Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-462-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-27
Bylos Nr.
1A-97-462-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Valentinienė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
Nuteistasis
K. K.
Civilinis ieškovas
J. R., V. R.
Civilinis atsakovas
UAB „BTA DRAUDIMAS“
Nukentėjusysis
J. R.
Advokatai
Algirdas Platauna

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-462/2008

Teisėjas Robertas Povilaitis (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. kovo 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Jolantai Šiaučiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajam K. K.,gynėjui advokatui Algirdui Plataunai,nukentėjusiajai civilinei ieškovei J. R., V. R.,

civiliniams atsakovams UAB „BTA DRAUDIMAS“ atstovui Jevgenijui Krochmaliui, Remeikio įmonės atstovui Petrui Remeikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-12-10 nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda, sumokant ją per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Iš nuteistojo K. K. priteista nukentėjusiajai J. R. 350 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 2 d., apie 14 val. 30 min., Šilutės rajone, Gorainių kaime, kelio Šilutė–Šilalė, 17-ame kilometre, jis vairuodamas automobilį ,,Iveco 190-26“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „SEB VB Lizingas“, kuriuo naudojasi P. Remeikio įmonė, pažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimą, tai yra kelyje, kur važiavimo kryptimi yra viena eismo juosta, sukdamas į kairę, nedavė kelio tuo metu priešpriešine eismo juosta lenkimo manevrą vykdžiusiam, iš paskos judėjusiam automobiliui „Volkswagen Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. R., dėl to minėtos kelių transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykio metu automobiliu „Volkswagen Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiai J. R. buvo padarytas nesunkus, o V. ir E. R. bei R. M. – nežymūs sveikatos sutrikdymai.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde civilinė ieškovė J. R. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-12-10 nuosprendžio dalį ir priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, turtinę ir neturtinę žalą priteisiant iš P. Remeikio įmonės. Apeliaciniame skunde civilinė ieškovė nurodo, kad nusikaltimu jai padarytos sveikatos sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės, nes jas jaučia iki šiol. Sutinka, kad teismas turėjo sumažinti neturtinės žalos dydį, tačiau nepagrįstai ją sumažino dešimt kartų, todėl netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. Civilinė ieškovė teigia, kad nuteistasis nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, jos neatsiprašė, nesidomėjo jos ir jos vaikų sveikatos būkle. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 str. 2 d. nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, todėl šiuo atveju jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti K. K. darbdavys, tai yra P. Remeikio įmonė.

Nuteistasis K. K. atsikirtime į civilinės ieškovės J. R. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir nurodo, kad teismo nuosprendžiu jam paskirta bauda ir J. R. 350 Lt turtinei bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti priteista suma, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, jam yra didelė, kadangi nekilnojamojo turto neturi, o darbo užmokestis yra ne didesnis kaip 1225 Lt per mėnesį.

Civilinė ieškovė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Civilinės ieškovės J. R. apeliacinis skundas tenkintinas. Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-12-10 nuosprendis keistinas, nes netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą – neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę.

Įvertinus aptartų kriterijų visumą, atsižvelgus į tai, jog nukentėjusioji J. R. eismo įvykio metu patyrė stresą, dėl patirtos stuburo traumos apie mėnesį buvo nedarbinga, jautė ir tebejaučia skausmą, nepatogumą. Atsižvelgiant ir į tai, kad autoįvykio metu nukentėjo 3 nepilnamečiai V. ir E. R. bei R. M., padaryti jiems nežymūs sveikatos sutrikdymai, kad J. R. išgyveno ir dėl nukentėjusiųjų vaikų sveikatos, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios J. R. apeliacinio skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo padidinimo pagrįstas, todėl J. R. apylinkės teismo priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas padidinamas iki 10000 Lt (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.).

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis K. K. autoįvykio metu dirbo vairuotoju P. Remeikio įmonėje ir vykdė jam pavestas darbines vairuotojo pareigas. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino P. Remeikio įmonės savininkas. K. K. autoįvykio metu vairavo automobilį ,,Iveco 190-26“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi P. Remeikio įmonė, o P. Remeikio įmonė 2005-11-02 buvo sudariusi Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su draudimo įmone UAB „BTA DRAUDIMAS“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 str. 1 d. nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

Spręsdamas klausimą, iš kurios – UAB „BTA DRAUDIMAS“ ar P. Remeikio įmonės – ši neturtinė žala nukentėjusiajai turi būti priteista, teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, galiojusiu nusikalstamos veikos padarymo metu, Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi tarp P. Remeikio įmonės ir UAB „BTA DRAUDIMAS“ (t. 1, b. l. 99-100).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1014 str. 3 d. nurodyta, kad draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu žala gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalą asmens kaltės.

Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlyginamos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Draudimo pasekmė – asmuo, padaręs savo veiksmais žalą nukentėjusiajam, turi teisę reikalauti, kad šią žalą atlygintų draudimo įmonė (draudikas). Civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atskomybę kitam asmeniui – žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už žalą atsakingam pagal sutartį.

2004 m. kovo 5 d. Nr. IX-2041 Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų turtui.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą civiliniais atsakovais nepatraukė kaltinamojo K. Klumbio darbdavio P. Remeikio įmonės ir draudimo įmonės UAB „BTA DRAUDIMAS“, dėl to buvo netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-12-10 nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo keistina priteisiant nukentėjusiajai J. R. iš UAB „BTA DRAUDIMAS“ 1726 Lt (500 eurų) neturtinės žalos atlyginimo (2002 m. Nr. 12-417 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir 2002 m. Nr.12-453 Lietuvos banko valdybos nutarimais oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą) ir 8274 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš P. Remeikio įmonės.

2007-12-10 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendyje įsivėlė rašymo klaida – neteisingai nurodytas nuteistojo vardas Konstantinas. Pagal baudžiamojoje byloje esančius įrodymus – Lietuvos Respublikos paso duomenis – nuteistasis yra K. K.. Ši aiški rašymo klaida, padaryta Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-12-10 nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismo ištaisytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 362 str. 3 d., kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-12-10 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-12-10 nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo K. K. priteista nukentėjusiajai J. R. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Priteisti iš civilinių atsakovų UAB „BTA DRAUDIMAS“ 1726 (tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis) Lt, iš P. Remeikio įmonės – 8274 (aštuonis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis) Lt nukentėjusiajai J. R. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Ištaisyti rašybos klaidą. Pripažinti, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-12-10 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas K. K..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėTeisėjai Zigmas PociusRemigijus Preikšaitis