Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2024-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-531/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-21
Bylos Nr.
1A-9-531/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22603-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Danutė Švitinienė
Nukentėjusysis
R. K.
Advokatai
Kęstutis Jonaitis, Marijus Velička, Daiva Gadliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-531/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22603-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; (S) 2.4.6.5.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės R. K.,gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei,nukentėjusiajam R. K.,atstovui advokatui Marijui Veličkai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. K., jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio ir nukentėjusiojo R. K. atstovo advokato Marijaus Veličkos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš R. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistas 149,81 Eur žalos atlyginimas.

Iš R. K. nukentėjusiajam R. K. priteisti 5 000 Eur jo turėtų išlaidų atstovo (advokato) pagalbai apmokėti.

Iš R. K. valstybei priteisti 76,76 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. 2021 m. liepos 8 d., apie 09.00 valandą, (duomenys neskelbtini), esančiame bute smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinį R. K., tai yra mobiliojo ryšio telefonu sudavė jam vieną smūgį į viršutinę lūpą, nagais perdrėskė kaktą bei sudavė vieną smūgį telefonu R. K. į kaktą, padarė muštinę žaizdą kaktos plaukuotoje dalyje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. R. K. ir jos gynėjas advokatas K. Jonaitis pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį ir priimti R. K. atžvilgiu naują, išteisinamąjį nuosprendį, o civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį ir nukentėjusiojo R. K. reikalavimą dėl išlaidų atstovo (advokato) pagalbai apmokėti atmesti.

2.1. Nurodo, kad R. K. veikoje nėra jokio nusikaltimo sudėties, o pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai nustatė fakto aplinkybes, bet ir pritaikė visiškai netinkamą teisinę kvalifikaciją. Priimtas nuosprendis pagrįstas prielaidomis, kurių teismas iki galo nepašalino, jas traktavo R. K. nenaudai. Motyvuojamoje skundžiamo nuosprendžio dalyje nepateikiama išsami duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, analizė, pati motyvacija itin trumpa, prieštaringa ir priimta visiškai ignoruojant gynybos argumentus, sugrįžtama prie kaltinamojo akto perrašymo ir atskirų bylos duomenų, įskaitant asmenų parodymus, duotų ikiteisminio tyrimo metu citavimo. Mano, kad byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad R. K. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą.

2.2. Pastebi, kad kaltinime nurodyti R. K. padaryti sužalojimai ir jų padarymo mechanizmas yra pažodžiui perrašyti iš paties R. K. parodymų, kuriuos įvykio dieną jis nurodė savo pareiškime policijai ir pirmosios apklausos metu. Be nukentėjusiojo tokių parodymų, sužalojimų mechanizmo ir tuo labiau, kad juos padarė R. K., nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Byloje nėra nei vaizdo, nei foto medžiagos.

2.3. R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė sudavusi savo sutuoktiniui kokius tai smūgius ar apdraskiusi nagais jo kaktą. Aiškino, kad R. K. susistumdymo metu buvo nugriuvęs ant sofos, ten yra medinis staliukas, gal jis galėjo atsitrenkti į tą staliuką ir pats susižaloti. Ji to netvirtina, nes pati nematė, nes buvo momentas, kai ji buvo pasilenkusi ar atsitūpusi ir R. K. jai spyrė iš kojos į pilvą, po to jis stipriai sugriebė už dešinės rankos ir stipriai suspaudė. Ji bandė ištraukti savo ranką, stipriai patraukė ir toliau pasilenkė pasiimti kažkokių daiktų. Ji nematė kaip R. K. griuvo, tik išgirdo, kad jis suriko, kai atsisuko į jį, pamatė, kad jis keliasi nuo sofos, iš sėdimos padėties. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šiuos R. K. parodymus, nors juos patvirtina ir 2022 m. birželio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad pagal R. K. nustatyto sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, atmesti galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas R. K. nurodytu būdu, negalima. Įvykio vietoje darytose fotonuotraukose matyti, kad buto svetainėje yra medinis stalas, o svetainėje esanti sofa yra sujungta medine dalimi, ir būtent prie svetainės staliuko bei sofos yra daugiausiai betvarkės: dužusių indų šukės, žemių likučiai, kas būdinga, kuomet asmuo nugriūna ant staliuko, ant kurio būna vazonai su žemėmis. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors pats R. K. nei vienoje apklausoje nenurodė, kad jis būtų nukritęs ant svetainės staliuko ar sofos, tačiau įvykio vietoje darytose fotonuotraukose matyti, kad būtent ant svetainės sofos, kuri sujungta medine dalimi, yra kraujo dėmės, kurios yra ne lašų forma ir kurios galėjo atsirasti nukrentant nuo sofos ir perbraukiant per baldo audinį sužalotą vietą. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taip pat nevertino specialisto išvados ir ją surašiusio eksperto duotų parodymų. Teismas pripažino, kad įvykio vietoje buvusi liudytoja I. L. nematė, kad R. K. būtų sudavusi R. K. bent vieną smūgį į kokią nors pastarojo vietą. Ta aplinkybė, kad ant sugrįžusio į miegamąjį R. K. veido buvo matyti sužalojimai – neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad jis susižalojo konflikto metu pastarajam nukritus ant svetainėje buvusios sofos ir atsitrenkus į šį baldą jungiančią medinę dalį. Pažymi, kad nukentėjusiojo tėvai atvyko į (duomenys neskelbtini) daug vėliau ir nei vienas iš jų tiesiogiai R. K. sužalojimo aplinkybių nematė, o visas aplinkybes sužinojo betarpiškai iš paties nukentėjusiojo.

