Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui BUAB Patalpų valymo ir priežiūros centrui, atstovaujamam bankroto administratoriaus G. P., dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lizingo sutarties vykdymas užtikrintas laidavimo būdu. 2006-10-12 sudarytos laidavimo sutartys su O. V., S. K. V. bei BUAB Patalpų valymo ir priežiūros centru, kurie kaip solidarūs bendraskoliai įsipareigojo atsakyti ieškovui, jei LUAB Projektų grupė neįvykdys prievolių pagal Lizingo sutartį. Ieškovas kreipėsi į laiduotojus dėl nuostolių padengimo, tačiau nei skolininkas, nei laiduotojai gera valia sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Kauno apygardos teismas 2010-04-20 nutartimi LUAB Projektų grupei iškėlė bankroto bylą.

Tarp ieškovo ir LUAB Projektų grupės susiklostė finansinio lizingo santykiai. CK 6.574 straipsnis bei Lizingo sutarties Bendrosios dalies 18.6, 18.6.4 punktuose įtvirtinta ieškovo teisė nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išieškoti pagal Lizingo sutartį mokėtinas sumas bei nuostolius, kurie lizingo davėją atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Ieškovas nutraukė Lizingo sutartį, susigrąžino turtą bei jį realizavo. Turto – administracinio pastato Kaišiadoryse, kiemo statinių bei pastato-tarpininkavimo įmonės likutinė (neišmokėta) vertė be PVM buvo 2 592 420,97 Lt. Turtas parduotas už 865 363,68 Lt be PVM. Ieškovo nuostolis paskaičiuotas atėmus turto pardavimo vertę iš buhalterinės vertės.

Atsakovas BUAB Patalpų valymo ir priežiūros centras atsako solidariai kreditoriui kartu sus skolininku LUAB Projektų grupe. Laiduotojas yra atsisakęs teisės reikalauti, kad ieškovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į skolininko turtą. Laiduotojas yra informuotas, kad skolininkas nevykdo sutartinių įsipareigojimų.

Ieškovas pažymėjo, jog Kauno apygardos teismo 2011-10-05 sprendime buvo pasisakyta dėl ieškovo teisės nutraukti Lizingo sutartį, todėl šios aplinkybės neturi būti įrodinėjamos pakartotinai. Laikė, kad atsakovas, o ne ieškovas turi įrodinėti aplinkybę, jog bankas nesiėmė visų priemonių lizingo dalyku esančiam turtui realizuoti išvengiant nuostolių.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad turtas buvo realizuotas pagal banko nustatytą tvarką. Atsakovas neįrodė, jog pardavimo kaina galėjo būti aukštesnė. Paprastai nekilnojamąjį turtą bankas parduoda aukcione. Patikslino reikalavimus dėl palūkanų skaičiavimo ir prašė palūkanas priteisti iki bankroto bylos BUAB Patalpų valymo ir priežiūros centrui iškėlimo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas bankroto administratorius nedalyvavo, teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Bylos eigoje Vilniaus apygardos teismo 2017-03-27 nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl laiduotojo pareigos atlyginti lizingo gavėjo nuostolius, kurie susidarė dėl kainų skirtumo tarp lizinguoto turto buhalterinės vertės bei šio turto pardavimo kainos, kai turtas buvo parduotas nutraukus lizingo sutartį.

Faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB SEB bankas (UAB SEB lizingas teisės ir pareigos perimtos 2013-11-22 AB „SEB lizingas“ turto, teisių ir pareigų priėmimo-perdavimo aktu (t. 2, b. l. 128-129) su LUAB Projektų grupe 2006-10-10 sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-090361 (t. 1. b. l. 5-26), pagal kurią AB SEB lizingas savo lėšomis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ir perdavė jį LUAB Projektų grupei valdyti ir naudotis už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus Lizingo sutartyje nustatytą kainą, turtas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise.

Prievolės vykdymo užtikrinimui 2006-10-12 buvo sudarytos Laidavimo sutartys su UAB Patalpų valymo ir priežiūros centru bei S. K. V. ir jo sutuoktine O. V. (t. 1, b. l. 27-30).

Byla dalyje dėl laiduotojų S. K. V. ir O. V. atsakomybės buvo nutraukta daliniu sprendimu – Vilniaus apygardos teismo 2017-04-18 nutartimi, patvirtinus tarp ieškovo ir minimų laiduotojų sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovas iš esmės atsisakė reikalavimų šiems laiduotojams.

Laidavimo sutarties 1.1 punktu BUAB Patalpų valymo ir priežiūros centras kaip laiduotojas neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarus bendraskolis atsakyti lizingo bendrovei, kaip lizingo gavėjo kreditoriui, jeigu lizingo gavėjas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Lizingo sutartį.

Faktas, kad LUAB Projektų grupė nevykdė finansinių įsipareigojimų lizingo davėjui yra patvirtintas rašytiniais įrodymais ir teismų sprendimais. AB SEB lizingas 2009-08-11 raštu Nr. 02-3691 (t. 1, b. l. 31-32) informavo LUAB Projektų grupę, jog nesumokėjus skolų Lizingo sutartis bus nutraukta nuo 2009-08-19. Lizingo gavėjas įpareigotas per 3 darbo dienas nuo Lizingo sutarties nutraukimo pristatyti nekilnojamąjį turtą ieškovui. UAB SEB lizingas 2009-11-23 raštu (t. 1, b. l. 33) pranešė BUAB Patalpų valymo ir priežiūros centrui, kad LUAB Projektų grupė nesumokėjo iš viso 41 816,37 Lt ir paragino šią sumą sumokėti ieškovui. Analogiškas pranešimas buvo išsiųstas kitiems laiduotojams – S. K. V. ir O. V. (t. 1, b. l. 34).

Ieškovas 2012-09-07 raštu Nr. 02-03-02-5434 (t. 1, b. l. 35) informavo, kad Lizingo sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2009-08-19. Susigrąžinęs ir pardavęs Lizingo sutarties dalyku buvusį turtą ieškovas patyrė 1 727 057,29 Lt nuostolių. Nuostolius paprašė atlyginti pagal Lizingo sutarties bendrosios dalies 18.6.4 punktą iki 2012-09-24. Analogiški pranešimai buvo išsiųsti laiduotojams O. V. ir S. K. V. (t. 1, b. l. 36-37).

Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose – atsiliepime ir triplike, atsakovas BUAB Patalpų valymo ir priežiūros centras teikė argumentus, jog Lizingo sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, kadangi įsiskolinimo suma buvo pernelyg maža. Šiuo metu LUAB Projektų grupė veikla Kauno apygardos teismo 2014-01-08 sprendimu pripažinta pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto, ir 2014-02-14 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Esant tokiai situacijai svarstymas dėl Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo šioje byloje neturi reikšmės, kadangi nėra subjekto, kuris galėtų toliau vykdyti LUAB Projektų grupė prievoles pagal Lizingo sutartį. Argumentai dėl Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo galėtų būti reikšmingi ta apimtimi, kiek jie galėtų įtakoti ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydį, tačiau atsakovas tokių atsikirtimų nėra suformulavęs, o teismas tokiu būdu peržengti nagrinėjamos bylos ribų negali net ir tuo atveju, kai atsakovui yra iškelta bankroto byla ir teismas turi imtis priemonių viešam interesui – kreditorių teisių gynybai.

Kauno apygardos teismo 2011-10-05 sprendimu išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo LUAB Projektų grupės ieškinį atsakovui UAB SEB lizingas dėl sutarties nutraukimo. Šioje byloje ieškovas prašė pripažinti Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 10.1.3 ir 18.1 punktus neteisėtais bei pripažinti Lizingo sutarties nutraukimą neteisėtu. Ieškinys buvo atmestas, teismui nustačius, jog LUAB Projektų grupė buvo skolinga ieškovui 2 007,96 Lt skolos ir 12 743,86 Lt delspinigių ir tai sudarė pagrindą nutraukti Lizingo sutartį pagal šios sutarties 18.1.2 punktą. Ši aplinkybė patvirtinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimu.

Kauno apygardos teismo 2011-10-05 sprendimu Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumas buvo išnagrinėtas, byloje nedalyvavus LUAB Pastatų valymo ir priežiūros centrui, todėl CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimai dėl atleidimo nuo aplinkybių įrodinėjimo nėra vienareikšmiai įvykdyti. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nurodoma, jog nereikia įrodinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatytų aplinkybių, kai byloje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51„Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 6.2 punkte išaiškinta, kad, jei­gu nag­ri­nė­ja­mo­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je da­ly­vau­ja nors vie­nas as­muo, ne­da­ly­va­vęs anks­čiau iš­nag­ri­nė­to­je ci­vi­li­nė­je ar ad­mi­nist­ra­ci­nė­je by­lo­je, anks­tes­niu įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo spren­di­mu nu­sta­ty­tos ap­lin­ky­bės pre­ju­di­ci­nės ga­lios ne­tu­ri. Jei­gu anks­tes­nis įsi­tei­sė­jęs teis­mo spren­di­mas ci­vi­li­nė­je ar ad­mi­nist­ra­ci­nė­je by­lo­je su­ke­lia tei­si­nes pa­sek­mes ir ne­da­ly­va­vu­siems by­lo­je as­me­nims, tai to­kiu teis­mo spren­di­mu nu­sta­ty­tos ap­lin­ky­bės taip pat tu­ri prejudicinę ga­lią. Lizingo sutarties nutraukimas buvo esminis Kauno apygardos teismo nagrinėjamos bylos dalykas, dėl kurio priimtas galutinis teismo sprendimas, į tai atsižvelgus, teismo sprendimas dėl Lizingo sutarties nutraukimo pripažintina prejudiciniu faktu šioje byloje. Kita vertus, teismo išvada dėl Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo turi būti vadovaujamasi teismo sprendimų privalomumo pagrindu (CPK 18 straipsnis).

