Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tetirvinai“ atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rasai Pelenei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tetirvinai“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2019-11-29 sprendimo Nr. BR6-3721973 „Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“, dalies, kuria pareiškėjai pritaikytos 5 proc. kompleksinio paramos susiejimo netyčinės sankcijos programoms – viso paskirta 365938,23 Eur dydžio galutinė paramos suma, Agentūros 2019-12-04 atsakymo į prašymą Nr. BR6-7575 bei Komisijos 2020-02-07 sprendimo 21R-107(AG-29/04-2020), kuriuo Agentūros 2019-11-29 sprendimo dalis ir 2019-12-04 atsakymas į prašymą buvo palikti nepakeisti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897, taip pat Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-10-16 įsakymu Nr. 3D-23 (toliau – ir Aprašas; aktuali teisės akto 2016-11-10 redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) ir Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-25) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-04-01 įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės; teisės akto 2017-02-23 redakcija, galiojanti nuo 2017-03-02).

Pagal Administravimo taisyklių 7.5 papunktį, pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Apraše. Vadovaujantis Aprašo 10 punktu, draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterpto mėšlo.

Už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus sankcijos skaičiuojamos pagal Metodiką (Taisyklių 7.5 papunktis). Sankcijos dėl reikalavimų pažeidimo taikomos tam pareiškėjui, kuris pateikė paraišką tais kalendoriniais metais, kai buvo nustatytas reikalavimų pažeidimo atvejis (Metodikos 26 punktas). Pagal Metodikos 8 punktą už netyčinį reikalavimų pažeidimą nustatoma 3 proc. dydžio sankcija, kuri atitinkamai padidinama ar sumažinama įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais ir atsižvelgiant į šios Metodikos 9 punkto nuostatas: jeigu reikalavimų pažeidimo mastas įvertinamas kaip didelis – sankcijos dydis didinamas 1 procentu (Metodikos 8.1 papunktis), jeigu reikalavimų pažeidimo poveikio trukmė įvertinama kaip nepastovi – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu (Metodikos (8.6 papunktis). Vadovaujantis Metodikos 9.3 papunkčiu, jeigu pagal šios Metodikos 8.1–8.6 punktus paskaičiuotas dydis – 4 proc., taikomas sankcijos dydis 5 proc.

Vadovaujantis Aprašo 49 punktu, Žemės ūkio veiklos subjektai, nurodyti šio Aprašo 3 punkte (įskaitant ir Agentūrą), privalo užtikrinti tinkamas sąlygas Agentūros darbuotojams atlikti patikras dėl Apraše nurodytų reikalavimų laikymosi. Apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus ir klaidas Agentūra pareiškėjus informuoja Agentūros portale, elektroniniu paštu arba raštu siunčiant patikros vietoje arba nuotolinės patikros ataskaitos kopiją. Nurodžiusiems informavimo būdą „el. paštu“, patikros vietoje arba nuotolinės patikros ataskaitos kopija pateikiama nurodytu el. pašto adresu. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir Administravimo taisyklių 82.2. punkte.

Pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas, apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus nuo informacijos apie jas paskelbimo Portale dienos. Pareiškėjas gali būti papildomai informuojamas raštu, elektroniniu paštu arba trumpąja žinute mobiliuoju telefonu, jeigu tokį pageidavimą nurodo paraiškoje. Agentūra apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus ir klaidas pareiškėjus informuoja Portale, elektroniniu paštu arba neregistruotu laišku siųsdama informaciją apie patikrą vietoje arba nuotolinę patikrą (Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-04-01 įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 37 punktas).

Teismas pažymi, kad būtent Agentūra atsako už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą (Administravimo taisyklių 112 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl jos metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra priimamų sprendimų pagrindas (žr. LVAT 2011-06-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti patikros vietoje rezultatų objektyvumą, kurie galėjo turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Kadangi, nustačius pažeidimą, patikros vietoje ataskaita yra pagrindas priimti sprendimą dėl sankcijų skyrimo, pačios patikrinimo vietoje ataskaitos ir joje užfiksuotų duomenų teisėtumas gali turėti tiesioginės įtakos sprendimo dėl sankcijų skyrimo pagrįstumui.

