- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-1297-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Andžej Maciejevski
- Suinteresuotas asmuo
- M. J., A. S., M. M., Varėnos rajono 2-asis notarų biuras, Alytaus
- Pareiškėjas
- A. S., D. S., R. S., S. S.
- Advokatai
- Irmantas Balsys
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Dalis Žilionis Procesinio sprendimo kategorija 34.3.; 34.5.;
102.5.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 14 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. J. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. S., D. S., R. S., S. S. – L. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. J., A. S., M. M. , Varėnos rajono 2-asis notarų biuras, Alytaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Varėnos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai A. S., D. S., R. S., S. S. – L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po senelės M. S. mirties 2008-08-24. Nurodė, kad palikimas į senelės M. S. palikimą atsirado jų tėvui G. S. mirus 2008-08-20. Senelė M. S. buvo priėmusi savo sesers A. M. palikimą, tačiau nespėjo įforminti paveldėjimo teisių. Senelė M. S. testamento nepaliko, todėl palikimas paveldimas pagal įstatymą. Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, o pagal CK 5.12 str., palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą atitinkamai su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš tėvų, kuris būtų įpėdinis ir jie lygiomis dalimis paveldi tą turto dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Palikėjos M. S. vaikai G. S. ir A. S. yra mirę, todėl atstovavimo teise paveldi jų vaikai (palikėjos vaikaičiai) – pareiškėjai. M. S. dukra M. J. notarui yra padavusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Mirus senelei M. S. pareiškėjai nesitikėjo, kad jiems galėtų priklausyti senelės palikimas. 2009 m. sausio mėnesio pradžioje gavo notarės pranešimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo vertintina ne tik aplinkybės, kad terminas buvo praleistas, bet teisinėms pasekmėms reikšmės turinčios priežastys. Sužinoję, kad pareiškėjai turi teisę paveldėti, jie aktyviais veiksmais siekė palikimą priimti ir paveldėti. Pareiškėjų aplaidumo ar neatidumo nėra. Tokios aplinkybės yra svarbios ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-07-17 nutartimi pareiškėjų pareiškimą patenkino iš dalies. Atnaujino A. S. ir D. S. praleistą, CK 5.50 str. 3 d. nustatytą, terminą palikimui priimti po senelės M. S. mirties 2008-08-24, praleidus jį dėl svarbių priežasčių. Nustatė, kad A. S. ir D. S. turi teisę atlikti veiksmus palikimui priimti, po senelės M. S. mirties, per tris mėnesius po nutarties įsiteisėjimo. Pareiškėjų R. S. ir S. – L. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo išskyrė į atskirą bylą. Pareiškėjams R. S. ir S. – L. nustatė terminą iki 2009-09-10 pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ir antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 str.). Pareiškėjams A. S., D. S. atsirado paveldėjimas atstovavimo teise. Pareiškėjai A. S., D. S. palikimą po tėvo G. S. mirties priėmė, kadangi paveldėjimo teises dovanojo kitam asmeniui ir tuo pagrindu buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Pareiškėjai A. S., D. S. dėl svarbios ir pateisinamos priežasties įstatymo nustatytu terminu nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo, kadangi sąžiningai nežinojo aplinkybių dėl palikimo atsiradimo po senelės M. S. mirties. Po M. S. mirties palikėjos vaikaičiai turi teisę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais mirusiam jų tėvui priklausančią palikimo dalį. Teismas motyvavo, kad pareiškėjai A. S., D. S. nežinojo apie tokį paveldėjimo pagrindą aplinkybės yra realios, kadangi jų tėvas G. S. mirė 2008-08-20, o senelė M. S. mirė 2008-08-24. Toks aplinkybių sutapimas dėl mirties laiko, kai pareiškėjai A. S., D. S. nustatytu terminu kreipėsi dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties patvirtina aplinkybes, kad jie buvo pakankamai sąžiningi, rūpestingi ir atidūs. Nagrinėjamu atveju pakankamai sąžininga buvo ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą M. J., kuri nurodė pirmos eilės įpėdinius ir vaikaičius. Įstatymu yra nustatyta, kokie asmenys neturi teisės paveldėti ( CK 5.6 str.). Tokie pagrindai byloje nenustatyti, t.y. nėra pagrindo riboti paveldėjimo teises pareiškėjams A. S., D. S.
