- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-3417-606/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03004-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- V. M.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. M., atstovui, advokatui Remigijui Jakštui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, traukiamas administracinėn atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. pažeidė Kelių eismo taisykles, kas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, be to, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
2014 m. liepos 29 d., 18.20 val., Liepojos gatvėje ties 9 namu, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, GL450 v/n (duomenys neskelbtini), V. M. nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta stovėjusį automobilį, Citroen C5, v/n (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgadindamas du automobilius, po ko, apie įvykį nepranešęs policijos pareigūnas, iš įvykio vietos pasišalino.
Teismo posėdžio metu V. M. neprisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus. Parodė, kad tą dieną, apie 19 val. jie su sužadėtine, jo automobiliu atvažiavo prie parduotuvės „Maxima“ Liepojos gatvėje ir priparkavus automobilį, nuėjo į parduotuvę. Kadangi invalidų vietos buvo u žimtos, automobilį jis pastatė šalia buvusioje laisvoje vietoje. Parkuojant automobilį, šalia buvęs automobilis stovėjo įstrižai, o išvažiuojant iš parduotuvės, ten jau galimai stovėjo kitas automobilis. Tuo metu kai jis aikštelėje prie parduotuvės parkavo automobilį, šalia stovėjusio automobilio jis tikrai nekliudė, jokio garso negirdėjo, todėl nuėjo į parduotuvę. Grįžus iš parduotuvės, jo sužadėtinei neužteko vietos į lipti į automobilį, todėl jis jį perparkavo į kitą vietą. Važiavo atbulas ir tik po to, išgirdo, kad įsijungė ištisas signalizacijos signalas. Perstačius automobilį į kitą vietą, jie pastebėjo, kad automobilis yra nežymiai įbrauktas. Apie 30 min. jie palaukė prie automobilio ir nieko nesulaukę, išvažiavo. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jo automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu, teisę vairuoti jis turi jau 48 metus ir niekada nėra susidūręs su teisėsauga, todėl šis įvykis jam yra labai nemalonus. Paaiškino, jog yra žurnalistas, rašo straipsnius portalams „Delfi“, „15 min.“ ir ruošiasi išleisti dar dvi knygas. Pažymėjo, kad jokio garso, kad būtų brūkštelėjęs, ar kliudęs kitą automobilį jis negirdėjo. Galbūt jo automobilis ir palietė kitą automobilį, tačiau jis nieko nejuto. Nurodė, jog įbrėžimą ant savo automobilio ji pastebėjo jau po to, kai pavažiavęs atbuline eiga, perstatė automobilį. Taip pat pastebėjo ir tai, kad buvo atlenktas ir automobilio dešinės pusės veidrodėlis, bet tik, kai perstatė automobilį į kitą vietą.
Liudytojas D. S. paliudijo, kad tą dieną jie su žmona ir vaiku vežimėlyje atėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Miško r.. Stovėdamas prie parduotuvės su vaiku ir laukdamas žmonos, jis matė, kaip automobilis, džipas „Mercedes GL“ išsukinėdamas, kabino šalia stovėjusio automobilio „Citroen“ priekį, t.y. dešine vairuotojo puse užkabino šalia stovėjusį automobilį. Po ko, „Mercedes“ vairuotojas išlipo, paspyrė po automobiliu išbyrėjusius stiklelius, išvažiavo ir tada tą automobilį perstatė jau kitoje vietoje. Tada iš minėto automobilio išlipo žmonės ir nuėjo į parduotuvę. Tuo metu jis stovėjo su vaiku ir laukdamas iš parduotuvės išeinančios žmonos, stebėjo viską iš šalies, gal iš 2 metrų atstumo. Tas žmogus, kuris vairuodamas „Mercedes“, įsitrenkė, po to vėl atėjo iki automobilio, į jį įlipo ir perstatė savo automobilį vėl į kitą vietą, tada išlipo ir dviese su moterimi nuėjo į parduotuvę. Jis sulaukė to kito apgadinto automobilio savininko, pasakė jam kaltininko automobilio numerius. Liudytojas patvirtino akivaizdžiai matęs šį įvykį, nes jį stebėjo gal dviejų metrų atstumu.
Liudytojas V. B. paliudijo, kad tą dieną jie su dėde, A. P., važiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią Liepojos gatvėje ir matė, kaip iš šios parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės atbuliniu išvažiuoja tamsios spalvos automobilis „Mercedes“, kurio keleivio pusės sparnas buvo pabraižytas. Tada tas automobilis sustojo kitoje vietoje, o jie nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Grįžus iš parduotuvės, jie matė, kad jau buvo atėjęs ir nukentėjusysis, kuris vairavo automobilį „Citroen“, kuriam, jie papasakojo matę, išvažiuojantį ir į kitą vietą aikštelėje sustojusį automobilį „Mercedes“. Kadangi jis sėdėjo keleivio vietoje, ant tamsios spalvos automobilio „Mercedes“ baltos spalvos nubrozdinimai matėsi akivaizdžiai. Jie su dėde matė kaip automobilis „Mercedes“ pavažiavo apie 50 metrų ir sustojo kitoje vietoje, o tada jie sustojo vietoje jo. Kitas automobilis, gali būti, kad „Citroen“ buvo apgadintas – vairuotojo pusėje sparnas ir durelės buvo apgadintos. Liudytojo manymu, automobilių apgadinimų pusės atitiko.
Liudytoja M. J. M., paliudijo, kad tą dieną, po darbo jie kartu su V. M. nusprendė užsukti į parduotuvę „Maxima“. Jie priparkavo savo automobilį parduotuvės stovėjimo aikštelėje, kairėje pusėje nuo durų. Ir kairėje, ir dešinėje pusėje stovėjo kiti automobiliai. Užsukę į „Senjorų“ turgelį, po to, parduotuvėje „Maxima“ jie užtruko dar apie 15-20 min., po ko, jau išeinat iš parduotuvės, išgirdo, kad veikia jų automobilio signalizacija. Automobilyje po kilimėliu ji buvo palikusi pinigų ir dokumentus, todėl išsigandusi pagalvojo, kad galimai išplėšė automobilį ir prie jo pribėgo. Kadangi negalėjo atidaryti durelių, V. M. perstatė automobilį į kitą vietą, į vidurinę aikštelės eilę. Tuomet jie pastebėjo, jog automobilis yra ir įbrėžtas ir įlenktas ir jo veidrodėlis – buvo nubrėžti dažai ant dešinio automobilio sparno. Apėję aplink automobilį, jie nieko nepastebėjo, nepastebėjo ir kito automobilio ir kad jis būtų buvęs apgadintas. Žmonių taip pat nebuvo, todėl jie pagalvojo, kad gal jie pavažiavo kur toliau. Palaukę dar apie 30 minučių, jie nuvažiavo prie jūros ir tada, apie 21.00 val. vėl grįžo į parduotuvę „Maxima“. Jie suprato, kad jų automobilis yra apgadintas, tačiau policiją nesikreipėme, nes automobilis buvo draustas Kasko draudimu. Jeigu V. M. parkuodamasis būtų kliudęs kitą automobilį, ji būtų tai mačiusi.
Liudytojas D. M. paliudijo, kad liepos mėnesį, jis automobiliu Citroen C5 atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią prie „Vasaros estrados“ ir automobilį paliko beveik prie pat šios parduotuvės durų. Išėjęs po dvidešimties minučių prie parduotuvės durų stovėję žmonės pasakė, kad matė kaip kitas automobilis „Mercedes“, kurį vairavo vyras, įpuolė į jo automobilį, po to dar tas žmogus išlipęs bandė pavalyti nubrozdinimus ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Liudytojai matę šį įvykį padiktavo minėto automobilio valstybinius numerius ir jis iškvietė policiją, susiekė su draudimu. Vėliau policijoje, Šermukšnių g. 10 buvo užpildytas protokolas nufotografuotas jo automobilis. Po įvykio apžiūrėjus automobilį buvo užfiksuoti šie apgadinimai – automobilio kairės pusės priekinis bamperis, sparnas, posūkis, durelės, veidrodis buvo apgadinti. Liudytojas mano, kad pagal tokius sužalojimus buvo neįmanoma jų nepastebėti. Liudytojai matę šį įvykį ir papasakoję jam, kas nutiko, buvo nepažįstami žmonės. Automobilis, kurį jis vairavo ir buvo apgadintas, buvo parvežtas iš Prancūzijos ir skirtas pardavimui, todėl jis tuo metu buvo visiškai sutvarkytas.
Liudytojas V. M. paliudijo, kad jis užsiima automobilių prekyba ir jo sūnus tą dieną vairavo automobilį, kurį jis pirko internetu iš Prancūzijos pardavimui. Kai minėtą automobilį nusipirko, jis buvo truputį įdaužtas į galinį bamperį, tačiau jie jį sutvarkė nes ruošė pardavimui, o automobilio priekis buvo visiškai tvarkingas. Kadangi automobilis buvo labai geros būklės, jie jį pasiliko savo reikmėms. Šio įvykio metu padaryti automobilio sužalojimai buvo labai akivaizdžiai matomi, nes jis pats juos apžiūrėjo iš karto po įvykio - buvo apgadintas priekinis kairės pusės buferis, priekinis sparnas, sudaužytas automobilio posūkio žibintas, vairuotojo durelės, automobilio veidrodėlis buvo išlaužtas iš fiksatoriaus. Iš karto po įvykio jo sūnus užsirašė liudytojų, kurie buvo eiliniai, jiems nepažįstami žmonės telefonų numerius. Sūnus sakė, kad jų automobilį kliudė džipas, kurį vairavo vyras.
Liudytojas R. S. parodė, kad tą dieną buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, prie parduotuvės „Maxima“, Liepojos gatvėje, kur buvo iškviesta policija. Po įvykio, nukentėjęs žmogus, D. M., atvažiavo į policijos biurą. Jis pats asmeniškai apžiūrėjo apgadintą automobilį, jį nufotografavo. Apžiūros metu buvo užfiksuoti šie automobilio apgadinimai - buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis, sparnas, durelės, dešinės pusės veidrodėlis. Tokiais atvejais jie visada bando išsiaiškinti, kada apgadinimai buvo padaryti, kadangi, ką tik padaryti automobilių apgadinimai skiriasi nuo apgadinimų, kurie atsirado senai. Minėtu atveju automobilio apgadinimai buvo „šviežūs“, arba, kitaip tariant, padaryti visiškai neseniai, tai padeda nustatyti ir ant automobilio atsiradusio dulkės. Apžiūrėjus taip pat matėsi, jog kito automobilio užkliuvimas buvo specifinis, buvo fiksuojamas automobilio apgadinimo aukštis, pobūdis. Šio eismo įvykio schema buvo padaryta pagal kito patrulio darytas nuotraukas, pagal jo darytą pavyzdėlį (juodraštį). Tokia praktika yra normali, kai būna daug darbo. Tais atvejais, kai fiksuojamas pasišalinimas arba nėra galimybės nustatyti, kas yra kaltas, svarbu įrodyti, ar jį galėjo kliudyti kitas automobilis, tada informaciją surenka patruliai, kurie dirba mieste. Kai eismo įvykio metu į automobilį įvažiuoja arba jį prabraukia kitas automobilis, tokie apgadinimai yra skirtingi ir turi skirtingą specifiką. Šiuo konkrečiu atveju apgadinimas buvo padarytas stipriai prabraukiant ir jį žmogus greičiausiai turėjo pajausti. Liudytojas taip pat paaiškino, jog apgadinimų aukštis gali nesutapti, nes būna, kad žmonės gudrauja, ir kiekvienu atveju, reikia žiūrėti į apgadinimų specifiką. Pvz. pridėjus į automobilį papildomo svorio, kinta ir to automobilio aukštis, be to, būna automobilių, kuriuos galima pakelti. Dėl to, tokiais atvejais, nustatant apgadinimų aukštį, labai svarbu yra apgadinimo specifika. Dauguma „Citroen“ markės automobilių kai stovi ir nevažiuoja, jų kėbulas nusileidžia, o tuo metu kai važiuoja, kėbulas pasikelia, be to, ten yra ir oro pagalvės.
Liudytojas M. B. parodė, kad kiek jis atsimena, šį įvykį matė liudininkas, visiškai pašalinis asmuo. Po to buvo iškviestas kaltininkas, kuris pripažino, kad įvykio vietoje buvo, tačiau savo kaltę neigė, nurodydamas, kad nepajuto jokio susidūrimo ir jei būtų jutęs, būtų nenuvažiavęs. Protokolas byloje buvo surašytas remiantis surinkta medžiaga, į įvykio vietą buvo nuvykęs patrulių ekipažas.
Liudytojas B. M. paliudijo, kad liepos 29 d. jis ėjau į parduotuvę „Maxima“, ir išgirdau, kad suveikė automobilio signalizacija. Tada pamatė V. M. šokantį į automobilį už vairo, o šalia stovėjo J. M.. Ji negalėjo įlipti į automobilį atidaryti durelių, nes šalia stovėjo kitas automobilis. V. M. vairavo automobilį atbuline eiga prie šaligatvio Liepojos g. ir jokio kito apgadinto automobilio nebuvo.
Eismo įvykio schema nustatyta, kad 2014- 07-19 eismo įvykio metu - 2014 m. liepos 29 d., 18.20 val., Liepojos gatvėje ties 9 namu, Klaipėdoje, buvo apgadinti du automobiliai „Mercedes Benz“, GL450 v/n (duomenys neskelbtini) ir Citroen C5, v/n (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobiliui Citroen C5, v/n (duomenys neskelbtini). buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės žibintas, kairės posūkio žibintas, kairės pusės durys. Automobiliui „Mercedes Benz“, GL450 v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 7-8).
Fotolentėmis nustatyta, jog nuotraukose užfiksuoti abiejų automobilių - „Mercedes Benz“, GL450 v/n (duomenys neskelbtini) ir Citroen C5, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 16-17).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, nurodydamas, jog nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir neigia tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos.
Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog 2014 m. liepos 29 d., 18.20 val., Liepojos gatvėje ties 9 namu, prie parduotuvės „Maxima“ V. M. atvažiavęs savo automobiliu ir po to, jį apžiūrėjęs dar būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo ir suprato, kad jo automobilis buvo apgadintas. Šią aplinkybę patvirtino teisme duodamas parodymus ir pats V. M. ir kartu su juo buvusi liudytoja apklausta M. J. M..
Administracinės bylos medžiaga neginčytinai nustatyta ir tai, kad tą patį įvykį betarpiškai stebėjo ir matė net du teisme apklausti liudytojai – D. S., kuris stovėdamas prie parduotuvės durų, matė ir stebėjo šį įvykį nuo pat pradžių, matė, kaip V. M., išlipęs iš savo automobilio, net ir paspiria išbyrėjusias šukes, bei jo parodymus patvirtinęs kitas liudytojas, V. B., kuris įvykį matė jau šiek tiek vėliau, tačiau matė būtent tai, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje atbuliniu išvažiuoja tamsios spalvos automobilis „Mercedes“, kurio keleivio pusės sparnas buvo pabraižytas. Taigi, iš šių liudytojo parodymų galima spręsti, kad V. M. suvokė, kad įvykio metu kliudė kitą automobilį ir suprasdamas, kad tokiu būdu neišvengiamai padarė turtinę žalą, jis turėjo vadovautis KET 234 punkto reikalavimais bei privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, turėjo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijos pareigūnams. Tuo tarpu V. M. pasitraukimas iš įvykio vietos, nebandant įsitikinti, kokio dydžio žala padaryta, bei susisiekti su nukentėjusiuoju (bent jau užrašant savo kontaktinius duomenis ir lapelį su duomenimis užkišant už automobilio valytuvo), kaip tik patvirtina pažeidėjo tikslą nepastebėtam pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti gresiančių nemalonumų.
