Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-749-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
1-749-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51927-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-749-1049/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-51927-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2. 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei,kaltinamajam R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, Lietuvos Respublikoje neteistas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 valandų, bei įpareigojant iki 2019 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti padarytą 158,90 eurų turtinę žalą (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. B. 2018 m. spalio 7 d., 15.23 val., būdamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuo prekybos lentynos paėmė dvi saldainių dėžutes „Rafaello“, po 8,49 eurus, bendros 16,98 eurų vertės ir tris saldainių dėžutes „Ferrero Roche“, po 8,99 eurus, bendros 26,97 eurų vertės, kurias susidėjo į parduotuvės pirkinių krepšelį, 3,46 eurų vertės ir, matant bei bandant sulaikyti parduotuvės darbuotojai, už šias prekes nesusimokėjęs, pro įėjimo vartelius iš parduotuvės pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 47,41 eurų vertės turtą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu, kai įvykdė šią vagystę jo gyvenimas buvo miglotas, gėrė, rūkė, vartojo alkoholį, narkotikus, buvo pykčiai su šeima, su antra puse, su tėvais. Vykdant vagystę, iš pradžių nesureagavo, ar jį matė, pardavėja jį bandė sustabdyti, tačiau jis vis tiek išėjo pro vartelius. Pavogtus saldainius pardavė nepažįstamiems asmenims turguje, kur tiksliai, neprisimena, už pusę kainos, gavo apie 30 Eur. Pinigus išleido. Jį atpažino per kameras ir susirado policija, pasikvietė, parodė medžiagą, net nežiūrėjęs pasakė, kad ten buvo jis. Šiuo gyvenimą susitvarkė. Gyvena su drauge, vaikų neturi. Narkotinių medžiagų nevartoja, dirba Norvegijoje, bando sumokėti skolas. Įsidarbino prieš 4 mėnesius, formaliai dirba Lietuvoje, bet įmonės darbuotojai siunčiami į darbą užsienyje, žuvies fabrikuose. Labai gailisi dėl padarytos veikos. Su civiliniu ieškiniu visiškai sutinka.

Išvada dėl R. B. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo R. K. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. spalio 7 d., 15.23 val., į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, įėjo vyriškis, kuris žinomas, kaip R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nuėjo į parduotuvės saldainių skyrių ir ten iš lentynos į parduotuvės pirkinių krepšelį susidėjo dvi saldainių dėžutes „Rafaello“, po 8,49 eurus ir tris saldainių dėžutes „Ferrero Roche“, po 8,99 eurus. Pasiėmė prekių bendrai 43,95 eurų sumai. Matant parduotuvėje buvusiems pirkėjams, vyriškis su paimtomis prekėmis ir prekybiniu krepšeliu, kuriame buvo sudėtos iš lentynos paimtos prekės, akivaizdžiai neketindamas už jas mokėti kasoje, išbėgo iš parduotuvės pro pagrindinį išėjimą iš parduotuvės. Prie išėjimo iš parduotuvės vyriškį dar bandė sulaikyti kasoje Nr. 1 tuo metu dirbusi parduotuvės kasininkė-pardavėja, tačiau nesėkmingai. Pareiškime prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykdytos atviros vagystės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (b. l. 8).

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, Kaune, (duomenys neskelbtini), kasininke-pardavėja. 2018 m. spalio 7 d. ji šioje parduotuvėje dirbo pirmoje kasoje. Ši kasa yra prie pat įėjimo vartelių į parduotuvę. Bedirbant, galimai apie 15.20 val., ji susitvarkė savo kasą, kadangi norėjo eiti į salę padėlioti prekes ir tuo momentu, kai ji ketino pro vartelius eiti į salę praktiškai susidūrė su pro šiuos vartelius išeinančiu vaikinu. Ji iš karto pamatė, kad vaikinas rankoje nešasi parduotuvės mėlynos spalvos plastikinį krepšį kartu su dėžutėmis, spėjo pamatyti ant krepšio viršaus saldainių „Ferrero roche“ dėžutes, tačiau krepšys buvo pilnas, po šiomis dėžutėmis dar kažkas buvo sudėta. Vaikinas ėjo labai skubiu žingsniu, bet ji pradėjo šaukti „kur eini su prekėm, susimokėk“ ir sugriebė jam už kuprinės ar krepšio, kurį jis buvo persimetęs per petį. Taip vaikiną tempė į save iki išėjimo iš parduotuvės durų, tačiau jis buvo stipresnis, ji jo neišlaikė, vaikinas ištrūko ir pabėgo. Vaikinas buvo apie 175-180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apie 30 metų amžiaus, vilkėjo tamsios spalvos pusilgę striukę (b. l. 27).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kur prekybos salėje ant prekybos lentynų yra sudėtos saldainių „Rafaello“ ir „Ferrero Roche“ dėžutės, t. y. parduotuvėje yra prekiaujama šios rūšies saldainiais (b. l. 10).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie pareiškimo pateiktas kompaktinis diskas su įrašu, kuriame yra užfiksuota, kaip 2018 m. spalio 7 d., 15.23 val., parduotuvėje vaikinas nuo lentynų paima ir į parduotuvės krepšelį susideda saldainių dėžutes „Rafaello“ ir „Ferrero Roche“, vaikinas eina pro išėjimo vartelius, parduotuvės darbuotoja bando sulaikyti vaikiną, tačiau jis išbėga iš parduotuvės su prekėmis ir pirkinių krepšeliu (b. l. 20-24).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė civilinį ieškinį 43,95 eurų sumai (b. l. 14). 2019 m. sausio 4 d. buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys 47,41 Eur sumai (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. B., dėl atvirosios vagystės, pasitvirtino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. B. įvykdė atvirąją vagystę, kai 2018 m. spalio 7 d., 15.23 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), nuo prekybos lentynos paėmė dvi saldainių dėžutes „Rafaello“, po 8,49 eurus, bendros 16,98 eurų vertės ir tris saldainių dėžutes „Ferrero Roche“, po 8,99 eurus, bendros 26,97 eurų vertės, jas susidėjęs į parduotuvės pirkinių krepšelį, 3,46 eurų vertės, matant ir bandant sulaikyti parduotuvės darbuotojai, iš parduotuvės, už jas nesumokėjęs pasišalino.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta, liudytojos A. S. parodymais, pateiktu įvykio vaizdo medžiagos įrašu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo R. K. pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis. Aukščiau nurodyti ir aptarti duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. B. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio faktinių aplinkybių byloje nekilo.

