Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2021-12-10 sprendimą Nr. 21-IL-20-03373-e „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti A. Š. 2021-11-10 prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Skunde nurodė, jog skundžiamas sprendimas grindžiamas aplinkybe, jog prieš 18 metų Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003-09-12 nuosprendžiu pareiškėjui už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta 2 500 Lt bauda, kurią pareiškėjas sumokėjo 2003-09-12.

Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020-06-05 priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2O2O „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, ir kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarime taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas, iki įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos privalės vadovautis, be kita ko, šio įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į nusikaltimą padariusiojo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, ir turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020-06-05 nutarimu ir įvertinti individualią pareiškėjo situaciją, t. y. atsižvelgti į pareiškėjo, praeityje padariusio nusikaltimą, asmenybę, jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020-06-05 nutarime pateiktais išaiškinimais, yra formalus, jame nėra pasisakyta dėl aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, tačiau jam laisvės atėmimo bausmė nebuvo paskirta, paskirta 2 500 Lt bauda.

Pažymėjo, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjo padarytoje nusikalstamoje veikoje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi. Be to, minėtame 2003 m. rugsėjo 12 d. nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką gindamasis (nustatyta, kad nukentėjusysis pirmas užpuolė pareiškėją), tačiau jis peržengė būtinosios ginties ribas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui skirta švelnesnė bausmė, nei numatyta inkriminuotos veikos sankcijoje, t. y. skirta bausmė – 2 500 Lt bauda.

Be to, atsakovas nevertino pareiškėjo asmenybės nei nusikalstamos veikos padarymo metu, kai jam buvo 28 metai, nei šiuo metu, kai pareiškėjui yra 46 metai.

Pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 4 d. dirba UAB „ (duomenys neskelbtini) “ vairuotoju-ekspeditoriumi. Jo darbas susijęs su materialaus turto (prekių) gabenimu, pareiškėjas siekia įgyti ginklą asmeniniam saugumui darbo metu. Nuo 2003 metų, kuomet buvo nuteistas, pareiškėjas nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka. Po nusikalstamos veikos padarymo pareiškėjas sukūrė šeimą: 2005 m. spalio 1 d. susituokė, 2008 m. rugsėjo 28 d. susilaukė dukters. Pareiškėjas yra teigiamai charakterizuojamas tiek Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Dotnuvos seniūno, tiek darbdavio. Todėl prieš 18 metų nutikęs įvykis, po kurio pareiškėjui nebuvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, lėmė teigiamus pokyčius pareiškėjo gyvenime – jis suprato savo veiksmų neigiamus padarinius, prisiėmė atsakomybę ir nebekelia jokios grėsmės visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Atsakovas visų šių aplinkybių nevertino, dėl to priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Kauno AVPK VTV Licencijavimo skyriuje 2021-11-10 gautas pareiškėjo prašymas Nr. 21-G-20-08400-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui gali būti neišduodamas, vadovaujantis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), III skyriaus nuostatomis, atlikti patikrinimai ir nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003-08-22 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 2 500 Lt bauda, kurią pareiškėjas sumokėjo 2003-09-12. LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.

