Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo – E. N., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, jo šeimos narei E. T. (B),

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, vedusiam, aukštojo išsilavinimo, nedirbančiam, registruotam Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, kuris galimai padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. 2021 m. balandžio 4 d. apie 20.00 val. būdamas viešoje vietoje – aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 3, (duomenys neskelbtini), be pateisinamos priežasties panaudojo nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu fizinį smurtą – kumščiu sudavė jam į veido sritį, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės ir jam iš rankos iškrito mobilaus ryšio telefonas bei suskilo jo ekranas, tokiu būdu padarė kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sugadino svetimą turtą, po to, kumščiu sudavė nukentėjusiajam Š. D. į kairę ranką, sugriebęs jam už rankų jas stipriai laikė, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tuo sukėlė nukentėjusiajam Š. D. fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais E. N. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo E. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiųjų, liudytojo parodymai, daiktų apžiūros protokolas, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo stenograma, ekspertizės aktas, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

E. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neprisipažįsta dėl įvykio. Be reikalo žmonių nepuola, yra išsilavinęs, gerbiamas tų, kurie jį išauklėjo. Negalėjo su kaire ranka suduoti, nes ji sulaužyta dvejose vietose, neturi tokių fizinių galimybių. Įvykio diena buvo Velykų diena, toje vietoje buvo pažįstami asmenys, tiki į Dievą, todėl tokią dieną žmonių neužpuldinės. Jam pačiam buvo papurkštos dujos. Jis mąsto sveikai, tik nemiga kamuoja, studijų laikais persitempė mokydamasis.

Ekspertė teismo psichiatrė S. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad susipažinus su medicinine dokumentacija, įvertinus tiriamojo psichinę būseną, buvo konstatuotas lėtinis sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. E. N. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atliekant ekspertizę ekspertai pasisakė, kad dėl psichinės būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tai yra, ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamą vietą. Asmuo daug metų serga psichikos liga, susirgo jauname amžiuje. Liga sunki, lėtinė, progresuojanti, pasireikšianti su jai būdingais persekiojimo, santykio kliedesiais, klausos haliucinacijomis, sutrinka žmogui darbingumas. Šią ligą taip pat sunkina alkoholio vartojimas, to pasėkoje nutrūksta ir ambulatorinio gydimo pilnavertiškumas, medikamentų nevartojimas iššaukia ligos paūmėjimą bei agresyvų ir neadekvatų elgesį. Iš to pasireiškia asmenų užpuolimas be motyvų, išprovokuotas ligos. Dėl to ir negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Išklausiusi asmenų parodymų, ji įsitikino, kad nebus jokio užtikrintumo iš artimųjų pusės, kad žmogus vartotų vaistus, jis kritiškai nevertina savo sutrikimo, nebus motyvuotas medikamentų vartojimui. Taikant ambulatorinį stebėjimą nebus užkirstas kelias socialiai pavojingoms veikoms, todėl mano, kad reikalinga taikyti gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis. Ambulatorinis gydymas – asmuo turi eiti kas mėnesį pas gydytojus, turi būti pastovumas, stebima būsena, tačiau jeigu blaivybės dienų yra tik viena, tai tikėtinas mažas efektas tokios sunkios ligos gydymui.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. D. pranešė apie tai, kad 2021 m. balandžio 4 d., apie 20.00 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), jį ir jo sūnų Š. D. užpuolė pas kaimynus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), į svečius atėjęs nepažįstamas asmuo. Minėtas vyras konflikto metu jam vieną kartą sudavė į veido sritį, po smūgio jis nukrito ant žemės. Tokiais savo veiksmais asmuo jam sukėlė fizinį skausmą. Po to minėtas asmuo užsipuolė sūnų, bandė jį pargriauti ant žemės, jie susistumdė, tačiau sūnus nuo jo atsistūmė ir iš kelnių kišenės išsitraukęs pipirines dujas pripurškė jam į akis (1 t., b. l. 11–20).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25–32).

