Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-221-92/2013

Teisėjas Marjan Gerasimovič Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00872-2011-9

2013 m. vasario 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. G. ir D. K. apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu pagal BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, D. K. pripažintas kaltu pagal BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Iš P. G., D. K. ir V. S. priteista po 333,33 Lt N. R. ir Ni. R. išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti atlyginti.

Nuosprendžiu kaltu pagal BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d. pripažintas ir nubaustas V. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. ir D. K. nuteisti už tai, kad 2011 m. gruodžio 8 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., kartu su V. S. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, atėjo pas N. ir Ni. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., bei turėdami bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, grasindami panaudoti fizinį smurtą pagrobė 2 butelius „Žalčio“ 2 litrų talpos alaus, 1 vnt. kaina – 6,50 Lt, bendrai 13 Lt, priklausančius N. ir Ni. R., kuriuos nunešė į netoli esantį kalnelį, t.y. 140 metrų nuo nukentėjusiems priklausančio gyvenamojo namo, ir tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami bendrininkų grupėje, apie 20.00 val., sugrįžę prie (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., prie gyvenamojo namo, P. G. išdaužė namo lango stiklą ir išlaužė lango rėmą, įsibrovė į N. ir Ni. R. priklausantį gyvenamąjį namą, kur P. G., laikydamas rankoje ir grasindamas kirviu fiziniu susidorojimu, sudavė nukentėjusiajam N. R. kirvio kotu į veido sritį ne mažiau trijų smūgių, nuo ko pastarasis pargriuvo, po ko D. K. pastūmė nukentėjusiąją Ni. R., kuri pargriuvo ant grindų, ir P. G., D. K. ir V. S. mušė rankomis ir kojomis gulinčius N. R. ir Ni. R., suduodami ne mažiau kaip po tris smūgius kiekvienas, padarydami nukentėjusiems nežymius sveikatos sutrikdymus, bei pagrobė 10 pakelių cigarečių ,,Premjer”, 1 vnt. kaina 4 Lt, bendrai 40 Lt sumai, 12 butelių „Žiguliovskoje pivo“ 2 litrų talpos, 1 vnt. kaina 6,50 Lt, bendrai 78 Lt, 50 Lt monetomis, 2 kg įvairių šokoladinių saldainių, 1 kg kaina 15 Lt, bendrai 30 Lt, bendrai pagrobė 198 Lt vertės turto.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo P. G. gynėjas prašė tenkinti P. G. apeliacinį skundą, nuteistojo D. K. gynėjas prašė tenkinti D. K. apeliacinį skundą, V. S. savo nuomonės dėl nuosprendžio neišsakė, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniais skundais nuteistieji neginčija savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje tinkamai kvalifikavo nuteistųjų veiksmus pagal BK 25 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. bei pagrįstai pripažino juos kaltais dėl nusikaltimo padarymo.

Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1 d.). Švelnesnę bausmę nei yra numatyta sankcijoje teismas gali paskirti BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais pagrindais.

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta, kad už nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų, alternatyvių bausmių sankcijoje nėra numatyta. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Dėl P. G. paskirtos bausmės

Apylinkės teismas P. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę teismas įvertino ir apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog P. G. anksčiau nebuvo teistas. Tačiau vien šių nurodytų aplinkybių skiriant bausmę išskirti negalima, todėl teismas pagrįstai įvertino tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, P. G. vaidmuo darant nusikaltimą buvo pagrindinis, be to, buvo nusikalsta prieš senyvo amžiaus žmones, prieš kuriuos vartotas smurtas, nuo kurio jie negalėjo apsiginti, taip pat atsižvelgtina ir į savanaudiškas nusikaltimo padarymo paskatas. Vien tai, kad pagrobti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiesiems, nesudaro pagrindo išimtinai švelninti P. G. atsakomybę. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas atitinka bausmės tikslus ir neprieštarauja teisingumo principui, todėl nėra pagrindo paskirti nuteistajam švelnesnės bausmės BK 54 str. 3 d. pagrindu.

Skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę BK 62 str. 1 d. pagrindu turi būti nustatytos šių sąlygų visuma: asmuo pats pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. G. pats nepranešė apie padarytą nusikaltimą, priešingai, jis iš nusikaltimo vietos pabėgo ir buvo sulaikytas pagal iškvietimą atvykusių pareigūnų, todėl taikyti BK 62 str. 1 d. nėra pagrindo. Taip pat nėra tenkinama nė viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodyta sąlyga.

BK 180 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra treji metai šeši mėnesiai. Nuosprendžiu nuteistasis buvo nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, t.y. ženkliai mažesne bausme už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, toks bausmės dydis yra teisingas ir pagrįstas, vadovaujantis BK nuostatomis, nuteistajam nėra pagrindo paskirti dar švelnesnės bausmės.

Dėl D. K. skundo

D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Apeliaciniame skunde D. K. nepagrįstai nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas turėjo pripažinti tai, jog jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą bei savo parodymais padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje nuteistasis neigė, kad jis buvo įėjęs į namo vidų ir mušė nukentėjusiuosius, tačiau apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo priešingai, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog D. K. tik iš dalies prisipažįsta padaręs nusikaltimą.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, be jau minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino D. K. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad D. K. anksčiau nėra buvęs teistas, jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Be šių aplinkybių teismas įvertino ir tai, kad padarytas nusikaltimas yra sunkus, smurtas buvo naudojamas prieš negalinčius apsiginti senyvo amžiaus žmones iš savanaudiškų paskatų. Visuma šių aplinkybių leidžia teigti, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas atitinka bausmės tikslus ir neprieštarauja teisingumo principui, todėl nėra pagrindo paskirti nuteistajam švelnesnės bausmės BK 54 str. 3 d. pagrindu. Išimtinai nuteistojo atsakomybę švelninti pagrindo nesudaro ir tai, jog jis iš nusikaltimo negavo realios naudos ir yra registruotas darbo biržoje.

Taip pat nėra pagrindo paskirti nuteistajam švelnesnės bausmės BK 62 str. 1 d. pagrindu, nes jis pats nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, priešingai, bandė bėgti iš nusikaltimo vietos ir buvo sulaikytas tik pagal iškvietimą atvykusių pareigūnų. BK 62 str. 2 d. taikymas D. K. atžvilgiu yra negalimas, kadangi nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai tuo tarpu taikant BK 62 str. 2 d. būtina nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Apeliacinio skundo motyvas, jog jis pasimokė iš padarytos nusikalstamos veikos yra atmestinas kaip subjektyvus ir niekuo nepagrįstas.

Skundžiamu nuosprendžiu D. K. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, t.y. ženkliai mažesnė bausmė nei BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, toks bausmės dydis yra teisingas ir pagrįstas, vadovaujantis BK nuostatomis, nuteistajam nėra pagrindo paskirti dar švelnesnės bausmės.

Dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų

Priimant nuosprendį be kitų klausimų turi būti išspręstas proceso išlaidų atlyginimo klausimas, šis sprendimas turi būti nurodytas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje (BK 307 str. 6 d. 3 p.).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiuosius atstovavęs advokatas pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad jo paslaugos apmokėti nukentėjusieji patyrė 1000 Lt išlaidų.

Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas šiuo klausimu nurodė du skirtingus sprendimus: 1) priteisė iš nuteistųjų po 333,33 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; 2) pagal BPK 106 str. atleido nuteistuosius nuo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Dėl to nėra aišku, koks yra galutinis teismo sprendimas dėl nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, šių išlaidų kaltinamajam teismas gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį.

Byloje nėra duomenų apie sudėtingą nuteistųjų turtinę padėtį, be to, nuteistieji P. G. ir D. K. sugebėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, todėl pripažintina, jog nukentėjusiųjų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas nesukels nuteistiesiems itin neigiamų pasekmių.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apylinkės teismo priimtas nuosprendis keistinas BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. pagrindu, panaikinant nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų atleidimo nuo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra ne per griežtos, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus, bausmės paskirtos nustačius ir įvertinus visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, todėl nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini, tačiau Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų atleidimo nuo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl P. G., D. K., V. S. atleidimo pagal BK 106 str. nuo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų P. G. ir D. K. apeliacinius skundus atmesti.