- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- 1-82-831/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Kaltinamasis
- G. A.
- Advokatai
- Stanislova Satniukynienė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant G. B., dalyvaujant:
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1968-01-17, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu - santechniku, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1997-10-06 Alytaus rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 232 1 str. 3 d., 2 m. pataisos darbų bausme, kuri pakeista į 1320 Lt baudą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. A. 2014 m. balandžio 19 d. apie 17.00 val. Vilkaviškio m., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto (toliau p.) reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsėdęs į vidų, neįsitikinęs, kad išjungta pavara ir užtrauktas rankinis stabdis, užvedė automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilis staiga pajudėjo iš vietos ir prispaudė priekiniu automobilio buferiu stovėjusio priešais šį automobilį J. B. dešinę koją prie kito automobilio „AUDI A6“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas dešinės blauzdos sumušimas, dešinio kelio šalutinio vidinio raiščio plyšimas, kraujosruvos dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinės pėdos pirštuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu eksploatuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenustatė G. A. veikoje baudžiamąją atsakomybę kvalifikuojančio požymio t.y. nenustatė, kad G. A. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl iš kaltinimo pašalintos aplinkybės, kad kaltinamasis pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų; 233p. reikalavimus, pagal kuriuos su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių ir kitų svaigiųjų medžiagų) kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
Kadangi faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal baudžiamąjį įstatymą numatantį lengvesnį baudžiamąjį nusižengimą, teismas kaltinamojo G. A. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoja iš BK 281 str. 2 d. į BK 281 str. 1 d.
Kaltinamasis G. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 metų balandžio 19 dieną užsuko pas J. B. į svečius, įvažiavo į kiemą, jis ten kažką prie garažo veikė, remontavo. Jis sustojo ir išlipo iš mašinos, net durelių neuždarė, norėjo paklausti ar toje vietoje netrukdys automobilis. J. B. pasakė, kad kažkas negražiai mašinoje dirba, sakė užvest automobilį ir atidaryti kapotą. Kaltinamasis neįlipęs į automobilį pasuko raktelį ir mašina šoko iš vietos, o jis ten stovėjo ir prispaudė jam koją. Išėjo į lauką nukentėjusiojo žmona, skubiai įsodino nukentėjusįjį į jos mašiną, ir vežė jį į priėmimą. Ligoninėje jį užrašė, pasodino į vežimėlį, darė rentgeną. Jis pats pabuvo ten apie 20 minučių ir po to išvažiavo namo, sakė, kad paskambins vėliau pasidomėti.
Pas J. B. atvažiavo tarp 16 ir 17 val. Po visko grįžęs visą laiką buvo namie. Apie 23 valandą, gal kiek vėliau rado praleistą telefono skambutį. Galvojo, kad gal dėl to įvykio kas skambino ir perskambino tuo numeriu. Atsiliepė ir prisistatė, kad tai policijos telefono numeris. Jam pasakė, kad turi atvykti ir mane apklausti dėl to įvykio. O tarp 22 ir 23 val. pas jį buvo atvažiavęs draugas I. P. ir jie pasisėdėjo prie stalo, vartojo alkoholį.
Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2005 metų. Yra išklausęs reikiamus mokymo kursus, supranta, kad po autoįvykio negalima vartoti alkoholio, narkotikų kol bus patikrinta, surašyti parodymai. Tačiau teigia, kad nepagalvojo, kad tai eismo įvykis. Manė, kad nelaimingas atsitikimas. Nukentėjusysis buvo sužalotas automobiliu, kuriuo tuo metu naudojosi jis aš. Jis pasinaudojo automobiliu, pasuko užvedimo raktelį ir automobilis pajudėjo, sužalojo nukentėjusįjį. Tuo momentu jis galvojo, kaip kuo greičiau nuvežti jį į ligoninę, o ten jo nieko neklausė. Tuo momentu jis negalvojo, kad tai eismo įvykis, paprasčiausiai manė, kad nelaimingas atsitikimas. Kodėl jam taip atrodė sunku pasakyti, bet jam taip atrodė.
