pakaušį. Jis atiminėjo tą pačią rankinę, kurią ji sugebėjo laikyti. Jis ją smaugė, sakė, kad užmuš, kad jis neturi, ką prarasti. Po to, iš rankinės išmetė dokumentus, dar kažkokius daiktus. Kai ją smaugė, ji bandė jį atstumti. Nutrūko grandinėlė. Marškinėlių sagos galėjo ištrūkti. Ją smaugė labai stipriai. Jis atsisėdo ant jos, kojomis apžergęs smaugė. Ji veidą jo apdraskė stumdama nuo savęs. Ji atidarė stalčių, išsitraukė kočėlą. Jis išbėgo iš svetainės, atėmė kočėlą iš jos ir pasakė, kad pats sudaužys ją su kočėlu. Ji paėmė telefoną skambinti policijai. Jis iš jos atėmė ir telefoną, ir akinius. Tuomet ji išbėgo pas kaimynus, paprašė, kad iškviestų policiją. Kaimynė pažadėjo, kad iškvies. Ekipažas neatvažiavo. Po to kaimynė pasakė, kad nekvietė policijos, kad nenori kištis, bet paskambino tėvui. Ji nusileido žemyn, kad jis nepaimtų jos daiktų. Pirmiausia dėl rankinės vyko susistumdymas. S. V. ją nustūmė iš virtuvės į svetainę, kambaryje pargriovė ant žemės, atsisėdo ant jos apžergęs, ją smaugė rankomis atsisėdęs ant jos. Kai ji gulėjo ant žemės, jis rankom galvą į grindis daužė. Ją kojom spardė. Ji buvo pargriaunama ant žemės, plėšiama rankinė. Tuomet jau kuomet gerokai buvo prismaugta, atsikėlė, susirinko rankinę ir ėjo iš kambario. Buvo vėl nustumta. Einant į virtuvę buvo ant žemės parblokšta. Tuomet ir rankomis ją daužė ir dar buvo parkritusi virtuvėje.
Liudytojas P. J. teisme parodė, kad buvo išeiginė. Suskambo telefonas. Moteriškas balsas prisistatė ir pasakė, kad su J. kažkas atsitiko. Tada jis paskambino vyresnei dukrai, kad atvažiuotų prie žmonos jį pakeisti. Jis nuvažiavo į sodą. Atvažiavus J. stovėjo lauke, kaklas buvo mėlynas. Ši pasakė, kad pasmaugti ją norėjo S., kad neina į vidų, nes jis ją užmuš. Jis užėjęs pasakė “S., būk geras, išeik”. Šis sakė, kad niekur neis. Jis tada paėmė už rankos ir jį vedė. Abu tampėsi. Kiek jėgų turėjo išsitraukė S. per verandą. Šis kelis kartus užsimojo, bet nieko nepadarė. Paskambino policijai, policija greitai atvažiavo. Dukra prašė policininkų, kad S. atiduotų telefoną ir akinius. Šis telefoną atnešė, kai policininkai pasakė. Dukra S. striukę padavė, policija šį išsivežė. Kaltinamasis buvo išgėręs, bet negirtas. Jautėsi kvapas.
Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad surašo tarnybinius pranešimus apie situaciją. Įvykių buvo ne vienas, tai negali atsiminti. Papildomai nepamena nieko. Tarnybiniame parašyta, ką matė įvykio vietoje, tą parašė.
Liudytoja R. V. teisme parodė, kad sausio 1 dieną apie 14.30 paskambino brolis, paprašė atvažiuoti. Autobuse paskambino broliui. Atsiliepė pareigūnas ir pasakė, kad šis vežamas į policijos komisariatą. Ten nuvykus tyrėjas pasakė, kad brolį paleis tik ryte. Pasitarus su mama nusprendė nuvažiuoti pas J. T.. Nuvykusi buvo verandoje, kur buvo sumesti brolio daiktai. Nukentėjusioji neatrodė sumušta, pasakė, kad rankas skauda, kad skauda pakaušį, kad yra guzas. Kitą dieną paskambino iš komisariato tyrėja ir pasakė, kad brolį paleidžia. Ji nuvažiavo prie komisariato. Brolis buvo visas apdraskytas. Brolis parašė pareiškimą ir gavo nukreipimą į teismo medicinos ekspertizę. Ji su J. T. susirašinėjo SMS žinutėmis, kad grąžintų drabužius. Brolis jai konkrečiai nesakė, kas įvyko. Sakė, kad susistumdė, susibarė. J. T. sakė, kad Sigitas ją sumušė. Ant S. kaklo matėsi smaugimo žymės.