2.4. Ginčija teismo išvadą, dėl R. K. duotų parodymų nuoseklumo. Nurodo, kad priešingai, nei teigia R. K., byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad kada nors iki 2021 m. liepos 8 d., kuomet R. K. užtiko savo sutuoktinį judviejų miegamojo lovoje nuogą miegantį su kita moterimi, sutuoktiniai būtų kalbėję apie skyrybas, o tuo labiau R. K. būtų inicijavęs skyrybų procesą, ar kad mėnesį laiko būtų teikęs savo sutuoktinei pasiūlymus dėl skyrybų sąlygų. R. K. į (duomenys neskelbtini) teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi tik 2021 m. rugpjūčio 23 d. Atkreipia dėmesį, kad R. K. pateikė skirtingas versijas apie savo elgesį konflikto metu, skirtingai nurodė aplinkybes, kada jo iškviesta mergina I. L. atvyko į butą, nors tokia aplinkybė nėra lengvai pamirštama, pateikė skirtingas versijas apie R. K. reakciją ir elgesį įvykio vietoje. Pažymi, kad byloje pateikti R. K. įvykio rytą padaryti vaizdo įrašai patvirtina, kad nuo pat tos akimirkos, kai R. K. įėjo į miegamojo patalpą ir šalių bendravimo svetainėje metu, R. K. tonas, elgesys ir jos kreipimasis į sutuoktinį buvo visiškai tylus ir ramus. Be to, priešingai nei nurodo R. K., į bylą pateikta filmuota medžiaga parodo, kad R. K. ne vieną kartą užstojo sutuoktinei kelią, priešinosi tam, kad ji pasiimtų daiktus, kilimą, sakė, kad „nieko neimtų, nes viską padalins teismas“.

2.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo R. K. padarytą vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti kaip konflikto vietoje R. K. traukiasi nuo sutuoktinio, siekdama išvengti kontakto ir bent tris kartus prašydama jos neliesti. Iš kito vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. dar kartą prašė R. K. neliesti jos. Vaizdo įrašo pabaigoje matyti, kaip R. K. priartėja prie sutuoktinės, užsimoja, pasigirsta smūgio garsas ir įrašas nutrūksta. 2021 m. liepos 9 d. atliktos teismo medicinos tarnybos ekspertizės išvados patvirtina, kad R. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, dešinio dilbio srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje ir šie jos sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 8 d., ir aplinkybėmis.

2.6. Mano, kas teismas nepagrįstai ignoravo R. K. pateiktą kaltinimą R. K. dėl 2021 m. liepos 8 d. įvykusio konflikto metu R. K. įvykdytos jo prabangaus laikrodžio „(duomenys neskelbtini)“ vagystės, t.y., jog ji jam jį nutraukė nuo rankos ir pavogė. Atkreipia dėmesį, kad nei vienoje, įvykio rytą padarytoje, fotonuotraukoje ar vaizdo įraše nėra matyti jokio laikrodžio ant R. K. rankos, t. y. jis miegojo be jokio rankinio laikrodžio, tokio laikrodžio nebuvo ant jo rankos nei jam išeinant iš miegamojo, nei būnant svetainėje. R. K. mama, duodama parodymus paneigė aplinkybę, kad laikrodis sūnui buvo nutrauktas nuo rankos. Be to, nukentėjusiojo tėvai paneigė ir jo nurodytų laikrodžio įsigijimo aplinkybių.

2.7. Nagrinėjamu atveju ypatingai reikšmingi ir įvykio dieną R. K. apžiūrėjusio gydytojo A. K. parodymai bei šio gydytojo atlikti medicininiai įrašai apie R. K. sužalojimo priežastis. Mano, kad teismo išvada apie liudytojo A. K. „atminties praradimą“ prieštarauja nuosekliems jo parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

2.8. Nurodo, kad nenustačius, jog R. K. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 149,81 Eur žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Teigia, kad, atsižvelgus į visas teismo byloje nustatytas aplinkybes, sprendimas priteisti nukentėjusiajam visas jo patirtas išlaidas advokato pagalbai, negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu.

3. Nukentėjusiojo R. K. atstovas advokatas M. Velička pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį ir priimti R. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei skirti sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

3.1. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, netinkamai vertino surinktus įrodymus, klaidingai nustatė lengvinančias aplinkybes bei neteisingai jas interpretavo.

3.2. Nesutinka su teismo išvada, kad R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jai inkriminuojamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Pabrėžia, kad konfliktas prasidėjo R. K. iniciatyva, R. K. neprovokavo konflikto, jo nesukėlė, t. y. neragino atlikti kokių nors neteisėtų veiksmų, nelietė R. K., o netgi akivaizdžiai buvo pakėlęs rankas į viršų, tokiu savo veiksmu išreikšdamas valią, prieš bet kokį smurto ar konflikto eskalavimą. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog R. K. atvykus į butą, R. K. savo rizikingu elgesiu skatino ar kokiu nors būdu atliko rizikingus veiksmus, bei elgėsi lengvabūdiškai, kas turėjo pastūmėti R. K. pradėti nusikalstamus veiksmus jo atžvilgiu. Teismas traktuoja, jog R. K. nebuvo kritiškas elgesiui ir ištarė žodžius „baik tas nesąmones ir baik tuos cirkus“, kas visiškai neatitinka susidariusios situacijos, kadangi šalys jau buvo nusprendusios skirtis ir R. K. žinojo apie šį jo sprendimą, todėl R. K. elgesys ir prašymas liautis filmuoti ir „nedaryti cirkų“ buvo adekvatus tai dienai tiek nukentėjusio, tiek kaltinamosios valdomai informacijai bei prieš tai buvusiems įvykiams. T.y. R. K. su žmona jau nesutarė kuris laikas, pirmas smurto atvejis prieš jį buvo 2021 m. liepos 6 d. (duomenys neskelbtini), kurį jis yra užfiksavęs ir padavęs pareiškimą. Nuo tos dienos jis nebuvo namuose, nebegyveno su žmona jau kelios savaitės prieš tai. R. K. elgesys R. K. bandant paimti daiktus, kai R. K. jai nurodo „tavo daiktų čia nėra“, „viską padalins“ bei R. K. parodymai „jis sakė, kad neimčiau - visus daiktus padalins teismas“, dar kartą parodo, jog skyrybų situacija buvo žinoma tiek R. K., tiek R. K., todėl tai laikyti rizikingu ar provokuojančiu elgesiu teisiškai nėra įmanoma. Mano, kad R. K. stūmimas jai puolant R. K., negali būti laikytina niekaip kitaip, kaip tik savigyna.

3.3. Taip pat nesutinka ir su tuo, kad R. K. atsakomybę lengvina tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. K. buvo didelio susijaudinimo būsenos. Visos filmuotos medžiagos metu ji bendrauja ramiai, nesigirdi bei nesimato jokių jos neadekvataus elgesio požymių. Vaizdo medžiagoje matosi, jog įlipusi į liftą, ji šypsosi. Įvykius atsimena nuosekliai, išskyrus tas dalis, kurios netinka jos pasirinktai gynybinei versijai. Apklausta po įvykio detaliai nurodė dienos įvykius, sąmoningai klaidino ikiteisminio tyrimo institucijas, pateikė pranešimą policijai dėl tariamo jos atžvilgiu panaudoto smurto, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Iš nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog po nusikalstamos veikos padarymo ji numatė savo tolesnius veiksmus po konflikto, t. y. tą pačią dieną, siekdama klaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas, galimai save sužalojo, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, po ko kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, siekdama būti pripažinta nukentėjusiąja bei kreipėsi į policiją dėl tariamai panaudoto smurto jos atžvilgiu. Taigi, akivaizdu, kad jos sukelto konflikto metu, jokio didelio susijaudinimo būsenoje ji nebuvo, kaltinamoji veikė sąmoningai ir tiesiogine tyčia.

4. Teismo posėdyje R. K. atstovas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. R. K. ir jos gynėja prašė tenkinti jų apeliacinį skundą. O prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. R. K. atstovo advokato M. Veličkos apeliacinis skundas tenkinamas, o R. K. ir jos gynėjo advokato K. Jonaičio apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

7. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. K. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį, taip pat baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. K. padarius jai inkriminuotą, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą, nusikaltimą.

Žemesnės instancijos teismas

9. R. K. viso proceso metu savo kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo neigė. Aiškino, kad R. K. smūgių nesudavė, nagais jo nedraskė. Teigė, kad jis susistumdymo metu buvo nugriuvęs ant sofos, o ten yra medinis staliukas, taigi, jis galėjo atsitrenkti į tą staliuką ir susižaloti. Šie R. K. paaiškinimai atmetami ir vertintini tik kaip jos pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia surinktų įrodymų visetas. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

10. 2021 m. liepos 8 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriui pateiktame protokole- pareiškime R. K. nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d., apie 9 val., jo sutuoktinė – R. K., su kuria vyksta jo inicijuotas skyrybų procesas, turėtu raktu atsirakinusi jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir radusi jį miegantį su kita moterimi, sukėlė konfliktą, kurio metu jį filmavo telefonu ir tuo telefonu sudavė jam smūgius – vieną smūgį į viršutinės lūpos dešinę pusę, nagais perdrėskė jo kaktą bei telefonu sudavė smūgį į galvą virš kaktos, kurią praskėlė. Tokiais savo smurtiniais veiksmais ji jam sukėlė fizinį skausmą (1 t., 118 b.l.). Tą pačią dieną vykusios apklausos metu R. K. nurodė analogiškas įvykio ir patirtų sužalojimų aplinkybes. Taip pat parodė, kad maždaug prieš mėnesį inicijavo skyrybų procesą, nes po ilgalaikių bandymų išsaugoti santuoką suprato, kad jos išsaugoti nepavyks. Į teismą dar nesikreipė, nes nori išsiskirti abipusiu sutarimu, jo advokatas teikia apsiūlymus sutuoktinei, tačiau ji su jokiomis jo sąlygomis piktybiškai nesutinka. Nurodė, kad konflikto metu sutuoktinė daužė indus, vazonus su gėlėmis (2 t., 130-131 b.l.). 2021 m. rugpjūčio 26 d. papildomos apklausos metu R. K. minėtus savo duotus parodymus patvirtino (2 t., 136 b.l.). 2021 m. gruodžio 16 d. akistatos su R. K. metu R. K. nurodė, kad R. K., šaukdama ant jo, rankoje laikytu telefonu, sudavė jam ne mažiau, vieną kartą į galvą, tarp plaukuotos dalies ir kaktos ties kaktos viduriu ir tokiu veiksmu praskėlė jam galvą, pajuto skausmą ir ėmė kakta kraujuoti (2 t., 155-159 b.l.). 2022 m. liepos 12 d. R. K. savo duotus parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (2 t., 170-171 b.l.). 2022 m. rugsėjo 23 d. ikiteisminiame tyrime apklausiamas R. K. patikslino, kad žmona galėjo žinoti apie kitą moterį, bet I. L. asmeniškai nepažinojo ir apie jo santykius su ja nežinojo. Iš karto R. K. elgėsi ramiai, kažką vis kalbėjo, jis atsikėlė ir paprašė jos išeiti iš kambario. R. K. atrodė susinervinusi, ji jį filmavo trumpai, po to pradėjo šaukti ir elgtis agresyviai. Būnant miegamajame jie nesistumdė ir tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto, ji jam miegamajame nesudavė jokių smūgių. Jis pats visą laiką elgėsi ramiai, su ja ramiai kalbėjo ir balso pakėlęs nebuvo. Jis R. K. visą laiką ramino ir prašė, kad ji išeitų. R. K. susinervinusi iš miegamojo išėjo į svetainę ir ten praėjo daužyti indus, po ranka pasitaikiusius daiktus. Jis ėjo iš paskos ją ramindamas. Kai su R. K. atsidūrė virtuvėje, ji mėtė visus po ranka buvusius daiktus į jį, į sieną. Svetainėje jis visą laiką vaikščiojo R. K. iš paskos, ji visą laiką rankoje turėjo savo telefoną, tačiau kurioje, neatsimena. Jam pirmas smūgis buvo suduotas telefonu, kai jis stovėjo svetainėje prie sofos galo, esančio arčiau lango, gal 1 metro atstumu nuo terasos durų. Jis stovėjo veidu ar šiek tiek šonu į R. K., kai ji stovėdama priešais jį, tyčia telefonu sudavė vieną smūgį jam į galvą, ją prakirto tarp plaukuotosios dalies ir kaktos, jam po kelių sekundžių pradėjo stipriai kraujuoti. Mano, kad čia buvo paskutinis smūgis - pamačiusi kraują, R. K. jam daugiau nesudavė. Jis iškarto ėjo į miegamąjį, praeidamas pro sofos priekinę dalį, jam tiesiog veidu bėgo kraujas, jautė kraujo srovelę, tuo metu galėjo kraujo privarvėti ant grindų ir sofos. Po to jis nusiprausęs veidą, grįžo į svetainę. Tuo metu R. K. kambaryje rinkosi daiktus, jam dar galėjo kažkiek varvėti kraujas, nes žaizdos jis nebuvo užsiklijavęs. Negali pasakyti, kokiu momentu R. K. jam sužalojo lūpą ir perdrėskė nagais kaktą, tik gali pasakyti, kad viskas vyko svetainėje, kai jis ją ramino, o ji mėtė daiktus. Mano, kad jos veiksmai tikrai buvo tyčiniai, ji tyčia jam sudavė smūgį į lupą ir draskė nagais, nes tarp jų jokio susistumdymo nebuvo, jis jos nelietė. R. K. pati prieidavo prie jo ir jam tyčia smūgiavo, draskė nagais. Neprisimena, ar smūgis į lūpą buvo telefonu ar ranka, bet jis jam sukėlė fizinį skausmą, taip pat ir įdrėskimas kaktoje jam buvo skausmingas ir jam skaudėjo, tačiau pagrindinis ir didžiausias smūgis buvo paskutinis – suduodant telefonu į viršutinę kaktos dalį. Jis tą pačią dieną kreipėsi į medikus, tačiau teismo medicinos ekspertų buvo apžiūrėtas po kelių dienų – gal penkių ar net praėjus savaitei, kiek pamena - tuo metu ant lūpos sužalojimo ir įdrėskimo ant kaktos nebebuvo. Kol vyko konfliktas su R. K., jokio susistumdymo nebuvo ir jis nugriuvęs nebuvo ir griūdamas susižaloti negalėjo (2 t., 139-141 b. l.). Apklausiamas teisme R. K. parodė, kad 2021 m. liepos 8 d. ryte jį pažadino R. K. balsas. Atsikėlęs pamatė, kad R. K. filmuoja mobiliuoju telefonu. R. K. rėkė, mėtė daiktus, kalbėjo pakeltu tonu, stumdėsi, nagais apdraskė jam veidą. Jis rankomis taip pat stūmė R. K. nuo savęs, nes ši jį puolė. Rankoje laikytu telefonu R. K. jam sudavė 2-3 smūgius. Vienu smūgiu perskėlė jam lūpą, kitas smūgis pataikė į plaukuotą galvos dalį, po kurio jam gan smarkiai pradėjo bėgti kraujas. Smūgiai jam buvo suduoti svetainėje, prie terasos durų. Dėl smūgių juto fizinį skausmą. Tuo metu jis R. K. nelietė, bandė ją raminti žodžiais.

11. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad R. K. visų procese vykusių apklausų metu nuosekliai teigė, kad patyrė R. K. fizinį smurtą, aiškino, jog ji jam trenkė telefonu į lūpą ir galvą bei nagais perdrėskė kaktą. Apie tai, jog patyrė sutuoktinės smurtą, R. K., be kita ko, iš karto po to, apie tai pasakė kitame kambaryje buvusiai I. L., ką patvirtina teisme duoti jos parodymai. I. L. telefonu užfiksavo R. K. sužalojimus, juos nufotografavo ir nufilmavo (2 t., 1-26 b. l.). Iš byloje esančio garso įrašo bei jo apžiūros protokolo (1 t., 150-151 b. l.) matyti, jog šią aplinkybę jis nurodė ir bendraudamas su bendrojo pagalbos centro operatore. Lygiai tą patį jis pasakė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, ką įrodo J. V. apklausa ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 19-20 b. l.) ir tarnybinis pranešimas (1 t., 114-115 b. l.), o vėliau apie buvusį įvykį pasakė savo tėvams – P. K. ir R. K., ką patvirtina jų apklausos teisme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiomis R. K. nurodomomis aplinkybėmis, kadangi jos atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus.

12. Tai, kad įvykio metu R. K. patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus, patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad R. K. nustatyta muštinė žaizda kaktos plaukuotoje dalyje ir ji kvalifikuotina nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., 75 b. l.); į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno J. V. 2021 m. rugsėjo 27 d. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, jog ant R. K. buvo akivaizdžios smurto žymės - žaizda ant kaktos ir įdrėskimas (3 t., 19-20 b. l.); šio pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad ant R. K. galvos matėsi žaizda ties kaktos sritimi, įdrėskimas (1 t., 114-115 b. l.); teismui pateikti ir apeliacinės instancijos teisme peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip jiems R. K. rodo praskeltą plaukuotąją kaktos dalį bei sužalotą lūpą; liudytojos I. L. procese duoti parodymai apklausiama 2021 m. liepos 8 d., ji parodė, kad matė, jog R. K. iš galvos bėga kraujas, yra apdraskyta kakta (2 t., 193-194 b. l.). 2021 m. rugsėjo 2 d. apklausiama papildomai, ji nurodė, kad ant R. K. veido buvo daug kraujo, jam iš galvos bėgo kraujas, net apatiniai buvo kruvini (2 t., 197-198 b. l.). Apklausiama teisme teigė, kad R. K. kraujavo kakta, kraujas jam buvo aptiškęs ant krūtinės, ant rankų, ant apatinių. Byloje esančios nuotraukos, vaizdo įrašas bei jų apžiūros protokolas (2 t., 1-26 b. l.); liudytojo A. K. 2022 m. sausio 18 d. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, jog pas vyriškį buvo sumušimas lūpoje (3 t., 28 b. l.); liudytojos R. K. proceso eigoje duoti parodymai – 2022 m. spalio 18 d. apklausiama ikiteisminiame tyrime ji nurodė, kad sūnaus galvoje matėsi prakirsta žaizda, kraujavo (3 t., 50-51 b.l.), neginčijamai patvirtina, jog R. K. buvo sužalotas būtent šio konflikto metu ir jo nurodytomis aplinkybėmis. Taipogi, apklausos teisme metu minėta liudytoja nurodė, kad sūnui buvo praskelta kakta ir lūpa; liudytojas P. K., 2022 m. spalio 18 d. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad nuvažiavęs pamatė, kad sūnui praskelta galva, iš jos kraujavo (3 t., 56 b. l.). Apklausiamas teisme aiškino, kad ant kaktos buvo kraujo krešuliai, mėlynė ant lūpos.

13. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad minėtus sužalojimus R. K. patyrė būtent dėl R. K. atliktų smurtinių veiksmų prieš jį, o ne kaip pastaroji teigia – jam nugriuvus ir galva atsitrenkus į baldą. Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. nustatytas sužalojimas (muštinė žaizda kaktos plaukuotoje dalyje) gali būti padaromas nugriuvus ir atsitrenkus sužalota kūno sritimi į kietą buką paviršių. Kitoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagal R. K. nustatyto sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, atmesti galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įtariamosios R. K. nurodytu būdu, negalima, tačiau tai nesuteikia pagrindo R. K. pateikiamos įvykio versijos laikyti patikima, o R. K. - atmesti kaip neteisingą. Nors teisme apklaustas ekspertas R. Ž. parodė, kad griūnant į kažkokį kietą, buką daiktą, galėjo būti vienu metu padaromas ir specialisto išvadose nenurodytas sužalojimas R. K. lūpoje, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad be minėtų dviejų sužalojimų, jam iš aukščiau aptartų bylos įrodymų matyti, kad yra nustatytas dar vienas – perdrėksta kakta, kurio akivaizdu, jis griūdamas patirti negalėjo. Tai paneigia R. K. iškeltą versiją, kad ji prieš sutuoktinį nesmurtavo. Be kita ko, minėtoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) neatmesta galimybė, kad R. K. galėjo padaryti nukentėjusiajam R. K. nustatytą sužalojimą su tyrimui pateiktu mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“, kas šiuo atveju atitinka nukentėjusiojo R. K. parodymus. Teisme apklaustas ekspertas R. Ž. šios savo išvados nepaneigė.

14. Priešingai, nei teigiama R. K. ir jos gynėjo pateiktame apeliaciniame skunde, vien tai, kad prie svetainės staliuko bei sofos yra didžiausia netvarka, t. y. dužusių indų šukių, žemių likučių, nepatvirtina, jog R. K. ant jos griuvo ir tuo pačiu trenkėsi į stalą. R. K. apklausose aiškiai nurodė, kad vykusio konflikto metu R. K. daužė indus, vazonus su gėlėmis. I. L. apklausiama teisme patvirtino, kad girdėjo, kaip kitame kambaryje (svetainėje) buvo mėtomi daiktai, girdėjo dūžtančių indų garsus. Iš šių nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų akivaizdu, kad netvarka svetainėje šalia sofos buvo padaryta pačios R. K. veiksmais, o ne griūnant nukentėjusiajam. Taip pat R. K. griuvimo fakto nepatvirtina ir tai, jog ant sofos buvo užfiksuotos kraujo dėmės ne lašų forma. Peržiūrėjus į bylą pateiktas nuotraukas, matyti, kad viena dėmė (ištepimas krauju) fiksuotas sofos ranktūrio vidinėje pusėje, kitos – sofos priekinės dalies apačioje. Todėl yra neįtikima, kad šios dėmės galėjo atsirasti R. K. nurodomomis aplinkybėmis, t. y. R. K. nukrentant ant sofos, atsitrenkiant į sofoje įmontuotą staliuką ir perbraukiant per audinį sužalotas kūno vietas. Įvykio vietoje buvo fiksuota gana daug kraujo, tad akivaizdu, kad R. K. muštinė žaizda stipriai kraujavo, kas matyti ir iš peržiūrėtos vaizdo medžiagos. Labiau tikėtina, kad sofa galėjo būti ištepta papraščiausiai prie jos prisilietus, kai sužalojimai jau buvo padaryti ir dar nesustabdžius kraujavimo. Juolab, kad kaip nurodė ikiteisminiame tyrime apklausta I. L., net R. K. apatiniai buvo kruvini. Tą patvirtina ir jos padaryti, byloje esantys vaizdo įrašai. Be to, ant R. K. paminėto staliuko, kur jos teigimu, neva krito R. K., kraujo dėmių nefiksuota. O tai dar kartą paneigia R. K. paaiškinimus apie R. K. griuvimą ir susižalojimą.

15. Teisėjų kolegija taip pat atmeta R. K. ir jos gynėjo skundo argumentus, jog nėra duomenų, kad iki 2021 m. liepos 8 d. sutuoktiniai būtų kalbėję ar aiškinęsi dėl skyrybų. Nors R. K. į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi tik 2021 m. rugpjūčio 23 d., tačiau tai nereiškia, kad 2021 m. liepos 8 d. įvykio metu, R. K. nežinojo ar negalėjo žinoti apie sutuoktinio planus skirtis. R. K. teigimu, kad jis ruošia dokumentus skyrybų procesui, R. K. jis buvo informavęs žodžiu, o dieną prieš nagrinėjamą konfliktą su ja kalbėjosi telefonu apie turto dalybas (2 t., 155-159 b.l.), o jo advokatas teikė pasiūlymus sutuoktinei, tačiau ji su jokiomis jo sąlygomis sutikti nenorėjo (2 t., 130-131 b. l.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais jo teiginiais, kadangi, peržiūrėjus R. K. į bylą pateiktus vaizdo įrašus, juose aiškiai girdėti, kaip R. K. sutuoktinei sako, kad tai jų bendri namai, kad viskas bus dalinama, o ši į tai niekaip nesureaguoja. Akivaizdu, kad tokie sutuoktinių sprendimai nekyla akimirksniu ir jiems susiformuoti yra reikalingas ilgesnis laiko tarpas, todėl nepagrįsti yra R. K. teiginiai jog skyrybų ir turto dalybų klausimas atsirado tik nagrinėjamo konflikto metu ir apie tai, kad R. K. nusprendęs nutraukti santuoką, ji sužinojo tik jam pateikus teismui dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Gi ir pati R. K. nepaneigė, kad į butą (duomenys neskelbtini) ji važiavo pasiimti daiktų, kurie jai buvo reikalingi kituose namuose, kas rodo, kad šeimos santykiai jau buvo pašliję.