Pareiškėjas skunde teigia, kad policijos sprendimas grindžiamas Įstatymo nuostata, kurią Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarime Nr. KT103-N7/2020 pripažino prieštaraujančia konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarimu Nr. KT103-N7/2020 pripažino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, ir pripažino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarime Nr. KT103-N7/2020 pažymėjo, jog „pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, pagal kurias teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami; Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami“.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 6 straipsnyje nustatyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pakeitimai, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. Iš šios teisės normos matyti, kad reikalavimas neišduoti / panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, esant nagrinėjamai sąlygai, yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo. Atmestini ir pareiškėjo skundo argumentai, jog policija nevertino pareiškėjo teigiamų gyvenimo pokyčių, kadangi dėl šių aplinkybių buvimo įstatymai nenumato teisės į šaunamąjį ginklą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021-12-10 sprendimo Nr. 21-IL-20-03373-e „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjas prašė įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti jo 2021-11-10 prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu sprendimu iš esmės motyvuoja tuo, kad vienos nusikalstamos veikos padarymas prieš 18 metų, nesant kitų objektyvių duomenų apie galimą pareiškėjo grėsmę kitų asmenų ar visuomenės saugumui, negali būti kliūtimi turėti ginklą visam likusiam gyvenimui, taigi atsakovo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020-06-05 nutarimo Nr. KT103-N7/2020 išvadoms.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas pateikė atsakovui 2021-11-10 prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas ginčijamu sprendimu, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Atsakovas ginčijamą sprendimą argumentavo tuo, jog Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003-09-12 nuosprendžiu pareiškėjui už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, paskirta 2 500 Lt bauda, kurią pareiškėjas sumokėjo 2003-09-12, tačiau LR BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta sankcija – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Aprašo VIII skyriaus 55–57 punktais, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduotas.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003-09-12 nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam paskirta 2 500 Lt bauda, kurią pareiškėjas sumokėjo 2003-09-12.

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atsisakymą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus grįsdamas vienintele faktine aplinkybe – Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003-09-12 nuosprendžiu ir teisiniu pagrindu – Įstatymo (2021-04-29 redakcija, įsigaliojusi 2021-05-05) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarimu Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ visų pirma pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019-06-27 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarime, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu – įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, – siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarime taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, ir konstatavo, jog Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarime taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas, iki įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019-06-27 redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019-06-27 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusiojo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamą sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus grindė naujos redakcijos Įstatymo (2021-04-29 redakcijos, įsigaliojusios 2021-05-05) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis. Įvertinus naujos redakcijos Įstatymo (2021-04-29 redakcija, įsigaliojusi 2021-05-05) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, matyti, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. Taigi naujos redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatose iš esmės taip pat įtvirtintas neterminuotas draudimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų ir nėra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas, nei Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, kuriuose taip pat buvo įtvirtintas neterminuotas draudimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų. Pagal Naujos redakcijos Įstatymo (2021-04-29 redakcija, įsigaliojusi 2021-05-05) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nesudaroma galimybė praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams.

Atsižvelgus į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pirmiau minėtame 2020-06-05 nutarime konstatavo, jog teisinis reguliavimas tiek, kiek jame nurodyti asmenys visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir tai, kad negalima tokia situacija, kai dėl praeityje padaryto nusikaltimo iš fizinio asmens visam laikui atimama teisė įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, konstatuotina, jog atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020-06-05 nutarimą ir neargumentavo, kokiu būdu prieš 18 metų pareiškėjo atlikta neteisėta veika gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Taigi, atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino individualios pareiškėjo situacijos, taip pat dėl pareiškėjo priimto Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003-09-12 nuosprendžio motyvų, tai, kad nors ir pareiškėjas pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tačiau jam paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, t. y. 2 500 Lt bauda, kurią pareiškėjas sumokėjo 2003-09-12, taip pat neatsižvelgė ir nevertino, jog po nusikalstamos veikos padarymo, nuo 2003 metų, pareiškėjas nėra baustas administracine tvarka ir teistas.

Atsakovas ginčijamame sprendime nepagrindė ir nenurodė kitų duomenų, kurių pagrindu pagrįstai būtų galima spręsti, jog pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pirmiau minėtas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003-09-12 nuosprendis negali būti laikomas vienintele charakterizuojančia aplinkybe, patvirtinančia pareiškėjo keliamą grėsmę sau ir visuomenei, neįvertinus kitų individualių aplinkybių, charakterizuojančių pareiškėją.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų pagrįsti individualų administracinį aktą objektyviais duomenimis (faktais), todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.). Skundžiamas sprendimas naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-11-10 prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021-12-10 sprendimą Nr. 21-IL-20-03373-e „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“.

Įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti A. Š. 2021-11-10 prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.