Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir jam paskirta subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant BK 87 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose numatytus įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.30 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti mokintis ar dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslus ar darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje (bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. lapkričio 29 d., apie 08.00 val., būdamas pas sesę E. F. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), paėmė E. F. priklausančius daiktus: juodos spalvos mobilųjį telefoną Huawei Y7, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 180 eurų, ir piniginėje buvusius, lašo formos su raudona akute viduje, vaikiškus auksinius auskarus, kurių vertė 200 eurų. Tokiais savo veiksmais M. S. pagrobė svetimą E. F. priklausantį – 380 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

2021 m. kovo 14 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. S. parodė, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai ir nurodė, kad jis dabar tiksliai nepamena datos, kada jis iš savo sesers E. namų, adresu (duomenys neskelbtini), pavogė jos mobiliojo ryšio telefoną ir auskarus. Jis sutiko, kad ši data nurodyta įtarime. Jis atėjo pas savo sesę, vardu E. F., į jos namus pernakvoti. Jis ryte, išeidamas iš jos namų, paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ir auskarus, tikslu gauti už juos pinigų. Jam tuo metu reikėjo pinigų ir todėl jis taip pasielgė. Pagrobtą telefoną ir auskarus jis iškarto nunešė į lombardą (duomenys neskelbtini). Minėtus daiktus įkeitė lombarde ir atrodo gavo 70 Eur. Jį tą pačią dieną susirado sesuo E. ir jis jai prisipažino, kad pagrobė jos telefoną ir auskarus. Vėliau jis minėtus daiktus išpirko lombarde ir juos grąžino savo sesei. Jo sesuo E. už minėtą vagystę jam atleido. Jis niekur nesislapstė ir šaukimo atvykti į apklausą pas tyrėją negavo. Šiuo meta gyvena (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 71-74).

2020 m. gruodžio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. F. parodė, kad ji yra įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir sutinka duoti parodymus. Ji turi brolį M. S., kuris atėjo pas ją į namus, adresų (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 28 d. ir pasiprašė pernakvoti. Ji jį įleido. Ji šiuo metu auginą vaiką. Jos vyras buvo išvažiavęs, kai atėjo jos brolis pas ją į svečius. Kadangi pas ją yra mažas vaikas, ji visą dėmesį skiria savo vaikui. Būdamas pas ją, M. liko nakvoti. 2020 m. lapkričio 29 d., apie 08.00 val., jos brolis M. S. išėjo iš jos namų. Kuomet jis išėjo, ji norėjo paskambinti savo vyrui ir pradėjo ieškoti savo telefono, bet telefono ji nerado. Tuomet pradėjo apžiūrinėti visus daiktus. Pasigedo vaikiškų auksinių auskarų, kurie gulėjo jos piniginėje. Taip ji suprato, kad M. S. ją apvogė. Jis pavogė mobilų telefoną Huawei Y7, juodos spalvos, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 180 Eur, ir vaikiškus auksinius auskarus, lašo formos su raudona akute viduje, aplink raudoną akutę smulkinto balto akmens dulkės. Auskarų vertė 200 Eur. Dėl vagystės ji patyrė turtinę žalą 380 Eur. Tik M. S. galėjo pavogti iš jos nurodytus daiktus. Ji yra tikra, kad iki M. atėjimo visi išvardinti daiktai buvo vietoje ir kiti žmonės nebuvo atėję. Iš viso jokių žmonių, išskyrus ją, M. ir jos dukrą, nebuvo. Pasigedusi savo daiktų, ji pradėjo ieškoti M.. M. S. ji rado (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 29 d., apie 12.00 val. Jis jai prisipažino, kad pavogė iš jos jos telefoną ir vaiko auskarus bei pasakė, kad daiktus pardavė lombarde, kuris randasi (duomenys neskelbtini). Ji buvo nuvažiavusi į lombardą (duomenys neskelbtini) ir rado tą lombardą, į kuri pridavė jos daiktus brolis. Lombardas jai neleido pasiimti jos daiktų. Tuomet ji grįžo namo ir tik pagal galimybes ji atėjo į policiją. Šiuo metu pas ją nėra jokio mobilaus ryšio. Savo vaiko ji neturi kur palikti. Važiuoti ir rodyti įvykio vietą ji šiuo metu nenori, nes nuo vagystės jau praėjo laikas ir pas ją galima atvažiuoti apžiūrėti jos butą bet kurį rytą nuo 10.00 valandos. Taip pat gali parodyti, kuriame lombarde yra jos daiktai. Ji labai tikisi, kad policija padės jai atgauti jos daiktus. Jos brolis šiuo metu neturi mobilaus telefono, kur jis šiuo momentu randasi, ji nežino. Prieš atvažiuojant policijai, ji bandys prašyti savo sesės pagalbos, kad prižiūrėtų jos vaiką, nes tik tuomet galės vykti į lombardą (e. b. l. 31-34).