16. R. K. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su gydytojo A. K. parodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas konstatavo, jog A. K. pildyta vidinė konsultacija nepaneigia išvadų dėl R. K. veikos aplinkybių nustatymo, neprieštarauja nustatytų aplinkybių visumai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokia išvada nesutikti. Iš bylos duomenų matyti, kad gydytojas A. K. vidinėje konsultacijoje nurodė, kad R. K. namuose nukrito, susitrenkė lūpą ir veidą (2 t., 83 b. l.). Apklausiamas teisme A. K. nurodė, kad apžiūros tiksliai nepamena ir pokalbio su R. K. metu tokius duomenis užrašė pagal tai, ką jam sakė R. K.. Ikiteisminiame tyrime vykusios apklausos metu jis taip pat aiškino, kad medicininiuose dokumentuose įrašė viską, ką tas vyriškis jam nurodė – t. y., kad nukrito namuose (3 t., 28-30 b.l.). Akistatos, vykusios tarp jo ir R. K. metu, A. K. nurodė, kad neatsimena ar dokumentus pildė iš karto, ar vėliau, bet teoriškai galėjo būti, kad vėliau, iš savo darbo vietos, po kelių valandų. Teoriškai gali būti, kad pildydamas dokumentus po kelių valandų, galėjo netiksliai atsiminti, ką nurodė pacientas (2 t, 166-167 b.l.). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad A. K. negalėjo gerai prisiminti R. K. apžiūros ir pokalbio su juo, bei laiko, kada užpildė dokumentus - ar neužilgo, ar vėliau, praėjus kelioms valandoms. Esant šioms aplinkybėms, jo pateiktoje konsultacijoje esantis įrašas vertinamas, kaip nepatikimas įrodymas ir juo nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nesivadovauja.

17. Dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su R. K. nustatytais sužalojimais bei R. K. laikrodžio „(duomenys neskelbtini)“ vagyste, apeliacinės instancijos teismas priimame nuosprendyje nepasisako, nes šie klausimai jau buvo išspręsti įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais. 2022 m. vasario 4 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorė priėmė nutarimą, kuriuo ikiteisminį tyrimą pagal R. K. pareiškimą, dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nutraukė, nustačiusi, kad jis nebuvo padarytas (2 t., 63-70 b. l.). 2022 m. spalio 25 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu taip pat buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą prieš R. K., nes ji nepadarė veikos, numatytos BK 178 straipsnyje (1 t., 102-104 b. l.).

18. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra nagrinėjamos aplinkybės ir sprendžiamas kaltės klausimas, susijęs tik su R. K. veiksmais prieš R. K.. Todėl yra vertinami tik dėl to duoti R. K. parodymai, jų nuoseklumas, patikimumas, kurie, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui, kartu įvertinus ir kitus byloje surinktus duomenis, nekelia abejonių. Tai yra esminis dalykas šioje byloje. Vien tam tikri R. K. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde pateikiami nukentėjusiojo parodymų nesutapimai, susiję su I. L. atvykimu, R. K. reakcija, kurie, nagrinėjamu atveju, vertinant R. K. veiksmus prieš nukentėjusįjį, nelaikyti teisiškai reikšmingais, nėra priežastis visus juos laikyti melagingais ir nepatikimais, ir dėl to juos atmesti, pripažįstant teisinga R. K. pateiktą įvykio versiją.

19. Taigi, iš to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, jog būtent R. K. nežymiai sužalojo savo sutuoktinį R. K. bei sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jos veiksmai, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuoti teisingai ir pagrįstai.

Dėl R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

20. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatęs dvi R. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas), ir nenustatęs nei vienos sunkinančios, įvertinęs, kad ji ankščiau neteista, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ji nebuvo planuota, atsitiktinio pobūdžio, nulemta susiklosčiusių aplinkybių, tai, kad R. K. yra (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, auginanti mažametį vaiką, dirbanti ne vienoje darbovietėje, konstatavo, kad baudžiamoji atsakomybė, kaip kad kraštutinė priemonė, jai netaikytina ir atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio nustatytais pagrindais ir tvarka.

21. R. K. atstovas pateiktame apeliaciniame skunde su šiuo apylinkės teismo sprendimu nesutinka, aiškina, kad teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, netinkamai vertino surinktus įrodymus, klaidingai nustatė lengvinančias aplinkybes bei neteisingai jas interpretavo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį, R. K. atstovo skundo argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, R. K. veiksmuose nustatydamas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atleisdamas ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindais ir tvarka, priėmė neteisingą procesinį sprendimą.

23. Skundžiamame nuosprendyje teismas, nustatydamas, kad R. K. atsakomybę lengvina tai, jog jos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ir veiksmai įvykio vietoje, t. y., kai nukentėjusysis trukdė R. K. paimti daiktus ir ją stumdė, kai ši, nukentėjusiojo teigimu, elgėsi neadekvačiai: filmavo ir bandė paimti daiktus. Skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinta tai, kad R. K. pamačius savo sutuoktinį R. K. miegantį su kita moterimi, ir jį pažadinus, jis visiškai nebūdamas kritiškas savo paties elgesiui, R. K. sakė – „...baik tas nesąmones...“, „...baik tuos cirkus...“, o R. K. bandant paimti daiktus, jai aiškino – „...tavo daiktų čia nėra...“, „...viską padalins...“, neleido R. K. tų daiktų paimti, neneigė ją stūmęs rankomis nuo savęs, kai ši jį puolė.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina, o rizikingu - kai neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-303/2023).

25. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-303/2023).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo R. K. veiksmus, po to, kai sutuoktinė jį rado lovoje su kita moterimi – I. L., pripažinti provokuojančiais ar rizikingais. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris darytas miegamajame kambaryje matyti, kaip R. K. ramiu tonu prašo R. K. „baigti tas nesąmones“, t.y. filmuoti jį ir priekaištauti dėl jo poelgio. Kitame įraše, jau filmuotame svetainėje, matyti, kaip R. K. filmuoja R. K., tą darydama iš ganėtinai arti, sako „Ooo, kaip šaunu, koks tu gražus“, o R. K., iškėlęs rankas į viršų, paėjęs kelis žingsnius į priekį, šiek tiek garsesniu balsu, susijaudinęs jai pasako: „Viskas, R. baik, baik, viskas, baik“, R. K. atsako: „Gerai, prašau manęs neliesti“, nors joks R. K. prisilietimas prie jos nefiksuojamas. Tuomet R. K., iškėlęs rankas į viršų kiek garsiau sako: „Ta prasme, prašau, baik, viskas“, R. K. sako: „Eik atšauk (duomenys neskelbtini), aš šiandien neinu, aš važiuoju tiesiai į policiją“, R. K. vis dar būdamas iškėlęs rankas, jai sako: „Tu važiuok kur tu nori, ta prasme, baik tas nesąmones, viskas...“, R. K.: „A va kame čia reikalas“, po ko R. K. laikydamas pakeltas rankas, judėdamas link R. K., sako: „Baik tu tuos cirkus“. Po to, pasigirdus traškesiui, įrašas nutrūksta. Dar kitame vaizdo įraše R. K. ir R. K. kalbasi. R. K. nurodo: „Prašau manęs nestumdyti“, nors joks stumdymas nefiksuojamas, R. K. sako: „Tavo daiktų čia nėra, R.“. R. K. jam aiškina: „Yra, čia mano namai“, R. K. atsako: „Čia yra bendri namai, viskas“, R. K.: „Taip, taip, aš pasiimu vaiko žaislus“, R. K.: „Viską padalins, viską padalins“, R. K. teigia: „Aš pasiimu vaiko žaislus, prašau...“, R. K. sakydamas: „Čia nebėra vaiko žaislų, R.“, eina link svetainės, toliau kalba: „Tu pažiūrėk ką čia padarei, čia nėra vaiko žaislų, kilimas nėra vaiko žaislas, kilimas nėra vaiko žaislas“, „Aš kilimo tau neduosiu, jis yra bendras, R., iš bendrų namų“, R. K. atsako: „R., nusiramini, nuo kokių bendrų namų“ R. K.: „R., jis yra ne vaiko žaislas“, R. K.: „Nebestumdyk manęs, prašau“, tačiau vėlgi, joks stūmimas nefiksuojamas, R. K. jai aiškina: „Jis nėra vaiko žaislas; jis yra vaiko žaislas?“, R. K.: „Tu mane sumušei“, R. K.: „R., aš tavęs nemušiau, tu mane, R.“. R. K.: „Prašau, nebetąsyk mano kruvinų rankų“, R. K. pažiūri į jos rankas ir sako: „Tavo...čia mano kraujas ant tavęs“ ir nusišypso, R. K. juokiasi sakydama: „Nebesvaik“. R. K., šypsodamasis klausia: „Nebesvaikt? Gerai“, ir įrašas baigiasi.

27. Viso šio pokalbio metu, kiek buvo filmuojamas R. K., matyti, kad jis rankas laiko iškeltas, kalba kiek susijaudinęs, tačiau balso tono prieš R. K. nekelia. Aptarti vaizdo įrašai tik patvirtina, jog tarp R. K. ir R. K. vyko šeimyninis konfliktas ir santykių aiškinimasis, tačiau, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, R. K. savo išsakytais žodžiais ar elgesiu, R. K. neprovokavo, ant jos nešaukė, laikė rankas iškėlęs į viršų, taip rodydamas, jog vengia bet kokio fizinio kontakto ar smurtavimo prieš sutuoktinę. Akivaizdu, kad R. K., pažadintas iš miego, pats yra sumišęs dėl to kas vyksta, nuolatos prašo R. K. nusiraminti. Peržiūrėtuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, jog R. K. stumdo R. K., nors apklausiamas teisme, neneigia tą daręs, tačiau tokius savo veiksmus teisina savigyna, kadangi jis buvo puolamas. Teisėjų kolegija su šiais nukentėjusiojo argumentais sutinka, nes iš visos bylos medžiagos akivaizdu, kad būtent R. K. sukėlė konfliktą, mėtė ir daužė daiktus, smurtaudama sužalojo R. K., todėl pripažintina, kad R. K. ją stumdamas nuo savęs, tiesiog gynėsi ir toks jo elgesys, taipogi, negali būti pripažįstamas provokuojančiu.

28. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pagrindo pripažinti R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, nebuvo.

29. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad R. K. atsakomybę lengvina tai, jog veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, įvertino tai, kad R. K., bendruose namuose, rado savo sutuoktinį lovoje miegantį su kita moterimi, o byloje nėra duomenų apie ankstesnius sutuoktinių neištikimybės faktus. Taip pat atsižvelgė į pačios R. K. bei R. K. ir I. L. duotus parodymus.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra nurodęs, kad neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmų ir juos valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-303/2020).