Teisme apklausti liudytojai D. S. ir V. B. davė iš esmės analogiškus ir nuoseklius parodymus, duomenų, kad šie liudytojai būtų turėję ar galėję turėti išankstinį nusistatymą byloje nėra, šie parodymai yra patvirtinti ir rašytine byloje surinkta medžiaga – eismo įvykio schema (b. l. 7-8), fotolentelėmis (b. l. 16-17), todėl netikėti jų parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju V. M. veika atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, todėl darytina išvada, kad jis privalėjo pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį.
V. M. iš esmės neneigia aplinkybės, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes matė ir suprato, kad jo paties automobilis yra apgadintas, tačiau nurodo, kad tai padarė ne tyčia, o todėl, kad nepajuto, kad kliudė kitą automobilį ir nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal minimo pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.
Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad V. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Nors pastarasis teigia, kad jis nejuto ir nematė, kad kliudė kitą šalia stovėjusį automobilį, tačiau tokius jo argumentus paneigia apklaustų tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų D. S. ir V. B. parodymai, be to, ir liudytoju apklausto policijos pareigūno R. S. parodymai. Būtent šis liudytojas, policijos pareigūnas, asmeniškai apžiūrėjo apgadintą automobilį „Citroen“ netrukus po įvykio. Šis liudytojas, dirbantis policijos pareigūnu ir turintis ilgametę patirtį fiksuojant būtent tokius eismo įvykius, parodė, jog apžiūrėjus automobilį „Citroen“ buvo akivaizdu, jog apgadinimai buvę „šviežūs“, t.y. padaryti praėjus visai nedideliam laiko tarpui, be to, pagal jų pobūdį ir apgadinimo mąstą, tai, kad apgadinimai nebuvo nežymus, jo manymu, kontakto su kitu automobiliu nebuvo galima nepajusti. Aplinkybė, jog nesutampa apgadinimų aukštis šioje situacijoje turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad sužalojimų aukštis gali kisti ir yra įtakojamas stovinčio automobilio svorio ir padėties, be to, imant domėn, dar ir tai, kad kai kurių „Citroen“ markės automobilių kėbulas keičia aukštį priklausomai nuo to, ar automobilis stovi ar važiuoja.
Įvertinus aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, kad 2014 m. liepos 29 d., 18.20 val., Liepojos gatvėje ties 9 namu, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu V. M., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, GL450 v/n (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta stovėjusį automobilį, Citroen C5, v/n (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgadindamas du automobilius, po ko, apie įvykį nepranešęs policijos pareigūnas, iš įvykio vietos pasišalino.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teismo posėdžio metu V. M. duoti paaiškinimai apie tai, kad jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, yra paneigti bylos medžiaga ir faktinių teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma. Akcentuotina, jog automobiliams padarytų apgadinimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad fizinio kontakto stiprumas buvo pakankamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. suvoktų, kad įvyko eismo įvykis, iš kurio jis pasišalino. Todėl V. M. veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėtį.
ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Byloje ištirti ir teismo aptarti įrodymai patvirtina, kad V. M. veikoje taip pat yra visi pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties požymiai.
V. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – duomenų, kad asmuo būtų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus byloje nėra, taip pat į asmens atsakomybę lengvinančių ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti V. M. skiriant minimalias administracines nuobaudas, numatytas ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose – baudas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jas subendrinant apėmimo būdu (ATPK 33 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, teismas
nutaria:
V. M. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą - 100 Lt (vieno šimto) / 28 Eur (dvidešimt aštuonių) dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių) / 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, V. M. paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) / 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.