Iš 2021 m. balandžio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. D. pateikė mobiliojo ryšio telefoną ,,Huawei“, kuris 2021 m. balandžio 9 d. pakvitavimu grąžintas A. D. (1 t., b. l. 171–172, 180–181).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Huawei“, užfiksuotas ekrano įskilimas (1 t., b. l. 173–179).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 572/2021(02) matyti, kad A. D. konstatuota kraujosruva viršutinės lūpos kairėje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, kumštis ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, galimai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 92–93).

Iš bendrojo pagalbos centro garso įrašo stenogramos matyti, buvo užfiksuotas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir pranešėjo (Š. D.). Pokalbio metu Š. D. nurodė, kad jį su tėčiu užpuolė, jie gynėsi, purškė dujų, bet vyras pabėgo. Taip pat nurodė, kad pranešėjo tėvui buvo suduota (1 t., b. l. 84).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2021 m. balandžio 4 d. 20.36 val. E. N. nustatytas 1,08 promilių girtumas (1 t., b. l. 113–115).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos akto Nr. (duomenys neskelbtini)2021 matyti, kad E. N. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (F20.0), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu E. N. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (F20.0), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. E. N. negali duoti parodymų, negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme ir atlikti bausmę. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – ambulatorinis stebėjimas pagal gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 104–107).

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad E. N. padarė jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti rašytine bylos medžiaga, ekspertų išvadomis, nukentėjusiųjų, liudytojo parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, todėl darytina išvada, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog E. N. 2021 m. balandžio 4 d. apie 20.00 val. būdamas viešoje vietoje – aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 3, (duomenys neskelbtini), be pateisinamos priežasties panaudojo nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu fizinį smurtą – kumščiu sudavė jam į veido sritį, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės ir jam iš rankos iškrito mobilaus ryšio telefonas bei suskilo jo ekranas, tokiu būdu padarė kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sugadino svetimą turtą, po to, kumščiu sudavė nukentėjusiajam Š. D. į kairę ranką, sugriebęs jam už rankų jas stipriai laikė, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tuo sukėlė nukentėjusiajam Š. D. fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nors E. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neigė atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, tačiau neneigė buvęs įvykio vietoje, byloje esantys rašytiniai įrodymai, nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai patvirtina, jog E. N. ne tik buvo įvykio vietoje, bet ir be jokios aiškios priežasties sudavė ranka į veidą Š. D., buvo stipriai suėmęs Š. D. už rankų, garsiai rėkavo, keikėsi ir vadino nukentėjusįjį įžeidžiančiais žodžiais viešoje vietoje.

Nukentėjusieji Š. D. ir A. D. vienodai parodė, kad bevedžiojant šunį juos netikėtai užsipuolė E. N., kuris garsiai rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo Š. D. ir sudavė ranka A. D. į veidą, dėl ko šis suklupo, jam iškrito mobilus ryšio telefonas. Po to bandė smogti ir Š. D., tačiau šis užsidengė ranka, todėl smūgis pataikė į ranką, tada E. N. suėmė nukentėjusįjį už abiejų rankų ir pargriovė jį ant žemės, tačiau Š. D. išsivadavo, atsistojo ir papurškė dujų balionėliu E. N.. Po to E. N. pasišalino, bėgdamas nuo jų atsimušė į tvorą ir parkrito. L. M. S. taip pat patvirtino, jog pamatė per langą grumtynes, kurių metu E. N. sudavė Š. D. tėvui į veidą. Tai pamatęs jis bėgo į lauką, tačiau išbėgęs E. N. jau nerado. Š. D. jau ir anksčiau buvo užpultas, todėl buvo prašęs liudytojo pastebėti per langą, kai šis vedžioja šunį. Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, jog po įvykio A. D. telefonas buvo sugadintas, o specialisto išvada, kurioje A. D. konstatuota kraujosruva viršutinės lūpos kairėje ir nurodyta, kad sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, kumštis ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, galimai vienu trauminiu poveiki ir šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. balandžio 4 d., patvirtina nukentėjusiųjų nurodytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei suteikia pagrindą nukentėjusiųjų parodymus vertinti kaip patikimus. Be to, iš bendrojo pagalbos centro skambučio išklotinės matyti, kad Š. D. kviesdamas pagalbą nurodo, jog jis su tėvu buvo užpultas, jo tėvui buvo suduota, jis užpuolikui papurškė dujų, po ko šis pasišalino. Tai atitinka abiejų nukentėjusiųjų parodymus, todėl šie įrodymai visumoje vertinami kaip patvirtinantys faktines baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, inkriminuotos E. N., aplinkybes.

