Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-699-720/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-02
Bylos Nr.
1-699-720/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01884-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
J. M.
Nukentėjusysis
J. M.
Advokatai
Regina Atkočaitienė, Rūta Survilienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-699-720/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01884-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.5.4.1..; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.6.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant:prokurorui Evaldui Tarasevičiui,kaltinamajam J. M., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,nukentėjusiajai J. M., jos atstovei advokatei Rūtai Survilienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lazdijų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

- 2014-10-16 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – viešieji darbai, įpareigojant dirbti 6 mėnesius, kas mėnesį išdirbant po 30 valandų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - viešieji darbai, įpareigojant dirbti 4 mėnesius, kas mėnesį išdirbant po 30 valandų. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-09-21, 14.15 val., iki 2014-09-23, 13.25 val., t. y. 2 paros ir laikoma, kad paskirtoji bausmė – viešieji darbai, įpareigojant dirbti 2 mėnesius, kas mėnesį išdirbant po 27 valandas. 2014-12-12 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo ištaisytas Kauno apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme padarytas rašymo netikslumas, vietoje „, ... įpareigojant dirbti 2 mėnesius, kas mėnesį išdirbant po 27 valandas.“ nurodyta „..., įpareigojant dirbti 4 mėnesius, kas mėnesį išdirbant po 27 valandas.“;

- 2015-01-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, paskirtina bausmė subendrinta su 2014-10-16 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bei Kauno apylinkės teismo 2014-12-12 nutartimi patikslinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 5 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, 2015-07-07 bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. M. 2017 m. sausio 12 d., apie 16.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, žodžiu, tiesiogiai sakydamas savo buvusiai sutuoktinei J. M. „aš turiu galingą ginklą ir dabar arba kirsiu arba ką“ grasino ją nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas, grasinimo metu ir iš karto po to laikė rankose kirvį ir buvo juo užsimojęs.