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad R. K. veiksmai – miegojimas su kita moterimi, būnant santuokoje su R. K., yra nepriimtini moralės požiūriu, tačiau jie R. K. neturėjo būti suprasti, kaip neįmanomi dalykai jų šeimos santykiuose ir būti visišku netikėtumu jai. Kaip buvo nustatyta, R. K. įvykio metu (2021 m. liepos 8 d.) jau žinojo apie sutuoktinio ketinimą su ja skirtis, sprendė dėl daiktų dalijimosi. Be to, R. K. apklausiamas 2022 m. rugsėjo 23 d. ikiteisminiame tyrime nurodė, kad R. K. galėjo žinoti apie kitą jo moterį, bet I. L. asmeniškai nepažinojo ir apie jo santykius su ja, nežinojo (2 t., 139-141 b.l.). Šiuos jo parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, R. K. darytas miegamajame, kuriame girdėti jos pačios žodžiai „Meile, kas atsitiko? Čia tavo mergina, kurią slėpei?“. Todėl nėra priežasčių manyti, jog toks R. K. elgesys, kai jis randamas lovoje tiesiog giliai miegantis, galėjo sukelti tokį didelį R. K. susijaudinimą, koks apibrėžtas aukščiau pateiktoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Be to, peržiūrėjus R. K. darytus vaizdo įrašus, matyti, kad ji radusi sutuoktinį lovoje su kita moterimi miegančius, prieina prie jų, kalba labai ramiu balsu, juos glosto, žadina, t. y. jokio didelio susijaudinimo jos veiksmuose ir balse nejuntama. Akivaizdu, kad tokie R. K. veiksmai jai kėlė pyktį ir apmaudą, ką, vėliau, jį pažadinusi išreiškė padarydama sužalojimus, mėtydama daiktus ir, kaip teigė R. K. ir I. L., tai darė rėkdama. Teismui nekyla abejonių, kad vykusio konflikto su sutuoktiniu metu, R. K. buvo susijaudinusi, tačiau, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, jis nebuvo tokio masto, kokio reikalauja BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Šią teismo išvadą dar labiau sustiprina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip R. K., pasibaigus konfliktui, jau būdama susitvarkiusi, įvykio metu buvusius palaidus plaukus – tvarkingai susirišusi juos į kuodą, ramiai susikrauna iš buto pasiimtus daiktus į liftą, ir juo leisdamasi, elgiasi ramiai, sau nušypso. Jokių smurto vartojimo prieš ją požymių nesimato.

32. Esant šioms aplinkybėms, pagrindo pripažinti R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai, taipogi nebuvo.

33. Nagrinėjamu atveju konstatavus minėtų R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo nepagrįstumą ir nenustačius jokių kitų, nebėra teisinio pagrindo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant R. K. kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

Dėl R. K. skirtinos bausmės

34. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

35. Nagrinėjamu atveju R. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą savo šeimos nario atžvilgiu – nežymiai sutrikdė savo sutuoktinio R. K. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių R. K. veikoje nenustatyta. Ji ankščiau nebuvo teista, bausta administracine tvarka, turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) ne vienoje darbovietėje, augina mažametį vaiką.

36. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Įvertinus ankščiau išdėstytus bylos duomenis dėl jos padarytos nusikalstamos veikos, R. K. asmenybę, teisėjų kolegija mano, jog BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai R. K. atžvilgiu bus pasiekti jai paskiriant minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje to įpareigojant ją nuo 23 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu.

Dėl kitų su priimamu nuosprendžiu susijusių klausimų

37. Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 149,81 Eur sumai dėl R. K. gydymo išlaidų atlyginimo (2 t., 103-108 b.l.). Civilinis ieškinys yra įrodytas bylos duomenimis, prie jo pateiktais dokumentais, todėl tenkinamas visiškai, iš R. K. priteisiant prašomą sumą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

38. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo prašoma iš R. K. priteisti R. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 5 000 Eur (4 t., 141 b. l.). Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo atstovas procese praktiškai dalyvavo nuo jo pradžios (advokato orderis išduotas 2021 m. rugpjūčio 26 d. (2 t., 127 b. l.), teikė skundus prokurorui, teismui, teikė prašymus, dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisminiame procese, konstatuotina, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė ir turi būti priteista iš R. K..

39. 2024 m. kovo 18 d. Panevėžio apygardos teisme gautas prašymas iš R. K. priteisti R. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias iš kartu su prašymu pateiktos sąskaitos už teisinės paslaugas ir mokėjimo nurodymo, matyti, jog sudaro 1 050 Eur (5 t., 41-43 b.l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad R. K. ir jo atstovo apeliacinis skundas yra tenkinamas, skundo apimtį, vykusio teismo posėdžio trukmę, konstatuoja, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nėra per didelė ir turi būti priteisiama iš R. K..

40. 2023 m. liepos 13 d. R. K. gynėjas advokatas K. Jonaitis pateikė prašymą atlyginti R. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 4 235 Eur (4 t., 137 b. l.). Kartu su juo pateikė PVM sąskaitą-faktūrą už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitą (4 t., 138-139 b. l.). Pripažinus, jog R. K. padarė jai inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, šis prašymas netenkinamas.

41. 2024 m. balandžio 19 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, R. K. gynėja advokatė D. Gadliauskienė pateikė prašymą priteisti jos ginamajai 1 000 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas, kartu pateikdama jų sumokėjimą patvirtinantį kvitą (5 t., 49 b. l.). Kadangi R. K. ir jos gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteisiamos.

42. Iš R. K. valstybės naudai yra priteistinos proceso išlaidos – 53,12 Eur dokumentų įteikimui ir 23,64 Eur liudytojo A. K. atvykimui (4 t., 108 b.l.).

43. Daiktai turintys reikšmės bylai tirti – biologiniai (kraujo nuoplovos) pėdsakai iš įvykio vietos, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptaravimo skyriuje (kvitai (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) – sunaikintini; mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptaravimo skyriuje (kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) – grąžintinas R. K.; CD diskai su garso, vaizdo ir foto įrašais, saugomi byloje – paliekami saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Nukentėjusiojo R. K. atstovo advokato Marijaus Veličkos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jai 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, ir iš R. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 149,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus ir 81 centą) žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. K. R. K. naudai 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš R. K. R. K. naudai 1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš R. K. valstybės naudai 76,76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir 76 centus) proceso išlaidų.

Netenkinti R. K. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio prašymo priteisti R. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme.

Netenkinti R. K. gynėjos advokatės Daivos Gadliauskienės prašymo priteisti R. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti – biologinius ėminius (kraujo nuoplovas) iš įvykio vietos, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptaravimo skyriuje (kvitai (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) – sunaikinti; mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, saugomą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptaravimo skyriuje (kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) – grąžinti R. K.; CD diskus su garso, vaizdo ir foto įrašais, saugomus byloje – palikti saugoti byloje.

R. K. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasDanutė Švitinienė