Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-13 nutarties, kuria atmestas A. Š. prašymas grąžinti jam nuolatinį vairuotojo pažymėjimą iki jo atžvilgiu nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje bus priimtas sprendimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124 str. 6 d., buvo gautas A. Š. prašymas grąžinti jam nuolatinį vairuotojo pažymėjimą iki byloje bus priimtas sprendimas.

Apelianto nuomone, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas formuoja netinkamą praktiką, kadangi bylos nagrinėjimas yra ilgesnis už maksimalią bausmės trukmę, o pats teismas nesiekia bylos išnagrinėti per maksimaliai trumpą laiką. Apeliantas mano, kad tokiu būdu teismas tarsi verčia jį imtis priemonių atvesdinti A. K., kai to padaryti jis negali. Pažymi, jog byloje nei vienas įrodymas nepatvirtina to, kad jis vairavo transporto priemonę ir viršijo leistiną maksimalų greitį. Remdamasis nuostata, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti grindžiamas prielaidomis, apeliantas daro išvadą, kad teismas bylą privalėjo išnagrinėti pagal byloje esamą medžiagą, o ne taikydamas bausmę jo atžvilgiu, siekiant nubausti kaltą asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 264 str. numato, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiama taikyti įstatymo numatytas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones. Vairuotojo pažymėjimo paėmimas, išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę, – viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, numatytų LR ATPK 269 str. nuostatose.

LR ATPK 269 str. 4 d. nustato, kad padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo.

LR ATPK 271 str. pagrindu, asmenys, kurių atžvilgiu yra taikoma administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, turi teisę jų atžvilgiu taikomą priemonę apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui. Šiame straipsnyje įtvirtinto apskundimo paskirtis yra patikrinti, ar taikant LR ATPK normas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, nėra pažeidžiamos asmens teisės ir laisvės, o nustačius teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, juo pašalinti ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, susijusią su nagrinėjamu klausimu, t.y. su A. Š. prašymu grąžinti jam nuolatinį vairuotojo pažymėjimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria A. Š. prašymas atmestas, yra teisėta ir pagrįsta.

Iš apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas už LR ATPK 124 str. 6 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. LR ATPK 124 str. 6 d. numato atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

Pažymėtina, kad privaloma sąlyga taikant LR ATPK 269 str. 4 d. numatytą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, yra ta, kad vairuotojas padarė pažeidimą, už kurį jam gali būti skiriama administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Tokia priemone iš esmės siekiama, jog būsimas teismo sprendimas būtų realiai įgyvendintas, t. y. norima užtikrinti už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtinos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – įvykdymą (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010-12-10 nutartis byloje Nr. N-575-7933-10).

Pagal LR ATPK 124 str. 6 d. administracinėn atsakomybėn patrauktam A. Š. inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, už kurio padarymą įstatymas numato galimybę skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę policijos pareigūnai, iš pastarojo paimdami vairuotojo pažymėjimą ir vietoj jo išduodami laikiną leidimą vairuoti, LR ATPK 269 str. 4 d. nuostatų nepažeidė.

Skunduose, kuriais apeliantas prašo grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą, nurodoma, kad jis laikinai eina direktoriaus pareigas įmonėje, kuri teikia logistikos ir krovinių transportavimo paslaugas. Kadangi įmonė privalo užtikrinti savalaikį krovinių judėjimą, spręsti visas su krovinių judėjimo sutrikimais susijusias problemas ir už Lietuvos respublikos ribų, jam būtina vairuoti automobilį ir užsienio valstybėse (Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Belgijoje ir kt.).

Tačiau iš skundo nagrinėjimui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos analizės matyti, kad byloje objektyvių duomenų, kad A. Š. teisės (teisė į judėjimo laisvę ir teisė į darbą) dėl jam pritaikytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės būtų nepagrįstai suvaržytos, kas būtų pagrindas imtis operatyvių veiksmų jas užtikrinti, nėra. Prie prašymo grąžinti vairuotojo pažymėjimą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. Š. yra paskirtas laikinai eiti UAB „M. G.“ direktoriaus pareigas nuo 2011-04-09 iki 2012-05-31, kad jam yra išduotos Baltarusijos Respublikos bei Rusijos Federacijos vizos (b.l. 28, 30, 31, 32, 33), bet nepagrindžia būtinybės A. Š. turėti vairuotojo pažymėjimą. Tuo tarpu A. Š. netaikius LR ATPK 269 str. 4 d. numatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės ir priėmus nepalankų sprendimą A. Š. atžvilgiu atimti teisę vairuoti transporto priemones, šios administracinės nuobaudos vykdymas būtų apsunkintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. Š. atžvilgiu taikyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę, yra proporcinga siekiamam tikslui, pritaikyta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant LR ATPK 264 str., 269 str. 4 d.

Apelianto argumentai, jog taikant jo atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, jis jau yra baudžiamas, o dėl užsitęsusio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymo trukmė viršys jam inkriminuojamo LR ATPK straipsnio sankcijoje numatytą maksimalią nuobaudą, dėl ko pirmosios instancijos teismas negali objektyviai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas, išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, negali būti tapatinamas su administracine nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Pastarąja siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Tuo tarpu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės turi kitą paskirtį – užtikrinti, kad būsimas teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje būtų įvykdytas, todėl šiuo aspektu negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios konstitucinį non bis in idem principą (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010-12-10 nutartis byloje Nr. N-575-7933-10). Pažymėtina ir tai, kad LR ATPK 256 str. pagrindu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas renka įrodymus, kuriais remdamasis įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Todėl nepagrįstas skunde nurodytas teiginys, jog imdamasis priemonių iškviesti į posėdį paties apelianto nurodytą liudytoją A. K., t.y. atlikdamas įstatymo numatytus procesinius veiksmus, siekiant nustatyti visas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nesiekia bylos išnagrinėti per maksimaliai trumpą laiką, o teiginys, jog teismas negali būti objektyvus ir sieks atimti jam teisę vairuoti transporto priemones, nevertindamas bylos aplinkybių, paremtas apelianto subjektyvia nuomone.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su A. Š. kaltės įrodymų vertinimu, atmestini kaip išeinantys iš šio apeliacinio skundo ribų, pažymint, kad visos reikšmingos bylos aplinkybės išsamiai gali būti išaiškintos tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismui priimant baigiamąjį dokumentą.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vairuotojo pažymėjimo paėmimas, kaip administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos užtikrinimo priemonė, A. Š. atžvilgiu pritaikytas teisėtai ir pagrįstai ir pastarojo prašymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą atmetė, todėl keisti ar naikinti skundžiamos nutarties apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-13 nutartį palikti nepakeistą, A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.