- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- AN2-4-175/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01237-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Pažeidėjas
- M. Ž.
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniajam specialistui L. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties M. Ž. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Ž. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto (toliau – Institucija) 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2017 m. kovo 29 d., 16.25 val., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ame kilometre, vairuodamas automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas siaurą ištisinę liniją ir lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 1 priedo 325 punktą, 3 priedo 1.1. punktą.Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atmesdamas M. Ž. skundą, konstatavo, kad administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės abejonių nekelia, yra įrodytos. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos M. Ž. atžvilgiu netaikytos pagrįstai, kadangi tam nebuvo pagrindų, o M. Ž. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti ir šeimos poreikiams tenkinti, nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galimas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas.Apeliaciniame skunde M. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir priimti naują nutarimą: skundą dėl Institucijos nutarimo tenkinti.Skunde M. Ž. pažymi, kad jis lenkimą atliko visai kitoje vietoje, nei nurodyta protokole. Šią aplinkybę buvo nurodęs ir teismui, tačiau teismas konstatavo, kad tokios versijos pateikimas yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės. Apeliantas pažymi, kad (duomenys neskelbtini)-ame kilometre buvo tik sustabdytas policijos pareigūnų, o lenkimą atliko kitoje vietoje. Nori, kad byla būtų išspręsta teisingai. Pareigūnams sustabdžius manė, kad jie situaciją įvertino teisingai, kad jis tikrai padarė nusižengimą, todėl aplinkybių neginčijo. Kad nusižengimas buvo padarytas visai kitoje vietoje, patvirtino ir patys stabdę pareigūnai. Teismo posėdyje apklausiamas protokolą surašęs A. S. paaiškino, kad jei protokole yra nurodyta, jog nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini)-ame kilometre, tai ten ir buvo padarytas, šiame kilometre yra ištisinė juosta. Tačiau keista, kad patrulis, nurodydamas tokias aplinkybes, neprisiminė įvykio, net neprisiminė su kuo tuo metu dirbo. Apeliantas pažymi, kad (duomenys neskelbtini)-as kilometras yra vieta, kurioje galimas ir leidžiamas lenkimas.Skunde pastebima, kad pirmosios instancijos teismas, M. Ž. versiją dėl lenkimo vietos ir laiko laikydamas siekiu išvengti atsakomybės, nenustatė ir neapklausė kito policijos pareigūno, kuris dirbo kartu su A. S.. Minėtas pareigūnas iš esmės apie įvykio aplinkybes nieko konkretaus nepaaiškino ir nenurodė, išsakė tik savo nuomonę, kad jei protokole nurodyta, jog nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini)-ame kilometre, tai ten jis ir buvo padarytas. Dėl to skundą padavęs asmuo nėra tikras, ar jis tikrai padarė nusižengimą ir ar galėjo būti dėl jo padarymo pripažintas kaltu. Nors surašant protokolą su nusižengimu sutiko, tačiau šiuo metu yra įsitikinęs, kad nusižengimo nepadarė. Tuo įsitikino po to, kai pareigūnas A. S., puikiai žinodamas sustabdymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybes, paaiškino, kad jei protokole yra nurodyta nusižengimo padarymo vieta, tai toje vietoje jis ir buvo padarytas. Pareigūnai galėjo nematyti lenkimo vietos, kadangi stovėjo giliai miškelyje, iki sustabdymo iš paskos važiavo apie 2-4 km, o vėliau sustabdė protokole nurodytoje vietoje, kurioje M. Ž. jokios kitos transporto priemonės nelenkė. Jei pareigūnai iš tikrųjų būtų fiksavę pažeidimą, būtų pateikę vaizdo medžiagą ar kitus įrodymus, pagrindžiančius kaltę. Šiuo atveju buvo vadovautasi tik abejotinu apelianto prisipažinimu. Išsakius abejones dėl nusižengimo vietos buvo paaiškinta, kad tai nėra esminė aplinkybė ir nusižengimo esmės nekeičia. Pareigūnai, surašydami protokolą ir nutarimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, ANK 563, 566, 567, 617 straipsnių nuostatų. Skundžiama nutartis priimta visapusiškai, objektyviai ir išsamiai neįvertinus surinktos medžiagos, liudytojų parodymų, nenustačius ir neapklausus kito policijos pareigūno. Policijos pareigūnų nurodomos aplinkybės prieštaringos, netikslios, prieštaraujančios viena kitai, neatitinkančios tikrovės, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių galimai nevertino. Skunde nurodoma ir tai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad institucija ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų netaikė pagrįstai. Institucija be jokių teisinių argumentų atsisakė tenkinti prašymą dėl minėto straipsnio taikymo nurodydama, kad tokia institucijos politika ir šis prašymas nebus patenkintas.M. Ž. atkreipia dėmesį, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jokių padarinių neatsirado, žalos niekam nepadarė, dėl nusižengimo aplinkybių buvo nuoseklus, tačiau kėlė klausimą, ar teisingai yra nubaustas remiantis tik prisipažinimu. Jei nusižengimas iš tikrųjų padarytas, tai kodėl nėra nurodyta tiksli nusižengimo vieta ir laikas. Skundo autorius nurodo, kad dirba vairuotoju, darbas susijęs su profesionaliu vairuotojo darbu, teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, todėl netekęs jos gali netekti ir darbo. Išlaiko du mažamečius vaikus, todėl pajamų netekimo atveju nukentės ir mažamečių vaikų interesai. Paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir nėra proporcinga galimai padarytam nusižengimui. Teisė vairuoti transporto priemones būtina ir dėl to, kad galėtų pasirūpinti sergančia mama, nuvežti ją pas gydytojus į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Lankymasis pas gydytojus yra periodiškas, todėl neturėdamas teisės vairuoti negalės užtikrinti tinkamos mamos sveikatos ir socialinės aplinkos. Institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad teisę vairuoti transporto priemones turi apelianto tėvas A. Ž. ir gali pagelbėti sutuoktinei, tačiau tokia informacija yra neteisinga. Paskirta bauda, skundo autoriaus nuomone, yra didelė atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, todėl laikytina pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.Institucijos atsiliepime prašoma M. Ž. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Ž. pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė skundą tenkinti, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Institucijos atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
M. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių.