Liudytoja V. Š. teisme parodė, kad nukentėjusioji atbėgo pas juos į kiemą, paskambino į duris ir pasakė, kad ją ruošiasi “užbaladoti”. Ši paprašė paskambinti policijai ir pasakė, kad iš jos atėmė telefoną. Ši buvo apsiverkusi. Kažkokių žymių, kad sumušta, apdraskyta, ji nematė. Po kažkurio laiko ji vėl atbėgo antrą kartą, paklausė, ar jie paskambino policijai. Ji padavė šiai telefoną. Nukentėjusioji pati skambino į policiją ir išėjo. Pirmą kartą, kai ši paprašė paskambinti policijai, ji su vyru nusprendė skambinti ne policijai, o nukentėjusiosios tėčiui, su kuriuo bendraudavo. Susižinojo iš kaimyno tėčio telefoną ir paskambino. Po kurio laiko J. atbėgo ir tada ji davė telefoną šiai pačiai paskambinti. Jolanta skambino į policiją, prisistatė vardu pavarde ir pranešė, kad vyksta konfliktas, kad ją muša. Po kažkiek laiko policija atvažiavo. J. T. sakė, kad vyras, ar sugyventinis, ar draugas ją muša.
Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad pas juos nukentėjusioji paprašė paskambinti policijai. Jie paskambino jos tėvui. Atbėgo antrą kartą ir paprašė telefono. Pati paskambino į policiją ir tuo baigėsi. Jis atidarė duris nukentėjusiajai. Ši buvo su chalatu, apsiverkusi. Tėtį jie geriau pažįsta, tai šiam ir paskambino. Patys nenorėjo skambinti policijai. Antrą kartą, kai atėjo, tai nukentėjusioji pati skambino policijai. Jis nepamena, ką ši sakė policijai paskambinusi.
Iš J. T. protokolo - pareiškimo matyti, kad 2013-01-01 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje S. V. ją spardė kojomis ir mušė rankomis, smaugė, ji pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 12).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad pareigūnam 2013-01-01 atvykus į (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nustatyta, jog S. V. smurtavo pieš sugyventinę, ją smaugė, tampė už rankų, spardė. Ant nukentėjusiosios kūno užfiksuoti nubrozdinimai rankose ir kakle (1 t., b. l. 12-15).
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad J. T. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, veido kairėje pusėje skruostikaulio lanko projekcijoje, kaklo dešinėje pusėje, krūtinės kairėje pusėje, nugaros kairėje pusėje peties srityje, kairio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kairio dilbio apatiniame trečdalyje-riešo išoriniame-nugariniame paviršiuose, dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinio žasto vidurinio-apatinio trečdalių riboje užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio apatinio trečdalio-riešo priekiniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I-II –o delnakaulių artimųjų galų projekcijoje, kairio klubo srityje, dešinio sėdmens vidurinėje dalyje, dešinio sėdmens apatinėje dalyje, kairės šlaunies vidurinio-apatinio trečdalių riboje užpakaliniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje blauzdikaulio šiurkštumos projekcijoje, kairės blauzdos apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje 5-o pirštakaulio bei 5-4 –o padikaulių tolimųjų galų projekcijoje, dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje blauzdikaulio šiurkštumos projekcijoje, dešinės blauzdos viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013-01-01. Nustatyti kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti 22 trauminių poveikių pasekoje (1 t., b. l. 31-33).
Iš akistatos protokolo tarp J. T. ir S. V. nukentėjusioji nurodė jos atžvilgiu naudoto smurto aplinkybes (1 t., b. l. 110-113).