Kaltinime buvo nurodyta, jog R. B. pagrobė turto, kurio bendra vertė 43,95 eurai, tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu, pagal patikslinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes dėl 3,46 eurų vertės pirkinių krepšelio pasisavinimo, nustatyta, jog bendra pagrobto turto vertė yra 47,41 eurai, būtent tokia pagrobto turto vertė nurodytina ir kaltinime R. B., tai nekeičia nei jo esmės, nei kvalifikacijos, suma. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino pilnai.

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. BK 178 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju aktualus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis – atvira vagystė. Vagystė laikoma atvira tuomet, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą ir kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamojo R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad jis užvaldė svetimą turtą pasisavinimo tikslu ir nustačius kvalifikuojantį požymį – atvirą svetimo turto pagrobimą. Pažymėtina, kad, esant atvirai vagystei, pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jokios reikšmės neturi.

R. B. iš parduotuvės kartu su pagrobtomis prekėmis pasišalino matant bei bandant sulaikyti parduotuvės darbuotojai, už šias prekes nesusimokėjo, taigi, jo veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis neteistas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 valandų, bei įpareigojant iki 2019 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti padarytą 158,90 eurų turtinę žalą, tačiau šis teismo baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis jo nuorašas R. B. neįteiktas. Tuo pačiu laikotarpiu, kai ir įvykdyta nusikalstama veika, R. B. baustas ir administracine tvarka už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 60-69). Respublikiniame priklausomybės ligų centre ir VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 73, 75), šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku (b. l. 70).

Prokurorė siūlė kaltinamajam dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo parinkti ir skirti bausmę – 51 MGL dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažinti vienu trečdaliu.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. R. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, šis nusikaltimas yra baigtas, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant jo asmenybę, pažymėtina, kad nusikalto būdamas jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), laikytinas neteistu, turi pastovią gyvenamąją vietą, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti R. B. skirtinos bausmės rūšį – baudą, tačiau jos prašomas nustatyti baudos dydis nurodomas netinkamai. BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis dirbančiam, pirmą kartą teisiamam, nors ir turinčiam galiojančių administracinių nuobaudų asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks R. B., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nors baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu prokurorė siūlė skirti 51 MGL dydžio baudą, kurią pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti 1/3 dalimi, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog R. B. padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 47 straipsnio redakcija (įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 6 d., keista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653), kurioje numatyta, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą baudos dydis nustatomas nuo 100 MGL iki 4000 MGL. Taigi prokurorės prašomas už R. B. padarytą apysunkį nusikaltimą nustatyti baudos dydis neatitinka imperatyvių baudžiamojo įstatymo nuostatų ir yra keistinas, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytinas R. B. skirtinos baudos dydis artimas sankcijoje minimaliam, tai yra 102 (vieno išimto dviejų) MGL dydžio bauda.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 68 (šešiasdešimt aštuonių) MGL dydžio baudos, kurios sumokėjimo terminą, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, tikslinga nustatyti 12 (dvylikai) mėnesių.

Šio nuosprendžio priėmimo dienai nėra pagrindo bendrinti šią ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą viešųjų darbų bausmę, kadangi teismo baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs, LITEKO duomenimis jo nuorašas R. B. neįteiktas, be to, šios bausmės gali būti vykdomos ir atskirai.

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 47,41 eurų turtinės žalos, atlyginimo (b. l. 13), su civiliniu ieškiniu kaltinamasis R. B. sutiko, jo neginčijo. Byloje nustatyta, kad civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą sudaro R. B. pagrobtų dviejų saldainių dėžučių „Rafaello“, po 8,49 eurus, bei trijų saldainių dėžučių „Ferrero Roche“, po 8,99 eurus, kaina ir parduotuvės pirkinių krepšelio, 3,46 eurų vertės, kaina, tai yra iš viso turtinė žala – 47,41 eurai, todėl civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir priteistinas iš kaltinamojo civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (b. l. 24), paliktinas saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 102 MGL (5100 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. B. paskirti 68 MGL (3400 eurų) baudą.

Įpareigoti R. B. per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 123033512, naudai iš kaltinamojo R. B., priteisti 47,41 eurų turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su vaizdo medžiaga (b. l. 24), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis