Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-20 · Byla Nr. ATP-483-557/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
ATP-483-557/2015
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00259-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-483-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00259-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.7.; 79.1.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarties, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. P. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nutraukta.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 13 d. Tauragės AVPK Šilutės rajono PK nutarimu A. P. nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d. 433 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2015-01-31 23 val. 23 min. Šilutės m., (duomenys nesklebtini), chuliganiškai vairuodamas automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia stipriai akseleruodamas suko automobilį ratu, tuo siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą ir taip sukeldamas realų pavojų sau ir kitų žmonių saugumui, tuo pažeisdamas KET 4; 6; 9; punktų reikalavimus. Šį nutarimą A. P. apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinė byla A. P. pagal ATPK 124² str. 2 d. nutraukta. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą galima konstatuoti tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose pateikiamų faktinių aplinkybių (A. P. automobilį tyčią stipriai akseleravo, siekdamas, kad jis slysdamas apsisuktų stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo ir kitų automobilių bei žmonių) tinkamai neįformino administracinės bylos medžiagoje, nenubraižė ir neaprašė įvykio vietos ir joje likusių pėdsakų, nesurinko kitų svarbių įrodymų, teisės pažeidimo faktas techninėmis priemonėmis neužfiksuotas. Vien tik policijos pareigūnų kaltinantys parodymai, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys ir paneigia kiti byloje apklausti liudytojai, nėra pakankami pažeidimo faktui konstatuoti, o jokių kitų objektyvių įrodymų dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d. padarymo, byloje nėra.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Tauragės AVPK Šilutės rajono PK prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį, paliekant galioti 2015 m. vasario 13 d. Tauragės AVPK Šilutės rajono PK nutarimą. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi ir mano, jog nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole A. P. buvo kaltinimas, kad ,,sukėlė pavojingą situaciją atlikdamas veiksmus — stipriai spausdamas akseleratoriaus (greičio) pedalą suko savo automobilį“. Tokie vairuotojo veiksmai buvo vertinami kaip keliantys grėsmę eismo saugumui plačiąja prasme. Vairuotojo, kuris spaudžia greičio pedalą ir automobilį suka ratu, veiksmai turėtų būti vertinami kaip tyčiniai, ir pažeidimas kvalifikuojamas pagal ATPK 124² str. 2 d. Transporto priemonės chuliganiškas vairavimas yra vienas pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukeliantis pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų tai yra apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. A. P. teigia, kad jo automobilio stipriai akseleruojant neįmanoma sukti ratu, nes jo automobilyje nėra šoninės slydimo kontrolės, yra tik antiprabuksavimo sistema, kuri neleidžia automobilio ratams prasisukti. Šį A. P. motyvą, apelianto manymu, reikėtų vertinti kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės. Praktiškai įmanoma sukti ratu BMW modelio automobilį, slysti šonu, rankiniu būdu išjungus antiprabuksavimo sistemą. Byloje esantys duomenys, kurie patvirtina, kad automobilis buvo apsuktas ratu iš chuliganiškų paskatų — pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad A. P. buvo sustabdytas ne įvykio vietoje, o toliau, nes galimai jis, chuliganiškai apsukęs savo automobilį ir pastebėjęs, kad prie jo privažiuoja pareigūnai, pajudėjo iš aikštelės, ko pasekoje įvykio vieta užfiksuota nebuvo. Pareigūnai akivaizdžiai matė A. P. darytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, jį sustabdė ir atitinkamai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nurodo, kad kiekvienas vairuotojas supranta, kad spaudžiant greičio pedalą ir susukus vairą automobilis slysta šonu, juolab, kad automobilių stovėjimo aikštelė pažeidimo padarymo metu buvo apledijusi, todėl versija, jog A. P. per stipriai spustelėjus akseleratoriaus pedalą automobilis slystelėjo, vertinama kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad A. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., todėl administracinė teisena jo atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., įrodinėjama išimtinai liudytojų – policijos pareigūnės I. K. parodymais teisme, bei pareigūnių I. K. ir E. G. tarnybiniais pranešimais. Nagrinėjamu atveju įvykio vieta apžiūrėta ir užfiksuota nebuvo (nenustatytas aikštelės plotis, atstumas iki kitų automobilių, faktinė aikštelės dangos būklė, taip pat galimai likę padangų pėdsakai automobiliui slystant), techninėmis priemonėmis nefiksuotas ir pats įvykis. Teismui nebuvo pateikti ir duomenys, kokioje tiksliai vietoje policijos pareigūnės buvo įvykio metu ir iš kokio atstumo stebėjo A. P. vairuojamą automobilį, kokiu momentu pradėjo stebėti A. P. vairuojamą automobilį.