Nustatyta, kad E. N. be jokios pateisinamos priežasties viešoje vietoje naudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, dėl ko vienam iš jų nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, kitam sukeltas fizinis skausmas, o taip pat buvo sugadintas svetimas turtas. Viskas vyko Velykų šventinį vakarą, grumtynes matė ir girdėjo asmenys, esantys daugiabutyje, vienas iš kaimynų atskubėjo į pagalbą, buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba. Tai rodo, jog buvo sugadinta šventinė nuotaika, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Visos šios pasekmės yra priešingų teisei E. N. veiksmų pasekmė.

Visi šie įrodymai patvirtina E. N. veiksmuose esant objektyviuosius fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmą, nežymiai sutrikdant sveikatą ir viešosios tvarkos sutrikdymo požymius.

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamojo medicinos priemonės.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Byloje 2021 m. birželio 15 d. – birželio 22 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 nustatyta, kad E. N. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (F20.0), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu E. N. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (F20.0), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. E. N. negali duoti parodymų, negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme ir atlikti bausmę. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – ambulatorinis stebėjimas pagal gyvenamąją vietą.

Teismo psichiatrė ekspertė S. Š. patvirtino minėtos ekspertizės akto išvadas ir paaiškino, kad buvo rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tai yra, ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamą vietą, tačiau E. N. liga sunki, lėtinė, progresuojanti, pasireikšianti su jai būdingais persekiojimo, santykio kliedesiais, klausos haliucinacijomis. Šią ligą, kaip ji sužinojo teisiamojo posėdžio metu, taip pat sunkina alkoholio vartojimas, dėl ko nukenčia ambulatorinio gydymo pilnavertiškumas, medikamentų nevartojimas iššaukia ligos paūmėjimą bei agresyvų ir neadekvatų elgesį. Kadangi asmuo kritiškai nevertina savo sutrikimo, nebus motyvuotas medikamentų vartojimui, artimieji neužtikrins vaistų vartojimo, ambulatorinis gydymas neužkirs kelio socialiai pavojingoms veikoms, todėl rekomenduoja E. N. taikyti gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis.

Be to, E. N. sesuo E. B. patvirtino, jog E. N. reikalinga pagalba, kadangi jo ligą sunkina nuolatos vartojamas alkoholis. Jis kritiškai nusiteikęs vaistų vartojimo atžvilgiu ir niekas iš artimųjų šeimos narių negalės užtikrinti, kad jis reguliariai vartotų vaistus.

Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, paties E. N. paaiškinimus, teismo psichiatrės paaiškinimus, E. N. sesers parodymus, rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, jog dėl psichinės ligos E. N. inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. BK 284 straipsnyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jo veiksmuose nėra kaltės.

Nors ekspertizės akte rekomenduojama E. N. taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą, tačiau išklausius ekspertės paaiškinimus ir poziciją teismo posėdžio metu, taip pat E. N. sesers parodymus, nukentėjusiųjų paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog E. N. yra pavojingas ne tik visuomenei, bet ir pats sau. Atsižvelgiama ir į tai, kad E. N. anksčiau buvo gydytas stacionare, jam buvo išrašyti medikamentai, tačiau jų vartojimo niekas negali užtikrinti. E. N. savo ligos atžvilgiu nėra kritiškas, savo veiksmų nepripažįsta.

Įvertinus visus šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. N. yra nepakaltinamas ir yra pavojingas visuomenei, ambulatorinis gydymas nebus užtikrintas, todėl tikslinga skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 2 punktas).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

2021 m. gegužės 14 d. nutarimu E. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 57–59). Nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, E. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400–404 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad E. N. būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir taikyti E. N. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje – bendro stebėjimo sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, panaikinti.

Nutartį per 20 (dvidešimt) dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine ar kasacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.