Su kompleksine parama susijusi kontrolės sistema ir administracinės nuobaudos yra reglamentuojama Reglamento (ES) Nr. 809/2014 V antraštinėje dalyje. Reglamento (ES) Nr. 809/2014 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytos patikros atliekamos per 1 (vieną) apsilankymą. Jos apima reikalavimą ir standartų patikrinimą, kurį galima atlikti per tą apsilankymą. Tų patikrų tikslas – nustatyti galimus tų reikalavimų ir standartų nesilaikymo atvejus, taip pat nustatyti, ką reikėtų tikrinti toliau. Reglamento (ES) Nr. 809/2014 72 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad po kiekvienos atliekamos patikros vietoje kompetentinga institucija rengia tikrinimo ataskaitą. Apie nustatytus reikalavimų nesilaikymo atvejus gavėjui pranešama per 3 mėnesius nuo patikros vietoje dienos.

Akcentuotina, kad vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių, nustatančių šios programos priemonių bendrą administravimo tvarką, 4.17 papunkčiu, patikra vietoje – tai Agentūros darbuotojų atliekamas pareiškėjo ar paramos gavėjo paramos paraiškoje, paramos sutartyje, mokėjimo prašyme ir kt. pateiktų duomenų, dokumentų, investicijų ir veiklų patikrinimas projekto įgyvendinimo vietoje. Pagal šių Administravimo taisyklių 165 punktą, po kiekvienos patikros vietoje ir ex post (liet. po fakto) patikros rengiama patikros vietoje ataskaita, kuria suteikiama galimybė peržiūrėti išsamius atliktų patikrų vietoje duomenis. Ex post (liet. po fakto) patikrinimus atlieka tie Agentūros darbuotojai, kurie nedalyvavo vykdant atitinkamo projekto patikrinimus iki paramos lėšų išmokėjimo paramos gavėjui (Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. metų programos administravimo taisyklių 166 punktas).

Pažymėtina, kad atsakovės inspektorės parengtos Ataskaitos „Pastabose“ nurodyta, jog „2019-03-04;06;07;08 dienomis tikrinta V.R 36.1.; Lauke Nr. 1 KŽS 221522-4389 mėšlo krūva, informuota RAAD; Lauke Nr. 2 KŽS 224522-2966 nustatyta V.R. 36.1 pažeidimas (daug mėšlo krūvelių)“.

Be to, ir atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad Agentūros inspektorės patikros Ataskaitos „Pastabose“ užfiksuota informacija patvirtina, kad pažeidimas Ataskaitoje buvo užfiksuotas tinkamai ir jis buvo fiksuotas tuo įsitikinus 4 kartus: 2019 m. kovo 4, kovo 6, kovo 7 ir kovo 8 dienomis.

Teismo vertinimu, Ataskaitos „Pastabose“ ir atsiliepime nurodyta, be to ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyriaus specialistė D. R. patvirtino, kad pareiškėja buvo tikrinama keturis kartus, t. y. 2019 m. kovo 4, 6, 7 ir 8 dienomis, tačiau atsakovė, pažeisdama Reglamento (ES) Nr. 809/2014 72 straipsnio 1 ir 3 dalis, įpareigojančias po kiekvienos atliekamos patikros vietoje Agentūrą rengti tikrinimo ataskaitą, tokių ataskaitų po kiekvieno pareiškėjos patikrinimo nerengė. Be to, teismas pažymi, kad vadovaujantis paminėtu reglamentavimu, atsakovė apie nustatytus reikalavimų nesilaikymo atvejus pareiškėjai turėjo pranešti per 3 mėnesius nuo patikros vietoje dienos. Tačiau byloje duomenų, kad pareiškėjai per 3 mėnesius nuo pažeidimo padarymo buvo pranešta apie pažeidimą, nepateikta. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos agronomas H. K. apie 2019 m. kovo 4 d. (pirmą patikros dieną) užfiksuotą pažeidimą buvo informuotas tik 2019 m. spalio 17 d. vykdytos patikros metu parodžius jam nuotraukas, kurias jis iš karto įvertinęs Agentūros specialistei nurodė, kad nuotraukose yra užfiksuotos ne mėšlo, o šienainio krūvelės. Pažymėtina, jog Reglamento (ES) Nr. 809/2014 27 punkte nustatyta, kad bet kuriuo atveju pranešimo terminas turi būti tinkamas. Koks terminas yra tinkamas, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas pažymi, kad pranešimas nėra savitikslis veiksmas – gavėjas turi būti informuojamas tam, kad galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą. Todėl teismas sutinka su atsakovės skundo argumentu, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atsakovė apie nustatytą pažeidimą turėjo informuoti pareiškėją nedelsdama – iš karto po pažeidimo užfiksavimo ir paskutinio patikrinimo 2019 m. kovo 8 d. atlikimo. Tuo labiau, kad tokio pažeidimo mastas visada laikomas dideliu, o pats pažeidimas sunkiu.

Teismas taip pat pažymi, kad patikrinimo vietoje paskirtis – fiziškai užfiksuoti duomenis ar aplinkybes, kurios egzistuoja patikrinimo vietoje atlikimo metu, o ne anksčiau ar vėliau. Nurodytų nuostatų kontekste teismas daro išvadą, kad Agentūra iš esmės 2019 m. kovo 4, 6, 7 ir 8 dienomis tikrino pareiškėjos deklaruotą lauką, nustatė, kaip teigia Agentūra, mėšlo skleidimo lauke faktą, tačiau šių patikrinimų metu duomenų neužfiksavo patikrinimų ataskaitose. Kadangi 2019 m. kovo 4, 6, 7 ir 8 dienomis atliktų patikrinimų vietoje metu atsakovė duomenų neužfiksavo privalomais būdais, t. y. surašant patikrinimo vietoje ataskaitas, apie šį patikrinimą pareiškėjos neinformavo, laikytina, kad 2019 m. kovo 4, 6, 7 ir 8 dienomis nustatyti duomenys nėra oficialiai patvirtinti, jais remtis, nustatant galimus pareiškėjos deklaruotų laukų pažeidimus, nėra pagrindo.

Papildomai aptariant 2019-03-04 10:15 val. – 2019-10-31 15:00 val. patikrinimų vietoje ataskaitos duomenis matyti, kad nors UAB „Tetirvinai“ paraiškos patikra vietoje pradėta 2019-03-17 10:30 val., o patikra baigta – 2019-10-31 15:00 val., jokie duomenys, užfiksuoti 2019 m. kovo 4, 6, 7, 8 dienomis; spalio 17 ir spalio 31 dienomis patikrinimo ataskaitoje nurodytu laiku byloje nėra pateikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą pateiktos tik atsakovės inspektorės 2019-03-04 darytos nuotraukos, kuriose užfiksuotos, kaip nurodyta nuotraukose, mėšlo krūvelės ir mėšlo krūva.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, remiasi kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita Nr. 19-1004874562-D5-1, kurioje aprašyti pažeidimai grindžiami 2019-03-04 padarytomis nuotraukomis, kas teismo vertinimu neatitinka pačios patikrinimo vietoje instituto esmės. Teismas dar kartą pažymi, kad reikalavimas patikrinimo vietoje duomenis išdėstyti patikrinimo vietoje ataskaitoje nėra savitikslis, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog nesant ataskaitos nėra ir objektyvių duomenų, kurių pagrindu pareiškėjai pritaikyta sankcija.

Teismas nesutinka, su Komisijos skundžiamo sprendimo motyvu, jog Agentūros nustatytas pažeidimas yra laikino pobūdžio; kad prasidėjus 2019 metų žemės ūkio darbams žemėje, kurioje nustatytas pažeidimas, buvo auginami kukurūzai, taigi žemė suarta, ir, kad todėl aplinkybė, jog pareiškėjai pavėluotai buvo pranešta apie nustatytą pažeidimą, jos teisių į gynybą neapsunkina. Teismo vertinimu, atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus pareiškėjai tinkamu terminu apie nustatytą pažeidimą, buvo pažeista jos teisė į gynybą, nes pareiškėjai suarus žemę nebeliko galimybės atlikti ginčo medžiagos analizės ir gintis nuo jai pareikšto kaltinimo.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, teisės į gynybą principas yra įtvirtintas net Konstitucijoje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir Teisingumo Teismas) (2019 m. spalio 16 d. sprendimas byloje C-189/18), aiškindamas iš esmės analogišką nuostatą (kaip įtvirtintą Konstitucijos 30 straipsnyje), pasisakydamas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio (Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą), pažymi, kad teisės į gynybą užtikrinimo neatsiejama dalis yra teisė būti išklausytam, kuria vykdant administracinę procedūrą bet kuriam asmeniui užtikrinama galimybė tinkamai ir veiksmingai pareikšti nuomonę iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog taisykle, kad asmeniui, kurio nenaudai priimamas sprendimas, reikia sudaryti galimybę prieš tą sprendimą priimant pateikti pastabas, siekiama užtikrinti, kad kompetentinga valdžios institucija galėtų deramai atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes. Šia taisykle taip pat siekiama užtikrinti veiksmingą atitinkamo asmens apsaugą, suteikiant jam galimybę ištaisyti klaidą ar pateikti informacijos apie asmeninę situaciją, dėl kurios sprendimas būtų priimtas arba nepriimtas, arba jis būtų vienokio ar kitokio turinio (2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega, C-166/13, EU:C:2014:2336, 46 ir 47 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat konstatuota, kad teisės į veiksmingą teisinę gynybą principas, o kartu ir principas asmeniui būti išklausytam, turi būti užtikrinamas viešojo administravimo subjektui nagrinėjant klausimą, t. y. iki administracinio sprendimo priėmimo institucijoje. Tai, kad asmuo gali ginčyti sprendimą teisme, nepaneigia viešojo administravimo subjekto pareigos laikytis teisės principų ir nepažeisti asmens procesinių teisių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-602/2019).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad Agentūra minėtais aukščiau nurodytais veiksmais, t. y. apie padarytą pažeidimą pranešdama pareiškėjai po 7 mėn. nuo jo užfiksavimo momento, kai pareiškėja nebeturėjo objektyvių galimybių atlikti ginčo medžiagos analizę ar kitais būdais gintis nuo jai pareikšto kaltinimo, pažeidė pareiškėjos teisės į gynybą principą ir asmens teisę būti išklausytam. Teismui konstatavus šiuos pažeidimus, Agentūros sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

Be to, teismas taip pat pažymi, kad viešojo administravimo institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (liet. įskaitant ir) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Taigi Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis. Nustatyti neatitikimai turi būti fiksuoti taip, jog neliktų jokių abejonių, kokio pobūdžio, kokios apimties pastarieji yra ir kaip buvo nustatyti, (žr., pvz., LVAT 2014-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014).

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo ir dėl to, ar fiksuotos ginčo lauke krūvelės yra mėšlo krūvelės, kaip teigia atsakovė, ar šienainis, kaip teigia pareiškėja.

Pareiškėja savo poziciją grindžia pateikdama į bylą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekano 2020-01-22 išvadą, kurioje nurodoma, jog nustatyti, ar tai yra mėšlas, ar silosuotų pašarų likučiai, pagal pateiktas su Ataskaita nuotraukas neįmanoma, tokiam sprendimui priimti reikia ištirti šios masės mėginių pavyzdžius. Taip pat pareiškėjos poziciją dėl ginčo lauke buvusio šienainio patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareiškėjos agronomas H. K..

Atsakovė atsiliepime savo poziciją, jog lauke buvo rastos mėšlo krūvelės, grindžia tuo, kad iš Agentūros inspektorės prie Ataskaitos pateiktų 2019-03-04 padarytų nuotraukų aiškiai matyti, koks, kur, kada ir kaip fiksuotas pažeidimas. Tai, kad ginčo lauke rastos krūvelės buvo mėšlo krūvelės, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyriaus specialistė D. R.. Jokiais kitais kokiais nors konkrečiais duomenimis atsakovė savo pozicijos dėl Ataskaitoje fiksuoto pažeidimo negrindžia.

Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pažymi, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekano 2020-01-22 išvada patvirtina, kad pagal pateiktas nuotraukas įvertinti laukuose buvusios medžiagos ir nustatyti, ar tai mėšlas, ar silosuotų pašarų likučiai, neįmanoma. Minėta išvada nekonstatuota, kokia tai buvusi konsistencija. Tuo tarpu, nors Agentūros specialistė teisme patvirtino, jog minėtos ginčo lauke buvusios krūvelės buvo būtent mėšlo krūvelės, tačiau jokių konkrečių duomenų, pagal kokius požymius ji padarė tokias išvadas, teismo posėdžio metu nurodyti negalėjo. Remiantis kokiais kriterijais ji sprendė, kad patikros metu ginčo lauke buvo būtent mėšlo krūvelės, bylos medžiagoje nepateikta. Be to, pažymėtina, kad Agentūros specialistės parengtoje Ataskaitoje išvis nėra duomenų, jog minėta specialistė ginčo objektą būtų apžiūrėjusi ir vertinusi bei pagal kokius nors konkrečius požymius aprašiusi (tik jį pavadinusi mėšlu). Pabrėžtina ir tai, kad, kaip jau minėta, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto specialisto R. Stankevičiaus 2020-01-22 išvadoje konstatuota, kad, norint nustatyti, ar tai yra mėšlas, ar silosuotų pašarų likučiai, reikia atlikti šios masės mėginių laboratorinį tyrimą, t. y. kad tokiam spendimui priimti nepakanka vien vizualaus medžiagos apžiūrėjimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors Ataskaitos pastabose pažymėta, kad „2019 m. kovo 4, 6, 7, 8 dienomis tikrinta V.R. 36.1 KŽS221522-4389 lauke Nr. 1 mėšlo krūva, informuota RAAD“, tačiau iš į bylą pateikto Agentūros 2020 m. gegužės 19 d. atsakymo Nr. BR6 į pareiškėjos prašymą matyti, kad joks oficialus Agentūros raštas dėl 2019 m. kovo 4-8 dienomis patikros vietoje metu rasto pažeidimo, t. y. mėšlo krūvos, išsiųstas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentui (RAAD) nebuvo.

Visos šios nustatytos aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, kad byloje nepakanka atsakovės poziciją pagrindžiančių duomenų, panaikinančių bet kokias abejones, jog ginčo lauke buvo rastos būtent mėšlo krūvelės.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Komisija skundžiamame sprendime nurodo, jog Agentūros inspektorės fiksuota medžiaga (jos krūva) KŽS Nr. 221522-4389 lauke Nr. 1 įvardijama „mėšlo krūva“, kad tokios pat konsistencijos medžiagos buvo vežamos ir į didelę krūvą ir skleidžiamos lauke nedidelėmis krūvelėmis, tačiau visiškai nemotyvuoja, kodėl daroma išvada, kad tai buvo tokios pat konsistencijos medžiaga. Teismo vertinimu, Komisija šios savo išvados skundžiamame sprendime niekuo nepaaiškina ir jos negrindžia jokiais objektyviais duomenimis, todėl ją teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Teismas nurodytų faktinių aplinkybių kontekste daro išvadą, kad ginčijamas Agentūros sprendimas, kuriuo pareiškėjos atžvilgiu pritaikyta finansinė sankcija, yra priimtas prieštaringų duomenų pagrindu, todėl negali būti laikomas objektyviai pagrįstu. LVAT savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (žr. pvz., LVAT 2011-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-134/2011, LVAT 2011-07-29 nutartis administracinėje byloje A-444-3076/2011), jog Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, privalo surinkti tokius duomenis, kurie aiškiai bei neprieštaringai patvirtintų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčijamas Agentūros sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nekeliančiais abejonių sprendimo pagrįstumu.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (galiojusio ginčijamo akto priėmimo metu) 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (liet. įskaitant ir) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Teismas, atsižvelgdamas į tai kas nurodyta, ir įvertinęs ginčijamą Agentūros sprendimą pagrįstumo aspektu, sprendžia, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes šis sprendimas grindžiamas Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita Nr. 19-1004874562-D5-1, kurioje užfiksuoti duomenys yra neobjektyvūs, kad nėra patikimų duomenų, jog ginčo lauke rastos krūvelės buvo mėšlo krūvelės, nėra 2019 m. kovo 4, 6, 7, 8 dienomis patikrinimų vietoje ataskaitų, todėl tokie apie padarytą pažeidimą Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje Nr. 19-1004874562-D5-1 užfiksuoti duomenys laikytini nepatikimais ir nepagrįstais.

Taigi, Agentūros duomenys, kuriais ji rėmėsi priimdama ginčijamą 2019-03-19 sprendimą, yra nepatikimi ir prieštaringi, todėl tokių duomenų pagrindu Agentūros priimtas 2019-11-29 sprendimas laikytinas nepagrįstu objektyviais duomenimis. Tokie ginčijamo 2019-11-29 sprendimo trūkumai laikytini esminiais ir sudarančiais savarankišką pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020-02-07 sprendimas 21R-107(AG-29/04-2020) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019-11-29 sprendimo Nr. BR6-3721973 dalis, kuria pritaikytos kompleksinio paramos susiejimo netyčinės sankcijos, bei jos 2019-12-04 atsakymas Nr. BR6-7575 tarpusavyje betarpiškai susiję, be kita ko, grindžiami iš esmės ta pačia argumentacija apie esą pareiškėjos padarytą pažeidimą, todėl, naikinant Komisijos 2020-02-07 sprendimą 21R-107(AG-29/04-2020), kartu naikinami ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019-11-29 sprendimo Nr. BR6-3721973 dalis, kuria pritaikytos kompleksinio paramos susiejimo netyčinės sankcijos, bei jos 2019-12-04 atsakymas Nr. BR6-7575.

Teismas taip pat pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011), todėl teismas dėl kitų pareiškėjos ir atsakovės byloje pateiktų argumentų nepasisako.

Pareiškėja teismo prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidos.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir pareiškėjai iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 22,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tetirvinai“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020-02-07 sprendimą 21R-107(AG-29/04-2020), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019-11-29 sprendimo Nr. BR6-3721973 dalį, kuria pritaikytos kompleksinio paramos susiejimo netyčinės sankcijos, bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019-12-04 atsakymą Nr. BR6-7575.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Tetirvinai“ 22,50 Eur ( dvidešimt du eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.