Apibendrinant išdėstytą, daroma išvada, jog ieškovas turėjo teisėtą pagrindą nutraukti Lizingo sutartį pagal šios sutarties 18.1.2 punktą. Teisėtai nutraukus sutartį spręstinas sutartinės atsakomybės dėl sutarties pažeidimo klausimas.

Lizingo sutarties 18.6 punkte įtvirtinta, kad ieškovui nutraukus Lizingo sutartį 18.1.2-18.1.12 punktuose nustatytais pagrindais klientas privalo, laikantis Lizingo sutarties 19 skirsnyje nustatytos tvarkos grąžinti turtą lizingo davėjui ir atlyginti UAB SEB lizingo nuostolius, kurie lizingo davėją atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu klientas Lizingo sutartį būtų tinkamai vykdęs.

CK 6.258 straipsnio 5 dalis nustato, jog šalis gali reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies nuostolių, kuriuos sudaro kainų skirtumas ir kitų vėliau atsiradusių nuostolių. Lizingo sutarties nutraukimo pasekmes reguliuojančiame CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta analogiška nuostata, jog, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

Taigi Lizingo sutarties nuostata pilnai atitinka Civilinio kodekso nurodymus. Lizingo sutarties 18.6 punkte įtvirtintas lizingo gavėjo įsipareigojimas atlyginti UAB SEB lizingo nuostolius, kurie lizingo davėją atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu klientas Lizingo sutartį būtų tinkamai vykdęs, patvirtina, jog lizingo gavėjas turi pareigą atlyginti visus ieškovo dėl sutarties nutraukimo turėtus praradimus.

Po Lizingo sutarties nutraukimo 2009-09-15 Susitarimu dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos bei 2009-09-15 Priėmimo-perdavimo aktu (t. 2, b. l. 55-57) LUAB Projektų grupės vadovas perdavė pagal Lizingo sutartį nuomotą turtą ieškovui. PVM sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 39) patvirtina, jog ieškovas su UAB “BHJ Baltic“ susitarė dėl 5 nekilnojamojo turto objektų pirkimo, taip pat ir Lizingo sutarties dalyku esančių 3 nekilnojamojo turto objektų pardavimo. Sąskaita išrašyta 2012-07-25, administracinis pastatas įvertintas 879 419,41 Lt su PVM, kiemo statiniai – 289,95 Lt su PVM, pastatas-tarpininkavimo įmonė – 167 380,69 Lt su PVM. Ieškovas pateikė paskaičiavimus (t. 1, b. l. 38), iš kurių matyti, kad Lizingo sutartimi perduoto turto – administracinio pastato, kiemo statinių ir pastato-tarpininkavimo įmonės, likutinė vertė sudaro 3 224 046,13, buhalterinė vertė – 2 592 420,97 Lt. Turtas buvo realizuotas 2012-07-25 už bendrą 865 363,68 Lt vertę.

Jau minėta, kad Laidavimo sutarties 1.1 punktu UAB Patalpų valymo ir priežiūros centras kaip laiduotojas neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarus bendraskolis atsakyti lizingo bendrovei, kaip lizingo gavėjo kreditoriui, jeigu lizingo gavėjas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Lizingo sutartį.

Pagal CK 6.78 straipsnio 2 dalį nustatoma, jog negali būti laiduojama už didesnę sumą nei skolininkas yra skolingas. Jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti mažinama iki skolos dydžio. Šioje byloje ieškovas prašo atlyginti nuostolius, kilusius dėl kainų skirtumo tarp lizinguoto objekto buhalterinės vertės bei pardavimo kainos. Tokie nuostoliai gali būti reikalaujamai pagal VK 6.258 straipsnio 5 dalį, CK 6.574 straipsnį bei Lizingo sutarties 18.6 punktą. Nagrinėjamoje byloje iš laiduotojo prašomi priteisti nuostoliai nėra didesni už lizingo gavėjui taikomą atsakomybę.