Kaltinamasis J. M. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis gyvena savo buvusiai sutuoktinei J. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo metu jis iš šio buto išėjo, gyvenamosios vietos neturi, pernakvoja, kur papuola, parodė, kad 2017 m. sausio 12 d., jis gėrė bare alų, pavakariais, apie 16.50 val., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugrįžo į namus ir parsinešė1 litro talpos 7,5 laipsnių stiprumo vieną butelį alaus. Jis išgėrė apie pusę butelio alaus ir nutarė užkurti kieto kuro katilą. Jis pasiūlė buvusiai sutuoktinei kartu nueiti į sandėliuką ir atsinešti malkų, jis jos prašė pašviesti telefonu, kad jis galėtų prisikrauti malkų, kadangi buvo tamsu, o prožektoriaus jis neturi. Buvusi sutuoktinė su juo malkų atnešti nėjo, todėl jie pradėjo bartis. Jis paėmė nuo katilo kirvį ir padėjo už spintelės, nes nebuvo ką skaldyti. Paaiškino, kad kieto kuro katilas pastatytas virtuvėje. Jie namuose turi tris ar keturis kirvius, vienas kirvis laikomas už spintelės, kitas laikomas spintelėje, du kirviai laikomi malkinėje. Pripažįsta, kad jis galėjo pasakyti, kad jis turi galingą ginklą, dabar arba kirsiu arba ką. Kokius žodžius jis pasakė laikydama rankoje kirvį jis neprisimena, mano, kad buvusi sutuoktinė galėjo išsigąsti, pamačiusi jo rankose kirvį, galėjo pagalvoti, kad jis tuo kirviu kirs jai, tačiau jis nukirsti jos nenorėjo. Buvusi sutuoktinė išėjo iš namų į lauką ir iškvietė policiją. Po to, jis išėjo iš namų, išeidamas jis paėmė buvusios sutuoktinės raktus ir jos mobilųjį telefoną, galvojo, kad raktus ir telefoną atiduos nukentėjusiajai. Išeidamas jis durų neužrakino. Lauke jis buvusios sutuoktinės nepamatė, jį sulaikė policijos pareigūnai, kuriems jis ir atidavė buvusios sutuoktinės raktus ir mobilaus ryšio telefoną. Savo kaltę pripažino iš dalies, jaučia kaltę kad tą kartą susipyko, tačiau nužudyti ar sužaloti buvusios sutuoktinės jis nenorėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis J. M. savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2017 m. sausio 12 d., apie 15.30 val., buvęs jos sutuoktinis sugrįžo į namus. Jis buvo girtas, pradėjo rėkauti, namuose jis dar gėrė 7,5 laipsnių stiprumo alų. Ji tikrino pratybas, kitą dieną jai reikėjo 5 valandą eiti į darbą. Buvęs sutuoktinis pradėjo su grasinimais reikalauti, kad ji eitų kartu su juo atnešti malkų, kad ji jam pašviestų. Ji dažnai dirba užsidėjusi ausines, kad buvęs sutuoktinis netrukdytų jai dirbti. Tarp jų kilo konfliktas. Buvęs sutuoktinis jai priekaištavo, kad jai niekas nerūpi, kad ji nieko neveikia, tik žaidžia kompiuteriu. Ji nusiėmė ausines ir nutarė užvalgyti ir anksčiau važiuoti į darbą. Ji nuėjo į virtuvę, norėjo užvalgyti ir išgerti kavos, tačiau vengdama konflikto tik atsigėrė vandens, kad galėtų greičiau išeiti iš namų. Jos buvęs sutuoktinis stovėjo tarp virtuvės ir kambario. Ji išėjo iš virtuvės kad eiti į kambarį, jos buvęs sutuoktinis stovėjo tarp virtuvės ir kambario, užsimojo kirviu ir pasakė; „turiu galingą ginklą, dabar arba kirsiu arba ką“. Ji viena ranka stumtelėjo buvusį sutuoktinį ir išbėgo į laiptinę. Taip ji atsirado lauke įsispyrusi šlepetes, be viršutinių drabužių, tik su megztiniu, ji sušlapo kojas. Tuo metu į lauką išbėgo jų šuniukas, kuris nubėgo į A. Juozapavičiaus prospektą, ji matė, kad šuniuko nepagaus. Šuniuką pagavo ir atnešė D. K., kurio iki tol ji nepažinojo. Ji pastarojo paprašė telefono paskambinti į policiją, vyriškis davė jai savo mobilaus ryšio telefoną. Kai ji paskambino policijai, priėjo jos buvęs sutuoktinis, paklausė, ko ji čia laksto, pasakė, kad „eik namo, susitaikom ir gyvenam kaip žmonės“. Ji nuėjo link kaimynų, jos buvęs sutuoktinis nuėjo link A. Juozapavičiaus prospekto. Grįžusi namo ji pamatė, kad butas paliktas atrakintas, bute nebuvo jos raktų ir mobilaus ryšio telefono. Atvažiavo du policijos ekipažai, vienas ekipažas išvažiavo ieškoti jos buvusio sutuoktinio J. M., kitas liko jos bute. Ji pareigūnams nurodė, kad kirvis yra sandėliuke, tačiau nuėję pamatė, kad sandėliuke kirvio nebuvo. Paaiškino, kad kirvis įprastai būna sandėliuke, kadangi virtuvėje malkų niekas neskaldo, kadangi šildymo katilas yra virtuvėje, be to, jie gyvena antrame aukšte, pirmame aukšte gyvena kiti žmonės, be to, jų malkos tokios, kad jų nereikia skaldyti. Parodė, kad tarp virtuvės spintelės ir sienos yra toks mažas plyšys, kad kirvis ten niekaip negali tilpti. Kirvį ji surado vonioje už kištą tarp sienos ir elektrinės džiovyklės. Kai jos buvęs sutuoktinis buvo užsimojęs prieš ją kirviu, ji labai išsigando, kadangi turėjo pagrindo manyti, kad jis jai tikrai kirs. Prieš keturis metus konflikto metu ji norėjo pabėgti, tačiau jos buvęs sutuoktinis ją už atlapų tempė į butą, trenkė į slenkstį, jai buvo lūžęs penktas padikaulis, ten ir dabar yra metalinė plokštelė. Anksčiau jai teko patirti buvusio sutuoktinio smurto, jis jai yra smogęs kumščiu į veidą, kelis kartus smogęs jai į krūtinę, yra buvę išdaužyti baldai, yra buvę keturi ar penki tokie kartai. Jų santuokos nutraukimo priežastis yra buvusio vyro alkoholio vartojimas. Nors butas yra jos nuosavybė, ji niekaip negali išregistruoti buvusio vyro iš jos buto. Jis keletą metų niekus nedirba ir nuolat vartoja alkoholį. Du jau suaugę jų sūnūs gyvena kartu su ja. Vyresnysis sūnus siūlė jam eiti dirbti, siūlė įdarbinti, tačiau buvęs sutuoktinis pareiškė, kad: „tai ką, aš uždirbsiu ir pinigus jai, tai yra nukentėjusiajai, atiduosiu“. Tada sūnus liepė jam lipti iš automobilio ir niekur nevežė. J. M. 2014-10-16 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo teistas už grasinimą ją nužudyti, tą kartą buvo išdaužyti ir išmėtyti daiktai, jis grasino ji susidorojimu. Kai jis būna apsvaigęs nuo alkoholio, jis elgiasi neadekvačiai, o tą dieną, tai yra 2017 m. sausio 12 d. jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ant jos įniršęs. Parodė, kad ji taip buvo išsigandusi to grasinimo kirviu, kad teko kreiptis į gydytojus ir gydytis nuo streso. Ji dirba mokytoja, jai reikia daug pastangų, kad smurto buvusio sutuoktinio smurto pasekmių nematytų jos kolegos ir vaikai. Parodė, kad dėl nusikalstamų buvusio jos sutuoktinio veiksmų ji patyrė išgąstį, stresą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus,, dėl ko laikinai sutriko širdies darbas, ji tapo nervinga, jai buvo sunku užmigti, pasidarė sunkiau dirbti tiesioginį darbą, todėl ji pareiškė 1 000,00 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašo ieškinį patenkinti.