Ligoninėje gydytojui, medicinos darbuotojoms jis nieko nesakė. Prie langelio buvo J. B. su žmona, o ką jie sakė aš nežino. Jis buvo ligoninės viduje, bet jam niekas nieko nesakė, jo nieko niekas neklausė ir jis ten su niekuo nekalbėjo. Jis tik norėjo sužinoti kas atsitiko, ar tai sunki trauma. Kai nukentėjusįjį nuvežė į rentgeną jis dar kiek laiko palaukė, pavaikščiojo koridoriuje ir po to nusprendė, kad paskambins vėliau iš namų. Skambino po to, bet neprisiskambino.
Alkoholį vartojau po 22 val. su I. P.. Kai tikrino girtumą man buvo nustatytas virš 3 promilių girtumas. Taip išėjo, kad beveik nuo stalo ir reikėjo pūsti tai gal todėl tiek ir buvo. Jie išgėrė 0,7 l talpos butelį „Lituanica“ degtinės ir dvi litrines alaus 0,5 stiprumo.
Policijoje atsidūrė nes pats paskambino jiems radęs praleistą skambutį ir jie atvažiavę išsivežė jį. Girtumą nustatinėjo jau po 23 valandos komisariate. (t. 2, b.l. 32)
Kaltinamojo G. A. teismo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b.l. 20, 29-30, 36, 42-43, 100, 102-103).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. A. kaltė byloje yra įrodyta: nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais bei kitais bylos duomenimis.
Nukentėjusysis J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ruošėsi motociklų sezono atidarymui. Taip viskas ir buvo, jis pats nežinojo, kad tai bus traktuota kaip eismo įvykis. Kai į ligoninę papuolė tai paaiškinta buvo, kad buferis prispaudė ir seselės sakė, kad gal reikėtų kviesti policiją. Policininkai atvažiavo, nieko nežinojo ir sakė pačiam nuvažiuoti į komisariatą. Peršvietė jam koją, nustatė, kad lūžių nėra ir nuvažiavo į policiją. Budinčioj dalyje sakė laukti, tyrėja net neišlindo kol jie laukė. Pralaukė apie pusę valandos ir nesulaukęs pasidomėjo ką daryti. Jam pasakė, kad tyrėja neturi laiko, kad ji dar pietines bylas turi sutvarkyti, kad jai baigiasi pamaina ir laukti kol ateis kita tyrėja, 20 val. keičiasi pamaina. Tai buvo apie 19 val., gal dar vėliau. Nesulaukė ir išvažiavo, nes jam skaudėjo tą koją, o po to į namus atvažiavo ta tyrėja. Kiek valandų buvo negali pasakyti, tikrai jau po 21 valandos. Viską surašė ir išvažiavo, o jis toliau namie sėdėjo. Įvykis buvo šeštadienį ar penktadienį, jau nepamena. Pirmadienį nuvažiavo į polikliniką, vėl padarė nuotrauką, lūžių nebuvo, nustatė raiščių plyšimą, ir gydėsi kelis mėnesius.
Tą vakarą su kaltinamuoju jis bendravo, per kelis metrus atstumas buvo bendraujant. Pasakė jam užvesti variklį ir visas bendravimas. Jis po to lyg ir skambino, o gal žmona jam skambino, neatsimena, bet buvo su juo kažkas kalbėta. Jis įsitikino, kad lūžių nėra ir išvažiavo iš ligoninės, nes jis galvojo, kad lūžo, koja taip skaudėjo.
Į policiją jis nuvažiavo nes jam taip sakė pareigūnai atvažiavę į ligoninę. Jie laukė ligoninėje prie gydytojo kabineto kai atvažiavo pareigūnai. Ar tai buvo prieš darant rentgeną, ar jau padarius nepamena. Ar G. A. tuo metu dar buvo ligoninėje tikrai nepasakys. Įvykis įvyko apie 17 valandą, po įvykio važiavo į ligoninę, o po to į policiją.
Kai jam prispaudė koją tai jis net parkrito iš skausmo ant žemės. Jam padėjo žmona ir G. A., jis iššoko iš tos mašinos ir padėjo. Jis nesuuodė nuo G. A. alkoholio kvapo, jei būtų užuodęs tai būtų pasakęs. Policijos pareigūnus į ligoninę iškvietė seselės priėmime, o už kiek laiko jie atvažiavo nepasakys, bet buvo atvažiavę.
Ar po to G. A. informavo, kad policijoje užregistravo eismo įvykį neatsimena. Kai buvo atvažiavę policininkai ir klausinėjo tai jo klausė G. A. duomenų. Tuo laiku žmona buvo namie, kaimynas dar buvo atėjęs. G. A. jis nesakė, kad tai autoįvykis. Po įvykio jie su juo bendravo, jis gailėjosi, buvo atėjęs kelis kartus.
Būnant ligoninėje kai buvo atvykę pareigūnai tai jis jų dar klausė ką daryti, sakė, kad yra apsidraudęs, o jie sakė, kad nieko nežino ir sakė nuvažiuoti į komisariatą, kad ten viską paaiškins. Jie klausė kas įvyko ir jiems buvo pasakyta, kad kūrė mašiną ir buferiu prispaudė. (t. 2, b.l. 32-33)
Liudytojas I. P. teismo posėdžio metu parodė, kad G. A. pažįsta, jis buvo jo mamos sugyventinis. Buvo su juo gėręs alkoholio, buvo apklaustas policijoje ir viską teisingai papasakojo.
Atsimena, kad balandžio 19 dieną jis pas jį atvažiavo vakare apie 22 valandą ir išgėrė 0,7 l degtinės ir du litrinius butelius alaus. Datą gerai prisimena nes reikėjo prisiminti, ne tyrėja jam ją pasakė, pats prisiminė. Įstrigo nes buvo Velykos.
Atvažiavo apie 22 valandą, kalbėjosi apie senus laikus. Kol jis ten buvo prie jo jam niekas neskambino, bent jau jis negirdėjo. Prabuvo pas jį apie pora valandų. Jis atvažiavo blaivus, mano, kad ir G. A. buvo blaivus, tik po to pradėjo gerti. Jam matant G. A. irgi niekam neskambino. Išgėrė ir jis išvažiavo į kaimą, G. A. paliko namuose, niekas daugiau nebuvo atėję pas jį kol jis ten buvo. Tą vakarą apie autoįvykį G. A. jam nieko nesakė. Kad tą dieną buvo kažkoks įvykis sužinojo kai gavo šaukimą į policiją. (t. 2, b.l. 33)
Alkotesteriu G. A. 2014 m. balandžio 19 d., 23:08:49 val. nustatytas 3,32 promil. girtumas (b.l. 18).
Vairuotojo pažymėjimo Nr. 50594190 kopija nustatyta, kad G. A. turi teisę vairuoti automobilius numatytus B kategorijos, t.y. lengvąjį automobilį (b.l. 22).
Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. P14-3032 nurodyta, kad J. B. į Vilkaviškio ligoninę buvo pristatytas 2014-04-19 d. 18:25 (t. 1, b.l. 59).
Ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad informacija apie įvykį gauta iš Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyriaus 2014-04-19 d., 19.20 val.; 2014-04-19 d., 19.22 val. į įvykio vietą išsiųsta tyrėja Ž. P., kuri į vietą atvyko 2014-04-19, 19:26:08. (t. 1, b.l. 75-78)
Specialisto išvada Nr. G 710/14(09) J. B. konstatuotas dešinės blauzdos sumušimas, dešinio kelio šalutinio vidinio raiščio plyšimas, kraujosruvos dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinės pėdos pirštuose, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 74).
Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl savo neatsargumo – kaltai, pažeidė Kelių eismo saugumo reikalavimus, tuo sukeldamas autoavariją, kurios metu vieno asmens sveikata sutrikdyta nesunkiai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-12, 2004-12-29, 2006-01-16 nutarimai). Teismų praktikoje pripažįstama be kita ko ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-372/2012).
BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
BK 281 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Tam, kad asmuo būtų traukiamas atsakomybėn pagal BK 281 str. 2 d., be neigiamų padarinių, t. y. nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo ar padarytos didelės turtinės žalos, turi būti nustatytas ir asmens apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktas.
Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ir liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, nes asmens apsvaigimą siejant tik su biologinės terpės (kraujo, šlapimo) bandinių tyrimo rezultatais ar techninių priemonių duomenimis, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams, pavyzdžiui, pasišalinusiems iš eismo įvykio vietos ir dėl to nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Be to, BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų, todėl apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas pagal bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisykles. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla (kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2007, 2K-237/2009).