Byloje nebuvo ginčijama, jog lizingo gavėjas neišmokėjo lizingo gavėjui ieškovo nurodytos vertės, kuri be PVM sudarė 2 592 420,97 Lt, todėl šia suma vadovaujamasi šiame sprendime. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ginčijo, jog ieškovas lizinguotą turtą pardavė už pernelyg mažą kainą jį iš LUAB Projektų grupės nuomojusiam asmeniui ir tuo padidino kilusius nuostolius. Nors atsakovas išdėstė šiuos argumentus, tačiau jų iš esmės nepagrindė. Negalima teigti, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas per trumpą laiką nuo Lizingo sutarties nutraukimo. Nutraukus Lizingo sutartį turtas buvo grąžintas 2009-09-15 Priėmimo-perdavimo aktu, o PVM sąskaita faktūra už parduodamą turtą išrašyta 2012-07-25. Įvertinus tai, kad turtas pirktas 2006 metais, kuomet buvo itin aukštos nekilnojamojo turto kainos, o parduotas 2012 metais, vyraujant krizinėms kainoms, tai turto vertės pasikeitimo priežastis yra objektyviai suprantama. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog 2009 metų pabaigoje, jau prasidėjus krizei, perėmęs nekilnojamąjį turtą ieškovas galėjo jį parduoti aukštesne kaina ar kuriuo nors kitu metu, kai nekilnojamojo turto kainos pradėjo kilti. Nepaisant to, kad kainų skirtumas yra labai didelis, vien tai negali būti priežastimi laikyti ieškovo veiksmus atitinkančiais CK 6.253 straipsnio 5 dalį, vertinant, kad dėl nukentėjusio asmens veiksmų padidėjo jo turėti nuostoliai. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovas, o ne ieškovas turi įrodinėti aplinkybę, jog bankas nesiėmė visų priemonių lizingo dalyku esančiam turtui realizuoti išvengiant nuostolių.

Laidavimo sutarties 3.4 punktu laiduotojas atsisakė teisės reikalauti, kad lizingo bendrovė pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų lizingo gavėjo turtą. Kaip jau buvo minėta, šiuo metu BUAB Projektų grupė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kauno apygardos teisme nagrinėta BUAB Projektų grupės bankroto byla Nr. B2-1353-259/2014 buvo baigta 2014-01-08 sprendimu, kuriuo buvo konstatuota, jog LUAB Projektų grupė turto ir piniginių lėšų neturi.

Daroma išvada, jog atsakovo kaip laiduotojo atsakomybė nėra didesnė už skolininko atsakomybę, o taip pat nenustatyta pagrindų atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies.

Laidavimo sutarties 3.1 punktu laiduotojas įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei visas pagal Lizingo sutartį nesumokėtas sumas per dvi savaites nuo lizingo bendrovės raštiško pranešimo apie tai, kad lizingo gavėjas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, išsiuntimo dienos, o praleidęs terminą – įsipareigojo mokėti 0,05 proc. nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.

Ieškovas prašė priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Palūkanos priteisiamos CK 6.37 ir CK 6.210 straipsnių pagrindu. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodoma, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Iš BUAB Patalpų valymo ir priežiūros centro priteisiamos palūkanos gali būti skaičiuojamos iki 2017-04-07, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2017-03-27 nutartis iškelti bankroto bylą.

Šioje byloje ieškovas buvo sumokėjęs 6 160,50 Eur (21 271 Lt) žyminio mokesčio. Nors byloje buvo įtraukti trys atskiri atsakovai, tačiau ieškovas prašė taikyti solidarią atsakomybę. Ieškovui sudarius taikos sutartį su kitais dviem atsakovais ir reikalavimą nukreipus į atsakovą BUAB Patalpų valymo ir priežiūros centrą, žyminis mokestis laikomas sumokėtu dėl šioje byloje likusio nagrinėti reikalavimo. BUAB Patalpų valymo ir priežiūros centrui Vilniaus apygardos teismo 2017-03-27 nutartimi iškelta bankroto byla. Atsakovas pagal CPK 83 straipsnio 8 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bankroto byloje. Ieškovo reikalavimas būtų nagrinėtas bankroto byloje, tačiau jis ieškinį pateikė iki bankroto bylos iškėlimo ir nutartis skirti nagrinėti bylą, buvo priimta iki bankroto bylos iškėlimo (CPK 163 straipsnio 5 punktas). Siekiant užtikrinti ieškovo lygiateisiškumą, jam žyminis mokestis grąžintinas pagal CPK 87 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.

Kadangi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu patirtos ne bylą laimėjusios šalies, tai iš atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo šalies šios išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Ieškovo AB SEB banko naudai priteisti iš atsakovo BUAB Patalpų valymo ir priežiūros centro 500 190,36 Eur (penkis šimtus tūkstančių šimtą devyniasdešimt eurų 36 euro centus) nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2017-04-07.

Grąžinti ieškovui AB SEB bankui 6 160,50 Eur (šešis tūkstančius šešiasdešimt eurų 50 euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto 2012-12-14 mokėjimo nurodymu Nr. 4796 ir 2013-01-28 mokėjimo nurodymu Nr. 4991. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą pareikiant per Vilniaus apygardos teismą.