- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-01
- Bylos Nr.
- 1S-76-491/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- A. B.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. B. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų. Šios jam paskirtos bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 30 d., 2/3 paskirtos bausmės laiko suėjo 2023 m. lapkričio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nepatvirtino šio Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B.. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, jog būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo resocializacijos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis A. B. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde jis cituoja socialinio tyrimo išvadoje nurodytas ir jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepakankamai įvertino jo teigiamą iniciatyvą, požiūrį ir pastangas vykdyti rekomenduojamas priemones, susijusias su darbine veikla, socialiniais ryšiais, įsitraukimą vykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teigia, kad jis turi stiprią motyvaciją ir toliau dirbti, laisvėje tęsti integraciją į visuomenę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Saulius Daunoravičius prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas detaliai aptartė tiek teigiamus A. B. asmenybės pokyčius, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, smurtinio elgezio riziką, kriminogeninius veiksnius, nusikalstamo elgesio riziką, visų šių aplinkybių reikšmę sprendžiant klausimą, ar lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Priešingai nei teigiama skunde, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Sutiktina su teismo išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką kol kas dar nėra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Skunde nuteistasis A. B. nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria buvo atsisakyta taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų bylos duomenų – kad jis motyvuotas dirbti ir toliau gyventi nenusikalstamai. Tuo vadovaudamasis nuteistasis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nesutinka su nuteistuoju, kad jo resocializacijos procesas gali būti tęsiamas jam būnant laisvėje.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
9. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo asmens bylos duomenis bei resocializacijos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo A. B. elgesyje stebimi pozityvūs pokyčiai, tačiau tai šiuo metu nesuteikia pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai motyvavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes ir padarė išvadą, kad A. B. taikyti lygtinį paleidimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu nėra pagrindo. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas, neturi pagrindo. Tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Komisijos sprendimas taikyti lygtinį paleidimą pats savaime nesudaro pagrindo teismui priimti vien tik palankų nuteistajam sprendimą. Būtent teismui suteikta teisė, įvertinus visus reikšmingus lygtinio paleidimo taikymui duomenis, spręsti, ar yra pagrindas tvirtinti Komisijos nutarimą.
10. Bylos duomenys patvirtina, nuteistasis A. B. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama žemai. Tačiau vien žema pakartotinio nusikalstamumo rizika nenulemia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam.
11. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti ir asmens byloje esantys duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo A. B. asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nekelia, kadangi nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokėsi, dirba, patvirtinta galimybė jam įsidarbinti laisvėje, turėtų kur gyventi laisvėje, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais bei kita. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse, mokydamasis, dirbdamas jis stengėsi užsiimti prasminga veikla. Nuteistasis nuo 2023 m. birželio 23 d. bausmę atlieka pusiaukelės namuose, toliau dirba, jam 27 kartus buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus ir pažeidimų nefiksuota. Taigi, nuteistojo padėtis, atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas, palengvinta pakankamai.
12. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir neigiamai jo asmenybę bei elgesį apibūdinančius duomenis, kurie rodo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, jog jis daugiau nenusikals. Aplinkybę, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius (statinius ir dinaminius). Nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys statiniai kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, vertindamas nuteistąjį A. B. charakterizuojančius bylos duomenis, pagrįstai nurodė, kad jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos išimtinai buvo smurtinės, o paskutinė – nužudymas, rodo, kad jos sunkėjo. Šiuo metu jis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už nužudymą. Sutiktina, kad nuteistasis negali šių statinių veiksnių pakeisti, eliminuoti, tačiau jie gali būti įvertinti nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje kontekste, vertinant jo mąstymo ir elgesio pasikeitimus ir tokiu būdu spręsti, ar asmuo jau yra pasitaisęs tiek, kad galėtų savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais būdamas laisvėje. Vis dėlto, šiuo metu nuteistojo elgesys nėra pakankamai pakitęs. Tai pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje.