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad yra nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. balandžio 19 d. apie 17.00 val., o girtumas kaltinamajam buvo nustatytas 2014 m. balandžio 19 d., 23:08:49 val., t.y. praėjus 6 valandoms po įvykio. Be to nukentėjusysis teigia, kad kaltinamasis įvykio metu vizualiai buvo blaivus, jis savo automobiliu lydėjo jį į ligoninės priėmimo skyrių, po to namo. Liudytojas I. P. patvirtino, kad alkoholį su kaltinamuoju pradėjo gerti apie 22 val. Iki tol kaltinamasis jo nuomone buvo blaivus. Jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų pagrįstai pripažinti G. A. eismo įvykio metu buvus neblaiviu, šioje byloje nėra.
Nors kaltinimas nurodė, kad G. A. pažeidė KET 233p. reikalavimus, pagal kuriuos su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, tačiau BK 281 str. tokio nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio nenumato, o vien ta aplinkybė, kad jis praėjus 5 valandoms po įvykio vartojo alkoholį, neleidžia teismui konstatuoti, kad įvykio metu kaltinamasis transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo alkoholio.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teismas mano, kad byloje esančio alkotesterio kvito duomenys ir nustatyta aplinkybė, kad kaltinamasis po eismo įvykio vartojo alkoholį nėra pakankami išvadai, kad G. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus, pagrįsti.
Šiuo atveju abejonė dėl to, kad G. A. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, nebuvo pašalinta, pats kaltinamasis nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad automobilį jis vairavo blaivus ir ši jo versija nėra paneigta. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad šioje byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog G. A. sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 2 d. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl G. A. veika perkvalifikuotina iš BK 281 str. 2 d. į BK 281 str. 1 d.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
Duomenų, kad G. A. priklausytų priklausomybės ligų ir psichiatro stebimų asmenų grupei nėra (t. 1, b.l. 112), metų laikotarpyje nėra baustas už administracinės teisės pažeidimus (t. 1, b.l. 124-125).
Kaltinamojo G. A. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. teisingai. Kvalifikacija pagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis: specialiais tyrimais nustatyta, jog žmogui nesunkiai sutrikdyta sveikata, būtent nuo autoavarijos metu patirtų sužalojimų. Byloje nustatyta, jog kaltinamasi, vairuotojas G. A., vairuodamas automobilį nesilaikė eismo dalyviui būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turtui, aplinkai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsėdęs į vidų, neįsitikinęs, kad išjungta pavara ir užtrauktas rankinis stabdis, užvedė automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilis staiga pajudėjo iš vietos ir prispaudė priekiniu automobilio buferiu stovėjusio priešais šį automobilį J. B. dešinę koją prie kito automobilio „AUDI A6“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas dešinės blauzdos sumušimas, dešinio kelio šalutinio vidinio raiščio plyšimas, kraujosruvos dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinės pėdos pirštuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Spręsdamas kokios rūšies ir dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytoji nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas. Kaltinamojo nusikalstamas veikimas pasireiškė neatsargaus pobūdžio Kelių eismo saugumo reikalavimų, nurodančių, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesilaikymu. Kaltinamasis, nors ir dėl neatsargumo, tačiau nesunkiai sužalojo vieną žmogų, (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 1 p.).
Teismas, svarstydamas bausmės skyrimą, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią laiko daugiau teigiama: kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, tačiau teistas buvo 1997 m bausme, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu. Šiuo metu teistumas išnykęs. Prieš šį įvykį administracinėmis nuobaudomis per metus nebaustas. Neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 5 p.).
Spręsdamas dėl teisingo bausmės parinkimo, teismas taip pat vertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 7 p.).
Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Kaltinamojo G. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertindamas aukščiau aptartas aplinkybes, kaip visumą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
BK 281 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos trys bausmės rūšys – bauda, areštas bei laisvės atėmimas.
Kaltinamasis dirba. Todėl teismo nuomone yra tikslinga skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą.
Teismas sprendžia, kad už nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. G. A. skirtina 30 MGL (1129,80 €) bauda.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai nenaikintina ir nekeistina, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Byloje valstybės proceso išlaidų nebuvo.
Civilinių ieškinių byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 307 str., teismas
nusprendė:
G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (1129,80 €) baudą.
Baudą įpareigoti sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo diena.
Kaltinamajam G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.