Teismas konstatavo, kad pareiškimas pagal pareiškėjų R. S. ir S. – L. pareiškimą neatitinka pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų, o būtent: pareiškimas nėra apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu ( CPK 80 str. 1 d. 2 p., 135 str. 2 d.); pareiškėjai R. S., S. S. - L. nėra atstovaujami nustatyta tvarka, todėl turi teisę pašalinti trūkumus vedant bylą per atstovus arba patys; pareiškėjų R. S. ir S. – L. tėvas A. S. mirė 2000-06-09, todėl pareiškėjai turi pateikti rašytinius įrodymus kas priėmė palikimą po tėvo mirties ( CPK 135 str.1 d. 3 p.). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas pareiškėjams nustatė terminą iki 2009-09-10 pareiškimo trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo M. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Varėnos rajono teismo 2009-07-17 nutartį ir atmesti pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti po M. S. mirties 2008-08-24. Priteisti iš pareiškėjų apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutinka su Varėnos rajono apylinkės teismo išvada, jog A. S. ir D. S. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties. Apeliantės nuomone, pareiškėjai byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad jie dėl objektyvių aplinkybių praleido terminą palikimui priimti. Abu pareiškėjai - A. S. ir D. S. turi aukštąjį išsilavinimą, baigę aukštąsias mokyklas. Todėl teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių, kaip rodančių pareiškėjų neapdairumą, nerūpestingumą, neatidumą, aplaidumą. Nepaneigtos, apeliantės nurodomos aplinkybės, kad jie būdami jauni, aktyvūs, išsilavinę ir darbingi asmenys, visada turėjo galimybę gauti tikrai prieinamą informaciją, liečiančią paveldėjimo klausimus. Pareiškėjų gyvenamosios vietos yra miestuose, jie lankėsi notarų biure dėl paveldėjimo klausimų sprendimo, todėl jie turėjo galimybę konsultuotis su teisininkais, tai pat ir su advokatais bei notarais, tačiau dėl savo nerūpestingumo, neapdairumo to nedarė. Pareiškėjai pripažino aplinkybę, kad žinojo apie savo senelės M. S. mirtį, kad jie dalyvavo jos laidotuvėse. Todėl konkrečiai žinojo, kada atsirado palikimas, ir po to galėjo atlikti aktyvius veiksmus dėl palikimo priėmimo kreipiantis į notarų biurą, tačiau to nedarė, nes nesiekė paveldėti jos turto. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad jie nežinojo apie paveldimą turtą ir galimybę jį paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo - priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir privalo užtraukti atitinkamą sankciją - teisės paveldėti turtą praradimą. Netinkamas įstatymo suvokimas ar nežinojimas, nėra priežastis lėmusi termino praleidimą. Pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių ir kitų svarbių aplinkybių, sutrukdžiusių jiems laiku pasidomėti turtu ir priimti palikimą nustatytais terminais. Apeliantė taip pat nesutinka su priimta teismo nutarties dalimi dėl trūkumų šalinimo dėl pareiškėjų S. S. - L. ir R. S. pareikšto prašymo atnaujinti jiems įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti po M. S. mirties. Iš bylos medžiagos matyti, kad šie pareiškėjai nedalyvavo nei viename teismo posėdyje: nei 2009-06-08, nei 2008-07-16, neteikė byloje jokių paaiškinimų, jų neatvykimo priežastys nėra žinomos. Tai rodo jų visišką nesuinteresuotumą bylos baigtimi, pareiškime išdėstytų reikalavimų tenkinimu. CPK 246 str. 1 d. numato, kad neatvykus į bylos nagrinėjimą ieškovui, ieškinys gali būti paliktinas nenagrinėtu, ar byla sprendžiama iš esmės. Kadangi šie pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimus, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nesidomėjo byla, jų prašymai teismo nutartimi turėjo būti atmesti ar pareiškimas toje dalyje paliktas nenagrinėtu. Teismas, nustatęs terminą trūkumams šalinti ne proceso pradžioje, o baigus bylą nagrinėti pirmoje instancijoje, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nustatytus CPK 7 str.