Liudytojas Ž. K. nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės antrosios kuopos vyriausiuoju patruliu, pareiškė, kad įvykis buvo seniai, savo darbe jis kasdieną susiduria su įvairiais įvykiais, todėl tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad dirba Patrulių rinktinėje 2-oje kuopoje, mobiliajame būryje. 2017-01-12 dirbo kartu su vyr. patruliu A. M., kai apie 16.59 iš VPK budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra smurtas artimoje aplinkoje, buvęs vyras grasina kirviu pareiškėjai. Per kelias minutes nuvyko nurodytu adresu rado pareiškėją, J. M., kuri buvo namuose. Ji paaiškino, kad buvęs vyras išėjo iš namų, kartu pasiėmė jos mobilaus ryšio telefoną ir raktus nuo namų. Jie su A. M. nuvažiavo ieškoti gatvėje įtariamojo, maždaug tarp Kretingos g. ir A. Juozapavičiaus pr. pamatė einantį vyriškį, panašų pagal aprašymą, jį sustabdė. Jis pasisakė esantis J. M., tačiau paklaustas pasakė, kad buvusiai žmonai negrasino, tik malkas kapojo. Sakė, kad jokio kirvio pas juos namuose net nėra, kirvis namie yra tik malkinėje. Su kolegomis per raciją susitarė, kad jie paims iš įtariamojo nukentėjusiosios telefoną ir jos buto raktus. Paklausus J. M. apie šiuos daiktus, jis iš karto telefoną ir raktus geranoriškai atidavė. Kodėl jis turėjo šiuos jam nepriklausančius daiktus, nepaklausė, o pats nepasisakė. Vyriškis buvo apsvaigęs. Raktus ir telefoną nuvežė nukentėjusiajai, o J. M. pristatė į Kauno m. VPK operatyvaus valdymo skyrių. Ar buvo rastas kirvis, kuriuo grasino nukentėjusiajai ir kur, pasakyti negali (b. l. 29-30). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad nukentėjusioji J. M. buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi, išsigandusi, ji sakė, kad jos buvęs sutuoktinis norėjo jai smogti kirviu, sakė, kad jis tikrai galėjo taip padaryti.