13. Nuteistojo A. B. nuostatos į jam taikomą priežiūrą nėra itin teigiamos, savo kaltės jis iki šiol nepripažįsta. Negana to, per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis 10 kartų pažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, drausmine tvarka baustas penkis kartus (įžūlus elgesys su pareigūnais, teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymas bei necenzūrinių žodžių vartojimas, neleistinų daiktų (telefono) turėjimas, teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas, vardinio asmens ženklo neturėjimas). Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bendraudamas su pusiaukelės namų darbuotojais ir pareigūnais, nuteistasis dažnai būna reiklus, stebimi sunkumai išlaikant pagarbų toną, kai pokalbis krypsta jam nepalankia linkme, nelinkęs įsiklausyti į rekomendacijas, pastabas. Tai rodo, kad jo mąstyme esminių pokyčių neįvyko, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai. Nors nuteistasis A. B. 7 kartus buvo skatintas, jo pažeidimų ir paskatinimų dinamika rodo, kad jo resocializacijos procesas nebuvo nukreiptas nuosekliai tik teigiama linkme. Net ir gaudamas paskatinimus, nuteistasis pažeisdavo įstaigoje nustatytą tvarką. Įvertinus aptartas aplinkybes, matyti, kad nuteistasis išimtinai teigiamo elgesio neišlaiko ilgesnį laiko tarpą, todėl darytina išvada, kad jis, išėjęs į laisvę, gali pakartotinai nusikalsti, o tai prieštarauja probacijos tikslams.
14. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta ir dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie gali mažėti, priklausomai nuo nuteistojo A. B. dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Tai yra: finansiniai sunkumai dėl priteistų teismo ieškinių; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; impulsyvumas; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; konfliktų valdymo įgūdžių stoka; savitvardos sunkumai; nepakankami probleminių situacijų atpažinimas ir savo elgesio pasekmių suvokimas, taip pat tam tikri sunkumai laikantis visuotinai priimtinų normų. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors nuteistasis A. B. deda pastangas siekdamas mažinti kriminogeninius veiksnius (dirba, nebaustas, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse), tačiau jo pastangų mažinant kriminogeninius veiksnius vis dar nepakanka spręsti, kad jis ateityje daugiau nebenusikals. Šią išvadą patvirtina nustatytos aplinkybės atliekant nuteistojo vertinimą, vertinant jo mąstymą ir elgesį. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad esminių pokyčių, galinčių suteikti pagrindą tikėtis, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo nenusikals ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, neįvyko.
15. Nors šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau apygardos teismo, kaip ir apylinkės teismo, vertinimu, turimus finansinius įsipareigojimus dengia nepakankamai. Nuteistasis turi įsipareigojimų, viršijančių 70 000 Eur sumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad savanoriškai skolos nuteistasis nedengia, ji išskaitoma iš darbo užmokesčio. Negana to, nuteistojo teigimu, savanoriškas jam priteistos žalos atlyginimas reikštų jo kaltės už nusikaltimą pripažinimą. Todėl tikėti, kad nuteistasis būdamas laisvėje finansinius įsipareigojimus mažins ir dengs savanoriškai bei sparčiau nėra pagrindo. Šie nuteistojo lėšų tvarkymo ypatumai gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad konfliktų valdymo įgūdžių stoka, savitvardos sunkumai ir nepakankami probleminių situacijų atpažinimas ir savo elgesio pasekmių suvokimas jo elgesiui išlieka itin aktualūs, nes jo anksčiau padaryti nusikaltimai buvo smurtiniai, kilus konfliktams su kitais asmenimis, apsvaigus nuo alkoholio. Įvertinęs tai, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad tiek anksčiau, tiek ir šiuo metu nuteistajam vis dar nustatomi tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso nuo paties asmens elgesio, mąstymo, nors jis jau ilgą laiką atlikinėja bausmę. Todėl apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu turi būti nukreiptas į dinaminių kriminogeninių veiksnių valdymą, kad įrodytų kryptingą, nuoseklų šių riziką valdymą. Kaip matyti, šiuo metu nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad jis jau bausmės atlikimo metu įrodytų realų jo pasirengimą gyventi laisvėje laikantis teisės aktų reikalavimų.
16. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. A. B. neatlikta bausmės dalis (daugiau nei 3 metai), įvertinus ją anksčiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju nustatyti nuteistojo A. B. įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, jo pastangų stoka finansinių įsipareigojimų mažinimui, nepakankamas mąstymo ir elgesio pasikeitimas suteikė pagrindą apylinkės teismui atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi jis neatitiko šioje dalyje nustatytų lygtinio paleidimo taikymui būtinų reikalavimų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.