Iš alkotesterio parodymų pažymos matyti, kad 2013-01-01 15.16 val. S. V. nustatytas 1.53‰ girtumo laipsnis (1 t., b. l. 117).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad S. V. naudojo prieš J. T. fizinį smurtą, t. y. būdamas neblaivus konflikto metu su nukentėjusiąja J. T. tyčiniais veiksmais pargriovė šią ant grindų ir sudavė smūgius rankomis bei kojomis, trankė jos galvą į grindis, ją smaugė. S. V. savo kaltę neigę, tačiau pripažino konfliktą ir fizinį kontaktą su nukentėjusiąja, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia visuma kitų duomenų, kuriuos logiškai jungiant vienus su kitais akivaizdūs faktai ir tiesa patvirtina tikrąsias įvykio aplinkybes ir S. V. kaltę dėl to. Nukentėjusiosios parodymai, duoti jos apklausų tyrimo metu ir teisme, taip pat užfiksuoti akistatos su kaltinamuoju metu, atitinka objektyvius duomenis, kurie užfiksuoti tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, medicinos specialistų išvadoje apie jos kūne rastus sužalojimus. Nukentėjusiosios parodymai atitinka ir liudytojų parodymams. Liudytojas P. J. parodė, kad atvykus pas dukrą ši nurodė, kad S. V. norėjo ją pasmaugtu, ant dukros kaklo matėsi smurto žymės. Liudytojas D. P. parodė, kad tarnybiniame pranešime, kuriame nurodė smurto požymius ant nukentėjusiosios kaklo ir rankų, matė atvykęs į įvykio vietą. Liudytojai V. Š. ir V. Š. parodė, kad nukentėjusioji atbėgo pas juos ir paprašė paskambinti policijai nurodydama, kad ją muša vyras (sugyventinis). Liudytoja R. V. parodė, kad nuvykus pas J. T. ši sakė, kad Sigitas ją sumušė. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad S. V. tyčia, t. y. suvokdamas savo veiksmų pavojingą pobūdį, žalingas pasekmes ir norėdamas taip veikti, ką patvirtina jo objektyviai atlikti veiksmai, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tokiu būdu smurtavo prieš šeimos nariui prilyginamą asmenį. Įvertinus šiuos požymius ir tai, kad kaltininkas smurtaudamas nežymiai sutrikdė J. T. sveikatą, teismas pripažįsta, kad S. V. veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (tuo metu galiojusi 2003 07 04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).
Motyvuojamoji dalis
S. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įvertinus jo agresyvų būdą apsvaigimo metu neabejotinai turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui.
Pagrindų atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenujstatė. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. S. V. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. Jis neteistas (1 t., b. l. 128), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 132), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 135), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (1 t., b. l. 137), Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 136), nevedęs, nedirbantis. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. V. laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie privers nuteistąjį kontroliuoti savo elgesį ir tinkamai įgyvendins bausmės paskirtį.
S. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tislujs paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Lt (57,92 Eur) turtinės žalos ir 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 26-28). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Teismas nustatė ir pripažįsta, kad nurodytas ieškinyje padarytos turtinės žalos dydis nebuvo pagrįstas objektyviais įrodymais, juos ieškovė grindė tik savo parodymais, pertraukos metu teismui dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai teismas priverstas J. T. reikalavimą dėl turtinės žalos grįsti tik protingumo ir teisėtumo principais, pripažįstant turtinę žalą kaip išlaidas už vaistus ir prarastą darbo užmokesčio dalį. Remiantis tuo, teismas ieškovės naudai priteisia dalį prašomos turtinės žalos.
Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti ir pagrįsti. Tokiu būdu vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiosios parodymus, medicinos specialisto išvadas ir padaryto sužalojimo pavojingumą teismas nustatė, kad J. T. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Diagnozuotas kūno sužalojimas, taikytas gydymas, jo pobūdis ir trukmė, nukentėjusiosios parodymai ir specialistų išvados patvirtina, kad J. T. dėl sukeltų pasekmių įvykio metu patyrė fizinį skausmą, buvo sutrikdytas jos įprastinio gyvenimo ritmas. Šios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į S. V. nusikalstama veika sukeltas pasekmes (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), į jo kaltės rūšį (tyčia), šalių turtinę padėtį, nukentėjusiosios gydymo trukmę, nenustatytus liekamuosius reiškinius jos sveikatai. Teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad neturtinės žalos įvertinimas 10 000 Lt (2896.20 Eur) suma yra aiškiai per didelis, todėl remiantis jau minėtais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina ir pripažįsta ją kaip atitinkančią 450 eurų sumą.
Tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Vilniaus skyrius) pareiškė civilinį ieškinį dėl 10,26 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 73-82). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl S. V. tyčinių nusikalstamų veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso - 140 straipsnio 1 dalį (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, per pirmus 5 (penkis) bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinais neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. .
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Iš S. V. priteisti J. T. naudai 29 (dvidešimt devynis) eurus turtinės žalos ir 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 10,26 eurų (dešimt eurų dvidešimt šešis eurocentus) turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.