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareigūnai akivaizdžiai matė A. P. darytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau I. K., duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad „negali pasakyti, ar automobilis suko ratu, ar padarė pilną ratą, ar beveik pilną ratą“, „kada pradėjo suktis - nematė“ (b. l. 47), t. y. policijos pareigūnė nematė viso įvykio, nestebėjo jo eigos nuo pradžių, o nematydama, kada automobilis pradėjo suktis, negali ir pasakyti, kas sąlygojo automobilio slydimą šonu, be to, iš jos parodymų neaišku, ir kokiu laipsniu pasisuko A. P. vairuojamas automobilis. I. K. taip pat nurodė, kad „nežino, kokiu atstumu nuo vežimėlių pastogių sukosi automobilis“, kad „kiti automobiliai buvo šalia, tačiau nežino, kokiu atstumu“, kai surašė protokolą, „patikrino įvykio vietą, tačiau jokių slydimo žymių nebuvo“, „padangų netikrino“ (b. l. 47-48), iš ko matyti, kad pareigūnė, be to, kad pati stebėjo dalį A. P. atliekamo manevro, neužfiksavo jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų padaryto pažeidimo faktą – nenustatyta aikštelės danga, nenustatyta automobilio padangų būklė, neišsiaiškinta, kodėl ant aikštelės slystant prasukant ratus nebuvo paliktos padangų žymės. Pažymėtina, kad nors pareigūnė nurodė, kad nematė manevro pradžios ir kokią rato dalį apsisuko A. P., tačiau vėliau parodė, kad „jis apsuko visą ratą“, „taip aplink savo ašį apsisukti reikia noro“, o „netyčia taip paslysti neįmanoma“ (b. l. 47-48), taigi, pareigūnė spėlioja ir daro prezumpcijas dėl įvykusio įvykio aplinkybių – nestebėjusi įvykio pradžios, nepatikrinusi automobilio padangų būklės, aikštelės dangos, nemačiusi, kokiu laipsniu pasisuko automobilis teigia, kad buvo apsuktas pilnas ratas aplink savo ašį, kad atsitiktinai taip paslysti neįmanoma, kad tokie veiksmai buvo atlikti tyčia. Ne objektyvius duomenis dėl įvykusio įvykio, kurie patvirtintų chuliganiško vairavimo faktą, o tik pažeidimo padarymo galimumą savo apeliacinio skundo argumentais tvirtina ir Institucija, nurodydama duomenis, kad su tokiu automobiliu, kokį vairavo A. P., įmanomas tyčinis slydimas šonu. Pažymėtina, kad net ir tokiu atveju, jei A. P. vairuoto automobilio techninės charakteristikos leidžia atlikti chuliganiško vairavimo manevrus sukantis ratu, tai niekaip nepatvirtina, kad A. P. tokius manevrus iš tiesų atliko. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti I. K. vertinimą, kad manevruota buvo pavojingai, o netyčia toks manevravimas negalėjo gautis. Kartu su A. P. vykusi keleivė liudytoja A. B. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad į automobilių aikštelę atvažiavo susitikti su draugais, A. P. bandant išvažiuoti iš aikštelės, „automobilis slystelėjo, tačiau neišsigano, nes nepajuto, kad būtų slydimas, A. P. nedarė „saulučių”, kitų automobilių nebuvo, kliūties niekam nesudarė, kelio danga buvo slidi“ (b. l. 35-36). Kartu su A. P. vykusi liudytoja E. G. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad „buvo slidus kelias, A. P. vairą buvo susukęs, truputį galą paslinko ir nuvažiavom už aikštelės“, „ji nieko nepajuto, neišsigando, galą užnešė, nedarė „saulučių“, tuo metu niekas nėjo ir nevažiavo“ (b. l. 36). Įvykio vakarą stovėjimo aikštelėje buvęs liudytojas D. M. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad „matė pajudėjimą iš vietos, buvo plikledis ir A. P. galėjo lengvai sumėtyti“, „jis buvo vienas aikštelės viduryje, kliūtis niekam sudaryta nebuvo“ (b. l. 47). Įvykio vakarą stovėjimo aikštelėje buvęs liudytojas J. S. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad „sėdėjo automobilyje ir matė A. P., aikštelėje nieko nebuvo“, „A. P. bejudant iš vietos jį nedaug užmetė, norėjo išvažiuoti iš aikštelės į dešinę ir slystelėjo“, „truputį slystelėjo, nedaug apsisuko, nei puse ašies neapsisuko, danga buvo slidi, padengta ledu ir sniegu“ (b. l. 49). Todėl laikytina, kad liudytojų parodymai nepatvirtina Institucijos pareigūnių pateiktos įvykių versijos. Sistemiškai vertinant byloje esančius liudytojų, policijos pareigūnų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, matyti, kad 2015 m. sausio 31 d. A. P. vairuojamas galiniais ratais varomas automobilis paslydo automobilių stovėjimo aikštelėje esant apledijusiai asfalto dangai, slydimo pasekoje buvo atliktas nepilnas apsisukimas aplink savo ašį („saulutė“ nebuvo padaryta), jokių įrodymų, kurie patvirtintų policijos pareigūnių išvadą, kad A. P. slydo tyčia vairuodamas chuliganiškai, byloje nėra.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. 2015 m. sausio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 7) nurodyti trys A. P. pažeisti KET punktai: KET 4 p. numato, kad Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 6 p. įtvirtinta, jog kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, šių taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų, o KET 9 p. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad KET 4, 6 ir 9 p. įvardijamos bendrosios eismo dalyvių pareigos, ir nėra nurodytas nei vienas specialiosios KET dalies punktas, kurį savo veiksmais būtų pažeidęs A. P..

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad A. P. veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas (šiuo atveju tai yra policijos pareigūnių vertinimai dėl jų stebėto A. P. vairavimo, nepateikiant neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad A. P. pažeidė KET reikalavimus, tai padarė iš chuliganiškų paskatų ir sukėlė atitinkamas pasekmes) nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjas Linas Pauliukėnas