Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-335-307/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-12
Bylos Nr.
1S-335-307/2016
Teisminio proceso Nr.
1-02-5-00164-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta, Albinas Bielskis
Kaltinamasis
E. Ž.
Advokatai
Edgaras Dereškevičius
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-335-307/2016Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00164-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.1.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. Ž. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria E. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 16 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M. , T. Ž. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jis ir T. Ž. organizavo neteisėtą Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra susitarė su nenustatytais asmenimis dėl užsieniečių paėmimo vietos ir laiko Rygos mieste, Latvijos Respublikoje, pasiūlė bendrininkui A. M. piniginį atlygį - 1500 eurų už neteisėtą šių užsieniečių gabenimą per Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos Respublikų teritorijas bei šių valstybių sienas, 2015 m. spalio 12 d. suteikė bendrininkui A. M. nusikaltimo priemones- automobilį Seat Alhambra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir mobilųjį telefoną, skirtą konspiraciniam ryšiui palaikyti, 2015 m. spalio 12 d. ir 2015 m. spalio 13 d. A. M. vairuojant automobilį Seat Alhambra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), T. Ž. lydint automobiliu “Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į Latvijos Respubliką, Rygos miestą ir grįžtant iš Rygos miesto iki Marijampolės miesto prieigų, Lietuvos Respublikoje, jam (E. Ž.) lydint automobiliu “Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Marijampolės miesto prieigų, Lietuvos Respublikoje iki Vokietijos Federacinės Respublikos, Wildau miesto prieigų, stebint ir saugant aplinką su tikslu užtikrinti netrukdomą šių užsieniečių nugabenimą į Vokietijos Federacinę Respubliką, A. M. neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius septynis užsieniečius, Irako Respublikos piliečius A. A. , N. M. R., Z. N. M. , S. H. M., N. M. R., A. N. M., S. N. M. iš Latvijos Respublikos, Rygos miesto per Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos teritoriją į Vokietijos Federacinę Respubliką.

Taip pat E. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M. , T. Ž. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jis ir T. Ž. organizavo neteisėtą Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių ir neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra susitarė su nenustatytais asmenimis dėl užsieniečių neteisėto valstybės sienos perėjimo vietos ir laiko, pasiūlė bendrininkui A. M. piniginį atlygį - 1500 eurų už neteisėtą šių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, 2015 m. spalio 20 d. apie 17 val. suteikė bendrininkui A. M. nusikaltimo priemones- automobilį Seat Alhambra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir mobilųjį telefoną, skirtą konspiraciniam ryšiui palaikyti, 2015 m. spalio 20 d. apie 21.00 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo (duomenys neskelbtini) kaimo prieigų, (duomenys neskelbtini), vykstant maršrutu (duomenys neskelbtini) bei keliu Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), A. M. vairuojant automobilį Seat Alhambra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam ir T. Ž. lydint automobiliu “Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , stebint ir saugant aplinką su tikslu užtikrinti netrukdomą šių užsieniečių nugabenimą į Lenkijos Respubliką, A. M. neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius, trylika Afganistano Islamo Respublikos piliečių- A. S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., N. A. , gim. (duomenys neskelbtini) m., O. A. , gim. (duomenys neskelbtini) m., A. A. , gim. (duomenys neskelbtini) m., M. A. , gim. (duomenys neskelbtini) m., Y. A. , gim. (duomenys neskelbtini) m., K. A. , gim. (duomenys neskelbtini) m., M. S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., Z. S. , gim. (duomenys neskelbtini) m., F. A. , gim. (duomenys neskelbtini) m., H. G. , gim. (duomenys neskelbtini) m., F. A. , gim. (duomenys neskelbtini) m., A. A. , gim. (duomenys neskelbtini) m., kurie (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), apie 1 m. atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus, tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

2015 m. gruodžio 14 d. 15:50 val. E. Ž. buvo sulaikytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis Vilniaus rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kaltinamajam E. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamasis E. Ž. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir įpareigoti teismą iš naujo spręsti kardomosios priemonės E. Ž. pratęsimo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad tolimesnis suėmimo klausimas jam tapo netikslingu.

Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, nes teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo rėmėsi prielaidomis, teikė privilegijas prokuroro argumentams. Kaltinamasis nurodo, kad apygardos teismo argumentai dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo ir charakterizuojančių kaltinamąjį E. Ž. duomenų nepagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Teismas išimtinai rėmėsi tik prokuroro posėdyje nurodytais argumentais, kurie paremti A. M. parodymais. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 4 straipsnio 1 dalies, taip pat 122 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas, nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50 (toliau – Senato nutarimas) nuostatų.

Kaltinamojo skunde nurodoma, kad remiantis Senato nutarimo 4 punktu, teismas privalo patikrinti ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis E. Ž. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o taip pat, ar suėmimo skyrimo, o vėliau suėmimo pratęsimo pagrindai yra pagrįsti baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamasis skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo trūkumų šalinimas bylos nagrinėjimo teisme metu pažeidžia BPK 220 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Skunde nurodoma, kad yra paprašyta iš Latvijos pasienio tarnybos išreikalauti oficialius duomenis apie Irako Respublikos piliečius, pasišalinusius iš prieglobsčio prašytojų centro Latvijoje, taip pat paprašyta informacijos apie šių asmenų nuotraukų siuntimą Lietuvos Respublikos pasieniečiams, be to, minėtoje byloje yra prokuroro nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl neteisėto patekimo į Lietuvos Respubliką. Kaltinamojo manymu, šie duomenys patvirtina, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką pateko teisėtai, šie duomenys turėjo būti surinkti ikiteisminio tyrimo metu.