Apeliaciniame skunde M. Ž. neneigia, kad kelyje (duomenys neskelbtini) galėjo lenkti kitą transporto priemonę, tačiau nesutinka su nustatyta faktine aplinkybe, kad lenkimą atliko (duomenys neskelbtini)-ame kilometre tvirtindamas, kad šiame kilometre jis tik buvo sustabdytas. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, atlikęs įrodymų tyrimą, sprendžia, kad apelianto skundo argumentai dėl neteisingai užfiksuotos administracinio nusižengimo vietos yra nepagrįsti.Institucijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarime nustatyta, kad administracinis nusižengimas padarytas kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ame kilometre, atsakomybėn traukiamas asmuo M. Ž. nusižengimo faktines aplinkybes pripažįsta, gailisi. Tokios pačios aplinkybės nurodytos ir 2017 m. kovo 29 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole, kuriame M. Ž. paaiškino lenkęs automobilį, nes skubėjo, dėl to labai gailisi. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos šio nusižengimo fiksavimo ir nutarimo priėmimo metu nebuvo. Versija, kad lenkimas galėjo būti atliktas ne protokole fiksuotoje, o kitoje vietoje, kurioje lenkti nedraudžiama, buvo iškelta skunde dėl Institucijos nutarimo, kuriuo M. Ž. nubaustas 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Apylinkės teismas, siekdamas patikrinti apelianto iškeltą versiją, teismo posėdyje apklausė administracinio nusižengimo protokolą surašiusį pareigūną A. S., kuris nurodė, kad dėl praėjusio laiko tiriamo nusižengimo aplinkybių jis neprisimena, dėl to jų pakomentuoti negali, tačiau tvirtina, kad jei protokole yra užfiksuotas, jog lenkimas pažeidžiant KET buvo atliktas kelio (duomenys neskelbtini)-ame kilometre, tai būtent toje vietoje jis ir buvo atliktas. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pagrįstų abejonių dėl nusižengimo padarymo vietos nekyla, ši aplinkybė nustatyta rašytiniais įrodymais, liudytojo paaiškinimais, o M. Ž. iškelta versija, kad nusižengimas padarytas ne ten ir ne tuo laiku, kurį užfiksavo pareigūnai, yra jo siekis išvengti administracinės atsakomybės. Aukštesnysis teismas nesutikti su tokiu vertinimu neturi pagrindo.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paminėtų reikalavimų buvo laikomasi, administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės (laikas, vieta, nusižengimą padaręs asmuo) nustatytos teisingai. Nors M. Ž. apeliaciniame skunde apygardos teismui, kaip ir skunde apylinkės teismui, išreiškė abejonės dėl nusižengimo padarymo vietos, apygardos teismas, dar kartą ištyręs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, taip pat duomenis, gautus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prieštaravimų juose neįžvelgia. Administracinio nusižengimo vieta yra nustatyta rašytiniais įrodymais, liudytojų paaiškinimais ir šių įrodymų šaltinių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas nutarimą surašęs pareigūnas L. V., kuris patvirtino, kad asmuo ginčijo nusižengimo vietą, tačiau jam jokių abejonių nekilo, nutarimas buvo priimtas remiantis nusižengimą fiksavusių pareigūnų nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis netikėti nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat buvo apklaustas kartu su administracinio nusižengimo protokolą surašiusiu pareigūnu A. S. patruliavęs M. B., kuris kategoriškai patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo padarymo vieta yra būtent ta, kurioje M. Ž. lenkimą atliko pažeisdamas KET. Daromas nusižengimas buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini)-ame kilometre, asmuo sustabdytas maždaug už kilometro. (duomenys neskelbtini)-ame kilometre yra ištisinė linija, kuri yra ryškiai pažymėta, yra lenkti draudžiantis kelio ženklas. M. B. taip pat nurodė, kad M. Ž. nusižengimą pripažino iš karto, klausė, kaip elgtis, kad greičiau atgautų teisę vairuoti transporto priemones. Vertindamas šio liudytojo paaiškinimų patikimumą ir objektyvumą aukštesnysis teismas pažymi, kad šis liudytojas nusižengimą padariusio asmens nepažįsta, aplinkybių, kurios rodytų asmeninį liudytojo suinteresuotumą byloje, siekį pakenkti M. Ž., nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apklausiami pareigūnai dėl praėjusio laiko negalėjo tiksliai nurodyti visų su administraciniu nusižengimu susijusių aplinkybių, negali būti pagrindu abejoti administracinio nusižengimo protokole ir nutarime fiksuotais duomenimis, kurių teisingumą teismo posėdžiuose liudytojai patvirtino kategoriškai. Vertinant M. Ž. paaiškinimus atkreipiamas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nors ir laikydamasis pozicijos, kad galimai lenkimą atliko vietoje, kurioje tai nebuvo