Liudytojas P. M. nurodė, kad kaltinamasis J. M. yra jo tėvas, nukentėjusioji J. M. yra jo motina, parodė, kad jo tėvai išsituokę, tačiau ir tėvai ir jis su broliu kartu gyvena viename bute. Šiuo metu tėvui uždrausta ateiti į jų butą, jis kartu nebegyvena Parodė, kad jo tėvas paskutinius penkis – šešis metus nuolat vartoja alkoholį, paskutiniu metu geria kiekvieną dieną. Būdamas girtas, tėvas kartais būna linksmas, kartais agresyvus, ieško priekabių, kas antras žodis būna keiksmažodis, tada mama kviečia policiją. Kai jis su broliu būna namuose, tėvas Kartą konflikto metu mamai lūžo koja. Tėvas ne kartą smurtavo prieš jo motiną, kartą buvo užsimojęs į ją kirviu, tačiau jį sustabdė tai, kad jis su broliu abu buvo namuose. Po šių įvykių jis kitą rytą sugrįžo iš darbo, jam mama pasakė, kad tėvas sukėlė konfliktą, užsimojo į ją kirviu ir sakė, kad jai kirs. Parodė, kad jo mama buvo labai išsigandusi, ji jau iš vakaro buvo jam paskambinusi ir papasakojo, kad tėvas grasino jai kirviu, ji buvo labai išsigandusi. Parodė, kad jų namuose yra trys kirviai, jie dažniausiai laikomi malkinėje. Jis namuose kirvio mediniu kotu nebuvo matęs. Parodė, kad malkas jie skaldo malkinėje, bute nėra vietos malkų skaldymui. Jis tiki, kad mamai buvo sukeltas realus pavojus gyvybei.

Liudytojas D. K. yra išvykęs į užsienį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. K. parodė, kad 2017-01-12 ketvirtadienį, dienos metu, tikslaus laiko pasakyti negali, gal tarp 17 ir 18 val., ėjo namo Juozapavičiaus pr. ir pamatė bėgantį gatve šuniuką, kad jo nepartrenktų mašina, jį pasigavo ir pradėjau dairytis, Tilkos g. pamatė moterį, stovinčią gatvėje. Moteriškė buvo šviesių plaukų, apsirengusi naminiais drabužiais, ne su striuke ar paltu. Paklausė, ar ne jos šuo, ji pasakė, kad jos. Tada paprašė paskambinti telefonu, jis davė savo telefoną, moteriškė surinko numerį. Girdėjo, kad skambino policijai, sakė, kad kažkas ją su kirviu vaikėsi. Jos nepažįsta, kas tokia nežino. Ar atrodė išsigandusi, neatsimena, dėmesio nekreipė, kodėl ji be viršutinių drabužių stovi gatvėje, irgi neklausė. Kai jam atidavė telefoną, jis nuėjo (b. l. 35).

2017-01-12 protokolas-pareiškimas patvirtina, kad J. M. kreipėsi į policiją ir pranešė, kad 2017-01-12, apie 16.50 val. namuose, jos buvęs sutuoktinis J. M. užsimojo į ją kirviu sakydamas, kad „aš turiu galingą ginklą ir dabar arba kirsiu arba ką“ Jo pasakymą ji suprato kaip grasinimą su ja susidoroti ir nieko nelaukdama išbėgo į kiemą prašyti pagalbos (b. l. 4).

2017-01-12 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 6-7).

2017-01-12 Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad buvo užfiksuoti J. M. parodymais įvykio vietoje, kad buvęs vyras užsimojo į ją kirviu ir jai grasino (b. l. 8-11).

2017-01-13 savanoriško daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji J. M. pateikė kirvį (b. l. 13).

2017-01-26 apžiūros protokolas patvirtina, kad nukentėjusiosios J. M. pateiktas kirvis buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, aprašyti jo individualūs požymiai (b. l. 14-17).

2017-01-26 kvitas B serija BBB Nr. 0047351 patvirtina, kad kirvis perduotas saugoti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Daiktų saugyklai (b. l. 18-19).

2017-01-12 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad J. M. nustatytas 3.30 promilių girtumas (b. l. 58).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai.

Kaltinamasis J. M. savo kaltės nepripažino, parodė, kad jis nenorėjo nukirsti nukentėjusiosios. Tačiau nukentėjusioji J. M. nuo pirminio pareiškimo policijai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai papasakojo visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad jos buvęs sutuoktinis J. M. užsimojo į ją kirviu ir pasakė, kad jis turi galingą ginklą ir dabar arba kirs arba ką. Nukentėjusioji buvo priversta žiemos metu bėgti iš namų, neapsiavusi tinkamos avalynės, neapsirengusi šiltų drabužių. Nukentėjusioji parodė, kad ji buvo labai išsigandusi ir manė, kad jos buvęs sutuoktinis tikrai gali jai kirsti kirviu. Tai, kad ji buvo labai išsigandusi patvirtina liudytojo P. M. parodymai, kad dar iš vakaro nukentėjusioji paskambino jam į darbą, ji buvo labai išsigandusi ir papasakojo, kad buvęs sutuoktinis buvo užsimojęs į ją kirviu ir sakė, kad kirs. Tai patvirtino ir pareigūno Ž. K. parodymai, kad atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo labai išsigandusi ir apsiverkusi. Liudytojas D. K. taip pat parodė, kad jis sutiko gatvėje moterį, kuri nebuvo apsirengusi striukės ar palto, buvo labai išsigandusi, prašė jo duoti telefoną paskambinti, girdėjo, kaip moteris telefonu sakė, kad į ją buvo užsimota kirviu. Šie liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios žodžius, kad ji buvo labai išsigandusi ir mano, kad grasinimai buvo realūs ir kad kaltinamasis tikrai galėjo jai smogti į galvą kirviu, juo labiau, kad kaltinamasis ne kartą prieš ją buvo smurtavęs ir už grasinimą ją nužudyti jau buvo teistas. todėl darytina išvada, kad nukentėjusiajai buvo realiai grasinama ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas. Netikėti nuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais nėra pagrindo.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo J. M. parodymais apie tai, kad jis buvo pakėlęs kirvį ir galėjo paakyti, kad jis jai kirs, nukentėjusiosios J. M., liudytojų P. M., Ž. K. ir D. K. parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. M. 2017 m. sausio 12 d., apie 16.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, žodžiu, tiesiogiai sakydamas savo buvusiai sutuoktinei J. M. „aš turiu galingą ginklą ir dabar arba kirsiu arba ką“ grasino ją nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas, grasinimo metu ir iš karto po to laikė rankose kirvį ir buvo juo užsimojęs.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji J. M. pareiškė 1 000,00 dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo J. M..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šioje teisės normoje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Nustatyta, kad kaltinamasis J. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Dėl nusikalstamų J. M. veiksmų, grasinimo kirsti užsimojus kirviu, nukentėjusioji J. M. patyrė stresą, emocinį šoką, išgąstį, pažeminimą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, dėl nusikalstamų buvusio jos sutuoktinio veiksmų ji patyrė išgąstį, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus,, dėl ko laikinai sutriko širdies darbas, ji tapo nervinga, jai buvo sunku užmigti, pasidarė sunkiau dirbti tiesioginį darbą

Tačiau kaltinamasis J. M. nedirba, jokio turto neturi, todėl darytina išvada, kad pareikštas 1 000 eurų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui ir kaltinamojo galimybei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. M. išsituokęs, nedirba, neturi gyvenamosios vietos, nėra susaistytas jokiais socialiniais ryšiais, nuolat girtauja, du kartus teismo pripažintas kaltu ir nuteistas už smurto prieš savo buvusią sutuoktinę J. M. ir už grasinimą ją nužudyti, už analogišką veiką trejų metų bėgyje teisiamas trečią kartą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, darytina išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė - areštas.

Nukentėjusiosios J. M. atstovavimo išlaidos patirtus sumokėjus advokatei už nukentėjusiosios atstovavimą, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš J. M. nukentėjusiosios J. M. naudai (BPK 106 straipsnio 6 dalis ir 106 straipsnio 2 dalis).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigose – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis, perduotas saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato saugyklai (b. l. 19). nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

JONĄ MAKSIMAVIČIŲ pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo J. M. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaičiuoti J. M. sulaikymo laiką nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. sausio 13 d.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo J. M. 500,00 (penkis šimtus) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti nukentėjusiosios J. M. atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš J. M. 900,00 (devynis šimtus) eurų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiosios J. M. naudai.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigose – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvį, perduotą saugoti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato saugyklai – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Tatjana Butkienė