2020 m. gruodžio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. F. papildomai parodė, kad 2020 m. gruodžio 10 d., apie 17.00 val., ji paskambino savo broliui M. S., tikslu paprašyti, kad jis nueitų į lombardą atsiimti auskarus. Brolis nenorėjo eiti dėl to, kad bijojo lombardo savininko. Ji kartu su vyru nuvažiavo į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), atsiimti auskarus. Lombardo savininkas grąžino, prieš tai brolis jam sumokėjo 150 Eur. Telefonas HUAWEI Y7 jai taip pat yra grąžintas. Ji su broliu susitaikė, visi daiktai jai yra grąžinti, broliui jokių pretenzijų neturi. Turtinė žala jai nepadaryta. Prašė nutraukti ikiteismini tyrimą (e. b. l. 37-39).

2020 m. gruodžio 1 d. E. F. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 29 d., apie 08.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos brolis M. S., būdamas pas ją namuose, pavogė iš jos mobilųjį telefoną Huawei Y7, juodos spalvos, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 180 eurų, ir vaikiškus auksinius auskarus lašo formos su raudona akute viduje, aplink raudona akutė smulkinto balto akmens dulkės, kurių vertė 200 eurų. Dėl vagystės patyrė 380 eurų turtinę žalą (e. b. l. 1-2).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos G. Š. 2020 m. gruodžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, patenkam į prieškambarį – virtuvę, kuris apie 5 kvadratus, praėjus tiesiai, patenkama į kambarį, apie 16 kvadratų, iš kairės pusės pastatyta spinta, 3 durų, komoda su lentynomis ir stalas, ant kurio pastatytas televizorius, prie televizoriaus dešinės pusės atramos kojelės guli piniginė, smėlio spalvos su geltonos spalvos užtrauktuku. Piniginės vidus iš 3 skyrių, vienas skyrius su užtrauktuku. Piniginėje yra vilniečio kortelė, asmens tapatybės kortelė, išduota E. F. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kambario dešinės pusės stovi stalas, ant kurio pastatyta papuošta eglutė, bei sofa – lova. Kambario bendra tvarka nepažeista. Viskas užfiksuota foto nuotraukose (e. b. l. 13-17).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu E. F. pripažinta nukentėjusiąja (e. b. l. 45).

E. F. 2020 m. gruodžio 11 d. prašyme užfiksuota, kad ji prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi jai buvo grąžinti visi daiktai, pretenzijų neturi, su broliu M. S. susitaikė (e. b. l. 46).

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą bei to nori.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad M. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. S. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. lapkričio 29 d., apie 08.00 val., būdamas pas sesę E. F. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), paėmė E. F. priklausančius daiktus: juodos spalvos mobilųjį telefoną Huawei Y7, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 180 eurų, ir piniginėje buvusius, lašo formos su raudona akute viduje, vaikiškus auksinius auskarus, kurių vertė 200 eurų. Todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes M. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. S. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (e. b. l. 126-127, 128).

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas M. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į M. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika priskiriama nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika baigta, veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, žala nepadaryta. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. S. – labai jauno ir darbingo amžiaus, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis (e. b. l. 124), registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 125), administracine tvarka baustas (e. b. l. 93-100), teistas (e. b. l. 101-123), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie M. S. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų įrašyta į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis – 60 parų areštas, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 14 d. 09.50 val. iki 2021 m. kovo 15 d. 10.47 val. (dvi paros) (e. b. l. 63-64, 65), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę vieną parą prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą M. S. atidedant. Nors M. S. yra teistas, tačiau jam pirmą kartą skiriama arešto bausmė. Be to M. S. yra labai jauno amžiaus, visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio (šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės), sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja ir ji jam atleido, taip pat jis registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią pareigą teismui, pritaikius arešto bausmės vykdymo atidėjimą, paskirti nuteistam asmeniui intensyvią priežiūrą. Pažymėtina, kad Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Kartu su intensyvia priežiūra, M. S. skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 7 ir 8 punktuose numatytos pareigos – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.30 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus naikintina (e. b. l. 75-76).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti galutinę 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 14 d. 09.50 val. iki 2021 m. kovo 15 d. 10.47 val. (dvi paras), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 8 punktais, M. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, taip pat įpareigoti M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.30 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.