Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1345-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
2S-1345-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30061-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
A. I.
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1345-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30061-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3; 3.1.14.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria ieškovės A. I. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. ieškinį (skundą) atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros tarybos 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu (skundu) atsakovui Lietuvos advokatūrai.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, neištaisius procesinių dokumento trūkumų, nurodytų 2017 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, darė išvadą, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą visų ieškinio trūkumų nepašalino, dėl ko teismas negali nustatyti ginčo dalyko, apskaičiuoti ieškinio sumą, mokėtiną žyminį mokestį, nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis bei nuspręsti kuriam teismui byla yra teisminga.Pažymėjo, kad įvertinus ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, ieškovė juos teikė, turėdama tikslą šalinti teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, tačiau ieškovė visų teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2017 m. rugpjūčio 30 d. atskiruoju skundu (teisme gautu 2017 m. rugsėjo 1 d.) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, ieškovė A. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį. 2018 m. sausio 31 d. prie atskirojo skundo pridėjo papildytą 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskirąjį skundą (teisme gautą 2018 m. vasario 1 d.), nurodydama, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 nutartį ir priimti naują nutartį. Atskirąją skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neteisėtai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino visų ieškinio trūkumų, dėl ko teismas negali nustatyti ginčo dalyko, apskaičiuoti ieškinio sumą, mokėtiną žyminį mokestį, nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis bei nuspręsti kuriam teismui byla yra teisminga. Savo adreso nenurodė, nes yra labai nukentėjusi nuo pavojingo A. B. išpuolių. Nurodo sutinkanti susirašinėti su teismu elektroniniu paštu ar EPP ir pateikia Lietuvos ambasados Londone adresą.300 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra tik minimali suma už jų patiriamas kasdienines kančias. Nurodo, prašanti 29 000 eurų iš atstovaujamos Lietuvos valstybes Lietuvos advokatūros, taip pat po 150 000 eurų iš kiekvieno advokato solidariai jai ir jos mažamečiui sūnui V. B..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą ginčų, kylančių privatinės teisės srityje, išsprendimą, pažeistų ar ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. Visi dalyvaujantys bylos procese asmenys, siekdami nepažeisti kitų bylos dalyvių teisių ir teisėtų interesų, privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Norint įgyvendinti koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Asmenimis, negalintiems patiems surašyti dokumento, užtikrinama teisė naudotis advokato pagalba. Negalintiems pasisamdyti advokato, garantuojama valstybės apmokama teisinė pagalba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 20 str.).CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys.Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė tinkamai nesuformulavo prašomos žalos dydžio ir rūšies. Ieškovė teikdama ieškinį, apsiribojo tik tuo, kad prašo 300 000 EUR žalos, tačiau neįvardindama nei jos rūšies, nei kam nei kokiomis dalimis ją prašo priteisti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė atskirajame skunde patikslino prašanti 29 000 eurų iš atstovaujamos Lietuvos valstybes Lietuvos advokatūros, taip pat po 150 000 eurų iš kiekvieno advokato solidariai jai ir jos mažamečiui sūnui V. B., tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė papildomus paaiškinimus dėl ieškinio sumos apeliacinės instancijos teismui, kurių reikalavo pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ieškinio trūkumų šalinimo klausimo, t. y., ar ieškovė pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus, apeliacinės instancijos teismas tik sprendžia ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovės ieškinį nepaduotu, konstatavus, jog ieškinio trūkumai nepašalinti. Apeliantė atskiruoju skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismas, neteisėtai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino visų ieškinio trūkumų. Šis apeliantės argumentas nepagrįstas, kadangi teismas įvertino ieškovės nurodomas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra svarbu kokia dalimi ieškovė pašalino trūkumus, kadangi tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Pirmosios instancijos teismas dėl dalinio trūkumų pašalinimo pasisakė, kadangi ta pačia nutartimi sprendė ir dėl ieškinio laikymo nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog svarbu, kad ieškinyje būtų suformuluotas konkretus reikalavimas teismui, t. y. kokį procesinį sprendimą šis turėtų priimti išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė ieškinyje nesuformulavo tikslių reikalavimų teismui. Be to, ieškovė nenurodė visų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių padėčių ir jų duomenų, kaip to reikalaujama remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, taip pat nepateikė visų įrodymų, patvirtinančių ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str.). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą, nepašalino visų ieškinio trūkumų, nurodytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, todėl pagrįstai sprendė laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą bei trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, pagrįstai sprendė, kad ieškovė teismo nustatytų trūkumų nepašalino, todėl ieškinį grąžino ieškovei. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atmetus apeliantės skundą, ieškovei neužkertamas kelias, pašalinus pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, vėl kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas