- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- 1-1974-990/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Darius Sosnovskis
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2023 m. gegužės 20 d. apie 20.44 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Vilniuje, M. G. vairavo automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu M. G. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Prieš nagrinėjamą įvykį jis ruošė automobilį lenktynėms, turėjusioms vykti Kauno Nemuno žiede. Automobilį jis tvarkė nuosavo namo garaže. Žmona tuo metu namuose maudė vaiką. Ruošdamas automobilį jis gėrė alų. Skubėdamas išbandyti automobilį jis sėdo už šio automobilio vairo ir išvažiavo pasivažinėti - jis planavo nuvažiuoti 400 metrų, apsisukti ir grįžti namo. Jis tiksliai nežino, kiek alaus jis išgėrė prieš nagrinėjamą įvykį, tačiau išvažiuodamas automobiliu iš namų jis jautėsi neblogai. Dėl savo veiksmų jis gailisi.
3. Teisiamojo posėdžio metu M. G., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
4. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. parodė, kad 2023 gegužės 19 d. visą naktį iki paryčių jis gėrė alkoholinius gėrimus, pamiegojęs porą valandų 2023 gegužės 20 d. jis toliau visą dieną su nedidelėmis pertraukomis gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 19.00 val. jis nusprendė išbandyti suremontuotą automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paruošė dalyvavimui varžybose Kauno Nemuno žiede, kurios turėjo vykti 2023 gegužės 27 d. Išbandyti automobilį jis nusprendė šiuo važiuodamas – jis norėjo sužinoti, ar viskas gerai veikia. Sėsdamas už automobilio vairo jis suvokė esąs neblaivus, tačiau jis nežino, kodėl jis pasielgė labai neatsakingai. Iš namų jis išvažiavo maždaug 20.10 val.; jis važiavo (duomenys neskelbtini), netoli stotelės „(duomenys neskelbtini)“ apsisuko ir važiavo atgal į namus. Priekyje važiavęs automobilis apvažiuodamas duobę pakeitė judėjimo kryptį, o kadangi jis tuo metu šį automobilį lenkė, jo vairuojamas automobilis kliudė minėtą automobilį (labai nesmarkiai - smūgio jis nejautė, buvo prabrauktas tik kažkuris automobilio šonas). Tai, kad kliudė automobilį, jis suprato vėliau, atvykus policijos pareigūnams. Po susidūrimo jis (duomenys neskelbtini) sustojo, išlipo apžiūrėti automobilio, pamatė, kad apgadintas jo automobilis ir nusimontavę (išsileidę) ratai, taigi jis apsisuko ir grįžo į eismo įvykio vietą, kur pamatė susibūrusius žmones ir daug automobilių - vėliau jis suprato, kad vienas iš automobilių buvo tas, kurį jis lenkė ir, kaip vėliau paaiškėjo, kliudė. Jie laukė policijos pareigūnų. Atvykusiems policijos pareigūnams jis pasakė, kad jo automobilį eismo įvykio metu vairavo draugas, tačiau tai yra netiesa - tiesiog tą dieną jis bandė išvengti atsakomybės ir pamelavo. Atvykusiems pareigūnams jis pūtė į alkoholio matuoklį: vieną kartą buvo nustatytas 2,47 promilių, antrą kartą - 2,52 promilių neblaivumas. Su šias parodymais jis sutinka. Automobilyje jis buvo vienas. Kaip jis išvažiavo iš namų, jo sutuoktinė nematė, nes tuo metu namuose maudė vaiką. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai jis vairavo transporto priemonę neblaivus (bylos lapai 60-62).
5. Ikiteisminio tyrimo metu V. L. parodė, kad 2023 m. gegužės 20 d. apie 20.15 val. jis žmonos automobiliu „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš savo namų. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), įkalne šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ties posūkiu priešpriešais jo link labai dideliu (apie 100 km/val.) greičiu (leistinas greitis toje vietoje 30 km/val.) atvažiavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis „Toyota Celica“, apklijuotas lipdukais, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris posūkyje įvažiavo į jo važiuojamąją dalį, dėl ko jis vairuojamą automobilį staiga pristabdė ir nukreipė į šalikelę tvoros link. Kiek jis atsimena, tuo metu automobilį „Toyota“ vairavo tamsiai apsirengęs trumpų plaukų vyras. Iš paskos automobilio „Toyota“ vėliau pravažiavo kitas automobilis „Peugeot 206“ (kabrioletas). Šiek tiek pavažiavęs jis pastebėjo, kad šalia kelio yra sudaužytas stulpas su veidrodžiu. Šalikelėje stovėjusiems žmonėms patvirtinus, kad stulpą sudaužė automobilis „Toyota“, jis apsisuko ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės link, kur nuvažiavo minėti automobiliai. Maždaug už kilometro jis pastebėjo stovinčius abu minėtus automobilius, prie kurių privažiavęs jis matė, kaip iš automobilio „Toyota“ vairuotojo pusės išlipo tas pats vyras, kurį jis matė prasilenkdamas posūkyje. Sėdėdamas automobilyje jis minėtam vyrui pasakė, kad šis grįžtų į eismo įvykio vietą, kad neprisidarytų daugiau problemų. Tuo metu bendraudamas su minėtu vyru jis nepastebėjo, kad šis buvo neblaivus, kadangi jie bendravo dideliu atstumu. Tada automobilio „Toyota“ vairuotojas atsisėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į įvykio vietą, kur buvo išverstas stulpas su veidrodžiu. Būdamas įvykio vietoje bei bendraudamas su automobilio „Toyota“ vairuotoju jis pajuto nuo minėto vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojo bendravimas jam pasirodė įtartinas (bylos lapai 42-44).
6. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad 2023 m. gegužės 20 d. apie 20.40 val. būdamas savo namų kieme jis išgirdo smūgio garsą, ir artėjančio automobilio variklio garsą. Maždaug po 10 sekundžių pro jo namą pravažiavo mėlynos spalvos automobilis „Toyota Celica“, apklijuotas įvairiais lipdukais, kurį vairavo vyras trumpai kirptais tamsiais plaukais, važiavęs vienas. Dar automobiliui artėjant jis pradėjo skambinti policijos įstaigos budėtojui, kuriam pasakė automobilio duomenis, o pats išėjo į gatvę - (duomenys neskelbtini) sankirtą, nuo jo namų esančią apie 100 metrų atstumu, kur pamatė nulaužtą sankryžos veidrodį, automobilio slydimo žymes, įvažiavimo į rugių lauką vėžes, nulaužtą geltonos spalvos meteorologinį stulpelį, automobilio valstybinio numerio ženklą. Tuomet jis vėl paskambino policijos įstaigos budėtojui, padiktavo automobilio valstybinį numerį ir pasakė, kuria kryptimi automobilis galėjo nuvažiuoti. Jam bekalbant su budėtoju (duomenys neskelbtini) grįžo minėtas automobilis, lydimas kitų dviejų automobilių, prieš tai nuvažiavusių iš paskos. Privažiavęs prie įvykio vietos minėtas automobilis sustojo, automobilį vairavo vyras, prieš tai pravažiavęs pro jo namą. Automobiliui sustojus jis pastarojo vairuotojui liepė užgesinti variklį bei atiduoti jam raktelius, ką vairuotojas ir padarė. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, vairuotojo veiksmai buvo nekoordinuoti. Vairuotojas klausė, kas atsitiko, pradėjo išsisukinėti, sakyti, kad nieko nebuvo, kad jis nevairavo. Belaukdamas atvažiuojančių policijos pareigūnų automobilio „Toyota“ vairuotojas jokių gėrimų negėrė, automobilyje „Toyota“ nesimatė tuščios taros nuo alkoholio (bylos lapai 46-48).
7. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2023 m. gegužės 20 d. apie 20.44 val. iš policijos įstaigos budėtojo gavęs pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Vilniuje, automobilis „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kelio stulpą arba ženklą ir šalinasi iš eismo įvykio vietos, jis vyko į įvykio vietą. Pakeliui policijos įstaigos budėtojas pranešė, kad minėtas automobilis sugrįžo į eismo įvykio vietą. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėjas D. D., kuris paaiškino (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje išgirdęs automobilio atsitrenkimo į kažkokią konstrukciją garsą, po kurio pro jo namus, esančius už 100 metrų nuo eismo įvykio vietos, pravažiavo minėtas automobilis „Toyota Celica“; automobilį vairavo tamsių plaukų vidutinio amžiaus vyriškis, vilkintis tamsios spalvos marškinėlius, o šalia keleivio vietoje niekas nesėdėjo, taip pat kitų asmenų automobilyje matyti nebuvo; pastebėjęs, kad automobilis yra smarkiai apgadintas, ir įtardamas, kad šio automobilio vairuotojas galėjo sukelti eismo įvykį, apie tai jis pranešė policijai; po keliolikos sekundžių minėtas automobilis sugrįžo į eismo įvykio vietą, kur iki jo atvykimo automobilio vairuotoją stebėjo pranešėjas. D. D. nurodytas automobilio „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prisistatė M. G. Paklaustas, kas vairavo automobilį, M. G. prisistatęs vyras teigė, kad automobilį vairavo jo draugas, vardu Romas, kurio nei pavardės, nei tikslios gyvenamosios vietos nurodyti negalėjo, o paties draugo šalia nebuvo. Pokalbio metu iš M. G. prisistačiusio vyro burnos sklido alkoholio kvapas, dėl ko alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas minėto vyro blaivumas. Pirmojo patikrinimo metu M. G. prisistačiusiam vyrui buvo nustatytas 2,47 promilių, o antrojo patikrinimo metu - 2,52 promilių neblaivumas. Eismo įvykio vietoje į jį kreipėsi V. L., nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) jam vairuojant automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro jį pralėkė minėtas automobilis „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jo vairuojamą automobilį nustūmė nuo kelio važiuojamosios dalies, dėl ko jo vairuojamas automobilis buvo apgadintas. Jo akivaizdoje M. G. prisistatęs vyras alkoholinių gėrimų negėrė. Dėl techninių kliūčių neatsispausdino alkoholio matuoklio pirmas pūtimo kvitas, tačiau visi pūtimai yra surašyti alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale (bylos lapai 50-52).
8. 2023 m. gegužės 20 d. apžiūrėjus automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Vilniuje, užfiksuoti išoriniai automobilio apgadinimai: apgadintas kapotas, priekinis kairysis sparnas, priekinis buferis, vairuotojo durelės, stogas, galinis kairysis sparnas, priekinis dešinysis sparnas, bendri kėbulo apgadinimai (bylos lapai 22-29).
9. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0439, 2023 m. gegužės 20 d. 20.58 val. M. G. iškvepiamame ore nustatyta 2,47 promilių alkoholio, o 2023 m. gegužės 20 d. 21.14 val. – 2,52 promilių alkoholio (bylos lapai 17-19).
10. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0439, patikrintas 2023 m. balandžio 6 d., patikra galioja iki 2023 m. spalio 4 d. (bylos lapas 16).
Motyvuojamoji dalis
11. Teismas pažymi, kad M. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat V. L., D. D., M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, apžiūros metu, taip pat alkoholio kiekio matuoklio užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2023 m. gegužės 20 d. apie 20.44 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Vilniuje, M. G. vairavo automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
12. M. G. vairavo automobilį, kai jam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, taigi M. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
13. Teisiamojo posėdžio metu M. G. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį žmonos A. G. atsakomybei pagal laidavimą. M. G. nurodė, kad žmona neleis jam vartoti alkoholio, prižiūrės jį.
14. Teisiamojo posėdžio metu A. G. nurodė, kad ji su sutuoktiniu M. G. gyvena miesto pakraštyje, augina (duomenys neskelbtini) vaiką, kuris lanko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). M. G. ją paliko tokioje padėtyje vieną, dirbančią, jai reikės visur vienai važinėti. Ji mano, kad M. G. pasimokė iš savo klaidos, matė jos ašaras. Ji mato, kad M. G. pats daro išvadas, pergyvena, gailisi. Ji prašo perduoti M. G. jos atsakomybėn pagal laidavimą. M. G. ji pažįsta labai daug metų, jie yra klasiokai nuo pirmos klasės, jai užtenka į M. G. pasižiūrėti ir ji jau žino, ką jis galvoja. Ji žino, kad ji yra M. G. autoritetas. Ji mano, jog tai buvo didžiausia pirma ir paskutinė klaida M. G. gyvenime. Ji darys M. G. teigiamą įtaką savo pavyzdžiu, kadangi ji yra atsisakiusi alkoholinių gėrimų, propaguoja sveiką gyvenseną, yra pareiginga, atsakinga, tokias vertybes diegia ir savo vaikui, norėtų ir M. G. arčiau prie savęs prisitraukti. Galbūt M. G. buvo užmirštas, kadangi vaikui yra treji metai, ji daug dėmesio skiria vaikui, M. G. per daug atsipalaidavo. Laiduoti už M. G. ji galėtų ir trejus metus. Ji (duomenys neskelbtini) metų dirba (duomenys neskelbtini), iš paskatinimų, atgarsių ji yra vertinama darbuotoja. Ji nėra teista, administracinėmis nuobaudomis nebausta.
15. M. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. M. G. padaryta nusikalstama veika prisiskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šia veika žala nepadaryta. M. G. neteistas (bylos lapai 70-71), baustas administracinėmis nuobaudomis, baudos sumokėtos (bylos lapai 72-73, 103-104), dirba (bylos lapas 74), taigi yra pagrindas manyti, jog M. G., skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
16. Laiduotoja sutinka būti A. G., kuri, teismo vertinimu, gali M. G. daryti teigiamą įtaką. A. G. neteista (bylos lapas 105), dirba. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad A. G. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra M. G. sutuoktinė, palaiko su M. G. pastovų ryšį, jų santykiai yra šeimyniški, geri, grindžiami tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba. A. G. M. G. yra autoritetas, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu A. G. gali daryti teigiamą įtaką M. G., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus M. G., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos A. G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
18. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga M. G. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
19. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. G. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,47 promilių alkoholio daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), tačiau M. G. nė karto nėra baustas už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, taigi M. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas trumpesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį – dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 24 d., t. y. nuo dienos, kai M. G. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 63-64).
20. Teismas taip pat pažymi, kad M. G. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio M. G. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu automobilis „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. G. (bylos lapas 31). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko M. G. priklausantis automobilis „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
VI. Procesinės prievartos priemonės
21. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. skirtos kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 63-66), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
22. Atsižvelgiant į tai, kad M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš M. G. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
23. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos M. G. nuosavybės teisės į automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos lapai 33-38). Atsižvelgiant į tai, kad M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas M. G. nuosavybės teisių į automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
M. G., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. G., gimusios (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti M. G. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 24 d., ir konfiskuoti automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
M. G. skirtas kardomąsias priemones – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Laikiną M. G. nuosavybės teisių į automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
Išaiškinti M. G. ir A. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.