Atsiliepimas
Pareiškėjai A. S. ir D. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-07-17 nutartį, toje dalyje, kuria buvo nutarta atnaujinti pareiškėjams A. S. ir D. S. terminą palikimui priimti, palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės M. J. bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Pareiškėjų nuomone, teismas išnagrinėjęs visas bylai svarbias aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, o pareiškėjai A. S. ir D. S. buvo pakankamai sąžiningi ir atidūs, todėl jų atžvilgiu terminas palikimui priimti yra atnaujintinas. Apeliantės M. J. teigimu, pareiškėjai turėjo galimybę pasikonsultuoti su notaru dėl galimybės priimti po M. S. mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjai nesutinka su šiuo apeliantės argumentu, nes jis nėra pagrįstas. Kaip buvo nustatyta bei nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, A. S. ir D. S. tėvo palikimo atsisakė savo motinos naudai, todėl pareiškėjai nesigilino į paveldėjimo teisės ypatumus, nuvykę pas notarą pareiškėjai tiesiog atsisakė savo teisių į palikimo dalį. Pareiškėjai nesitikėjo, kad po senelės mirties gali turėti galimybę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai manė, jog neturi teisės paveldėti senelės palikimą, su notaru ar kitais teisininkais nesikonsultavo ir net nesvarstė galimybės konsultuotis dėl galimybės paveldėti po M. S. mirties likusį palikimą. Apie teisę paveldėti pareiškėjai A. S. ir D. S. sužinojo tik gavę Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro pranešimą, kuriuo buvo informuoti, jog terminas palikimui priimti yra praleistas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad notarė L. Muzikevičiūtė apie visus M. S. vaikaičius buvo informuota, be to, pareiškėjų A. S. ir D. S. gyvenamosios vietos buvo žinomos (tai patvirtina 2009-01-09 dienos pranešimas pareiškėjams, kurį pareiškėjai yra gavę), todėl nėra suprantamas notarės delsimas informuoti palikėjus apie atsiradusį palikimą ir teisę jį paveldėti bei pranešimų išsiuntimas jau suėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti. Pareiškėjai tik gavę 2009-01-09 dienos notaro pranešimą, ėmėsi veiksmų palikimui priimti, o tai patvirtina teismo išvadą, kad pareiškėjai buvo pakankamai atidūs, rūpestingi ir sąžiningi. Taip pat pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjai apie teisę į palikimą būtų informuoti anksčiau, jie būtų atlikę visus reikiamus veiksmus palikimui priimti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjai A. S. ir D. S. niekada jokia forma nėra išreiškę noro atsisakyti po senelės M. S. mirties atsiradusio palikimo, visų pirma dėl to, jog nežinojo, jog turi teisę į jį, o iš karto kai tik buvo informuoti apie savo teises pareiškėjai ėmėsi visų būtinų veiksmų palikimui priimti.
Pareiškėjai R. S. ir S. S. – L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-07-17 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėjų nuomone, teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu priėmė sprendimą atnaujinti įstatymų nustatytą praleistą terminą A. S. bei D. S. palikimui priimti po senelės M. S. mirties. Teismas pagrįstai nustatė, jog pastarieji įstatymu nustatytu terminu nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo, kadangi sąžiningai nežinojo aplinkybių dėl palikimo atsiradimo po senelės mirties. Atskirojo skundo dalyje, kuriame apeliantė nesutinka su teismo nutarties dalimi dėl trūkumų šalinimo, nustatyto pareiškėjams R. S. bei S. S. - L., nurodo, jo pareiškėjai nedalyvavo teismo posėdyje, neteikė jokių paaiškinimų, jų neatvykimo priežastys į teismo posėdį nėra žinomos ir kt., todėl teismas turėjo atmesti jų prašymą arba palikti pareiškimą nenagrinėtu. Tokie apeliantės argumentai pareiškėjų nuomone yra nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjai teismo posėdžiuose negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas R. S. buvo išvykęs, o pareiškėja S. S. - L. gyvena JAV. Be to, pareiškėjų dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas (CK 443 str.). Teismas, nustatęs trūkumus, kurie yra išvardinti nutartyje pagrįstai davė terminą jiems pašalinti. Šiuo metu yra sudarytos atstovavimo sutartys dėl tinkamo pareiškėjų atstovavimo, sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis, surinkti rašytiniai įrodymai apie palikimo priėmimą po pareiškėjų tėvo A. S. mirties. Visi šie dokumentai ruošiami pateikti teismui. Visos minėtos aplinkybės rodo, jog pareiškėjai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir tam išnaudoja visas įstatymo nustatytas galimybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-08-24 mirė M. S., testamento turtui paveldėti nepaliko. Prieš kelias dienas iki M. S. mirties, t.y. 2008-08-20, mirė palikėjos sūnus ir pareiškėjų tėvas G. S. Kaip nurodo pareiškėjai A. S. ir D. S., jie atsisakė tėvo palikimo savo motinos naudai ir visiškai nesitikėjo, kad po senelės mirties gali turėti galimybę paveldėti kartu su pirmosios eilės įpėdiniais. Byloje nėra duomenų, kad pirmos eilės įpėdiniai būtų informavę pareiškėjus apie po M. S. mirties atsiradusį palikimą, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų jo atsisakę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjai elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo pačių aplaidumo. Trijų mėnesių terminas, per kuriuos asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl tikėtina, kad pareiškėjai dėl susiklosčiusių aplinkybių nesuspėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Be to, pareiškėjų praleistas terminas nėra nepagrįstai ilgas, todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pareiškėjams atnaujino terminą palikimui priimti (CPK 78 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens M. J. teisėtus interesus. Tokias aplinkybes ji turėjo įrodyti (CPK 178 str.), tačiau jokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises.
Suinteresuoto asmens M. J. atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad pareiškėjų S. S. – L. ir R. S. prašymas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo turėjo būti atmestas ar pareiškimas toje dalyje paliktas nenagrinėtas, nesvarstytini apeliacinės instancijos teisme, kadangi ši nutarties dalis negali būti apeliacinio apskundimo objektu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė reikšmingas byloje aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-07-17 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Suinteresuoto asmens M. J. atskirąjį skundą atmetus, iš suinteresuoto asmens pareiškėjų A. S. ir D. S. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 443 str. 6 d.). Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjai patyrė 714 Lt dydžio išlaidas advokato Irmanto Balsio, atstovavusio pareiškėjus bylos nagrinėjimo metu, teisinei pagalbai apmokėti, t.y. ši suma buvo apmokėta advokatui už atsiliepimo į suinteresuoto asmens M. J. pateiktą atskirąjį skundą parengimą. Prašymas atlyginti pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktas iki atskirjojo skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei ginčo pobūdį, pareiškėjų advokato atliktus procesinius veiksmus, darytina išvada, jog pareiškėjų prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma (714 Lt) yra objektyvi ir teisingai atlyginanti realiai advokato patirtas darbo (intelekto) ir laiko sąnaudas, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina pilna apimtimi (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.11. p.).
Dėl suinteresuoto asmens M. J. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 22,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus suinteresuoto asmens atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjų A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 714 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat į valstybės biudžetą 22,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.