Skunde taip pat pažymima, kad apygardos teismas nepasisakė dėl galimybės kaltinamajam E. Ž. taikyti alternatyvią kardomąją priemonę – užstatą, nors E. Ž. ir nurodė, kad užstatą sumokėtų, todėl ši kardomoji priemonė jam galėtų būti taikoma. Kaltinamasis teigia, kad teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai asmenims, kuriems gresia griežtesnė bausmė nei E. Ž. , ši kardomoji priemonė buvo taikyta.

Kaltinamojo teigimu, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė kokie konkrečiai duomenys teismui duoda pagrindą manyti, kad E. Ž. gali pasislėpti nuo teisėsaugos ar, kad jis neturi artimųjų Lietuvoje, legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas jokiais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika. Tuo tarpu E. Ž. su Lietuvos Respublika ir šeima sieja ne bet kokie, o stiprūs socialiniai ryšiai.

Skunde kaltinamasis pabrėžia, kad teismas negali būti pasyvus bylos proceso stebėtojas ir teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga yra pateikta teismui ar kokias prielaidas teismui pateikia prokuroras. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas, perrašydamas Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio dispoziciją, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 6 dalį, kuri teismą įpareigoja ne tik įvardinti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindą, bet ir nurodyti konkrečius ir realius šį pagrindą pagrindžiančius argumentus. Kaltinamojo manymu, tokių argumentų skundžiamoje nutartyje nėra.

Kaltinamasis nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai kaip deklaratyvius apibūdino jo gynėjo teiginius apie netinkamas žmonėms laikyti sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Iš tikrųjų šioje įstaigoje suimtajam nesuteikiama bent minimalius reikalavimus atitinkanti kvalifikuota medicininė pagalba.

Kaltinamojo manymu, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas nesigilino į bylos medžiagą, leido prokurorui vilkinti baudžiamąjį procesą, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK nuostatas.

Teismo posėdyje kaltinamojo E. Ž. gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Ž. skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo A. M. apklausų protokoluose, liudytojų apklausų protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam E. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) (BPK Lietuvos Respublikos 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiama vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. E. Ž. kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki dešimties metų. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės pagrindžia būtinybę taikyti kaltinamajam E. Ž. griežčiausią kardomąją priemonę.

Kaltinamasis E. Ž. skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nevertino jo socialinės charakteristikos, taip pat nesvarstė ir nenurodė, kokie konkretūs duomenys suteikia pagrindą manyti, kad jis gali slėptis nuo teisėsaugos.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kaltinamojo skunde nurodytais argumentais. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Vilniaus apygardos teismas įvertino visus duomenis, turinčius reikšmės pratęsiant suėmimo terminą: E. Ž. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, jo galimą vaidmenį darant nusikaltimus, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę bei kitus. Vilniaus apygardos teismas taip pat įvertino galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pagrįstai sprendė, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. Ž. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, nepilnametį vaiką, taip pat močiutę, kuriai reikalinga parama, tačiau iki sulaikymo jis Lietuvoje nedirbo, anksčiau gyveno ir dirbo Norvegijoje, taigi, labai tikėtina, jog šioje valstybėje jis turi tamprių ryšių. Be to, E. Ž. anksčiau buvo teistas Prancūzijos Respublikoje ir yra kaltinamas nusikaltimų, susijusių su užsieniečių gabenimu per valstybių sienas, padarymu, o tai leidžia teigti, kad E. Ž. turi ryšių ir kitose užsienio valstybėse. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, E. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam E. Ž. suėmimo taikymo terminą taip pat remdamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t.y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis E. Ž. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaltinamajam E. Ž. inkriminuojami nusikaltimai pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 3 dalį, priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Remiantis inkriminuotų nusikaltimų pobūdžiu bei ta aplinkybe, kad E. Ž. Lietuvoje neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, tikėtina, jog pajamas pragyvenimui jis gaudavo iš nusikalstamų veikų. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad ankstesni E. Ž. padaryti nusikaltimai buvo turtiniai (kontrabanda, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), susiję su pajamų iš nusikalstamos veikos gavimu. E. Ž. inkriminuojamas bendrininkų grupės požymis bei organizatoriaus vaidmuo rodo, kad jam inkriminuotiems nusikaltimams buvo ruošiamasi iš anksto, kad E. Ž. galimai koordinavo kitų asmenų veiksmus darant nusikaltimus, jiems vadovavo. Šios aplinkybės rodo didesnį E. Ž. ir jo veikos pavojingumą. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje E. Ž. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nors kaltinamasis E. Ž. nurodė, kad galėtų įnešti iki 3000 eurų užstatą, taikant šią kardomąją priemonę Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Kaltinamojo E. Ž. skundo teiginiai, susiję su kaltinamojo laikymo suėmime sąlygomis, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, nes suimto asmens laikymo įkalinimo įstaigoje sąlygų nustatymas nėra teismo kompetencija, todėl teisėjų kolegija dėl šių skundo argumentų nepasisako.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Aloyzas KruopysLinas Šiukšta