draudžiama, nurodė ir tai, kad lenkdamas jis neužfiksavo, ar lenkė ten, kur draudžiama. Kategoriškai tvirtinti, kad nelenkė, negali. Iš M. Ž. paaiškinimų visumos, apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, galima spręsti, kad abejones dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos jis iš esmės grindžia tik tuo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas A. S. nurodė neatsimenantis šio atvejo ir kartu patruliavusio pareigūno, tačiau yra tikras, kad jei protokole nurodyta, kad nusižengimas buvo padarytas (duomenys neskelbtini)-ame kilometre, tai ten jis ir buvo padarytas. Tačiau ši aplinkybė, pati savaime, nėra pakankama pripažinti, kad nusižengimo vieta nustatyta neteisingai. Kaip minėta, pareigūnai paaiškino aplinkybių neatsimenantys dėl praėjusio laiko trapo, savo atliekamo darbo specifikos (fiksuojamas ne vienas pažeidimas, patruliuojančio ekipažo sudėtis yra keičiama), o duomenų, kurie rodytų liudytojų suinteresuotumą pakenkti apeliantui nurodant melagingus duomenis, byloje nėra nustatyta. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami M. Ž. kaltei padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą konstatuoti. Padaryto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės yra nustatytos objektyviais ir patikimais duomenimis, kurių įrodomoji reikšmė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu paneigta nebuvo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka naujų įrodymų surinkta nebuvo, gautas atsakymas, kad visi su tiriamu administraciniu nusižengimu surinkti duomenys yra pateikti byloje (b. l. 70). Apylinkės teismas šiuo atveju ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad pašalintų pareiškėjui kylančias abejones dėl nusižengimo padarymo vietos, išsamiai išnagrinėjo jo skundą ir pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad M. Ž. administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje atliko veiksmus, sudarančius jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje naujų esminių aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas ir leistų nagrinėjamą situaciją vertinti taip, kaip skunde nurodo apeliantas, nenustatyta. Esant tokiai situacijai skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti teisinio pagrindo nėra.
Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo.
Apeliaciniame skunde M. Ž. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, mano, kad yra nubaustas per griežtai ir prašo šios administracinio poveikio priemonės neskirti. Analogiško pobūdžio prašymas buvo reiškiamas ir skunde apylinkės teismui, dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas skundžiamoje nutartyje argumentuotai pasisakyta. Aukštesnysis teismas sutinka su išvada, kad minėto straipsnio nuostatų taikymas M. Ž. atžvilgiu nėra galimas.Asmeniui, padariusiam ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais gali administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį palengvinti ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir panašiai. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu šiuo konkrečiu atveju aplinkybių, kurios pagrįstų ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą M. Ž. atžvilgiu, byloje nenustatyta. M. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminas yra minimalus, ir aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir aplinkybes, M. Ž., kaip vairuotoją, charakterizuojančias neigiamai (eilę kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, kurie nuo 2011 m. daromi sistemingai), neturi pagrindo pripažinti kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta ir sąlygoja neproporcingą asmens, padariusio administracinį nusižengimą, nubaudimą. Skunde minima aplinkybė dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo darbo funkcijos atlikti nepagrindžia ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo. Teismų praktikoje aplinkybė, kad teisė vairuoti asmeniui reikalinga dėl atliekamo darbo, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia aplinkybe, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos nagrinėjant M. Ž. skundą apylinkės teisme ir aukštesnysis teismas neturi pagrindo jas vertinti kitaip, negu jos įvertintos skundžiamoje nutartyje. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad administracinė nuobauda M. Ž. individualizuota tinkamai, o paskirta administracinio poveikio priemonė nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga. Aplinkybių, dėl kurių administracinį nusižengimą padariusio asmens teisinė padėtis turėtų būti lengvinama taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, byloje nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.